Socialliberalai inicijuos kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl biudžeto ir jį lydinčių įstatymų atitikimo Lietuvos Konstitucijai bei siūlo steigti nacionalinį komercinį banką.
Konservatorių Vyriausybės siūlomos krizės suvaldymo priemonės bei priimtas biudžetas ne tik negerina Lietuvos ūkio situacijos, bet ją dar labiau blogina. Dėl skubotai, nesitariant su visuomene priimtų mokesčių įstatymų pakeitimų socialliberalai inicijuos kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.
„Nepagrįstai, skubotai ir nesitariant su visuomene buvo pakeista visa Lietuvos mokesčių sistema. Pirmuosius skubaus naktinio darbo „rezultatus“ jau matome: smarkiai išaugo būtiniausių prekių kainos, verslo įmonės stabdo gamybą ir plėtrą, auga nedarbas, o dėl Vyriausybės dar neparengtų poįstatyminių aktų, praktiškai visas verslas dirba nežinioje ir chaose, neretai pažeisdamas įstatymus“ – aiškina A.Paulauskas.
Smulkus ir vidutinis verslas tapo visišku konservatoriškos biurokratijos įkaitu, kuri - norės baus verslininką už mokestines klaidas, o norės - pasigailės. Ne teisės normos, o politiškai angažuoti tikrintojai spręs žmonių ir verslo likimą.
Pasak A.Paulausko, prisidengiant krize vykdoma mokesčių „reforma“ yra nukreipta prieš Lietuvos žmones ir pažeidžia ne tik jų teisėtus lūkesčius, bet ir Lietuvos Konstituciją, todėl socialliberalai, inicijuos kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl priimtų biudžeto ir kitų mokesčių įstatymų atitikimo Konstitucijai nustatymo.
„Kaip vieną iš pavyzdžių, galima paminėti Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimus, kurie ženkliai sumažina valstybės pervedamas pensijų kaupimo bendrovėms pensijų įmokas 2009 ir 2010 metais. Tai ne tik prieštarauja 52 Konstitucijos straipsniui, kuris numato piliečių teisę gauti senatvės pensiją bei valstybės pareigą užtikrinti teisinį reglamentavimą bei teisėtų lūkesčių apsaugą. Nesukūrus aiškaus kompensavimo mechanizmo už šias valstybės nusavinamas privačių pensijų lėšas, pažeidžiamas ir 23 Konstitucijos straipsnis, kuris nurodo, kad „nuosavybė gali būti paimta tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama“, - teigia vienas iš socialliberalų lyderių.
Pasak jo, Vyriausybės siūlomos krizės suvaldymo priemonės – didinami ir papildomai įvedami nauji mokesčiai, keliami akcizai, PVM lengvatų maisto produktams, medikamentams ir šildymui atsisakymas, ne tik skurdina žmones, bet ir kartu mažina galimybes išgyventi Lietuvos verslui. Kaip vieną iš priemonių, kurios galėtų nežlugdyti, bet skatinti ekonominį atsigavimą, socialliberalai siūlo steigti Nacionalinį komercinį banką.
„Prisidengdami krize, komerciniai bankai vis dažniau atsisako skolinti arba nustato nepagrįstai aukštas palūkanų normas, dėl to verslo įmonėms trūksta apyvartinių lėšų ir jos priverstos stabdyti veiklą. Manome, kad Vyriausybė šioje situacijoje neturi išlikti pasyvus stebėtojas, bet privalo imtis iniciatyvos ir steigti Nacionalinį komercinį banką, kuris kredituotų Lietuvos įmones bei gyventojus“, - teigia A.Paulauskas.
Socialliberalai įsitikinę, kad Vyriausybė turi padėti savo piliečiams, jeigu privatūs bankai negali atlikti savo funkcijų pilna apimtimi. Lietuvos Vyriausybė, sekdama ES šalių senbuvių pavyzdžiu, turi ne tik gąsdinti krize, bet ir užimti aktyvią ekonomikos skatinimo poziciją, turi nebijoti skolintis ir investuoti į ūkį.
Konservatorių Vyriausybės siūlomos krizės suvaldymo priemonės bei priimtas biudžetas ne tik negerina Lietuvos ūkio situacijos, bet ją dar labiau blogina. Dėl skubotai, nesitariant su visuomene priimtų mokesčių įstatymų pakeitimų socialliberalai inicijuos kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.
„Nepagrįstai, skubotai ir nesitariant su visuomene buvo pakeista visa Lietuvos mokesčių sistema. Pirmuosius skubaus naktinio darbo „rezultatus“ jau matome: smarkiai išaugo būtiniausių prekių kainos, verslo įmonės stabdo gamybą ir plėtrą, auga nedarbas, o dėl Vyriausybės dar neparengtų poįstatyminių aktų, praktiškai visas verslas dirba nežinioje ir chaose, neretai pažeisdamas įstatymus“ – aiškina A.Paulauskas.
Smulkus ir vidutinis verslas tapo visišku konservatoriškos biurokratijos įkaitu, kuri - norės baus verslininką už mokestines klaidas, o norės - pasigailės. Ne teisės normos, o politiškai angažuoti tikrintojai spręs žmonių ir verslo likimą.
Pasak A.Paulausko, prisidengiant krize vykdoma mokesčių „reforma“ yra nukreipta prieš Lietuvos žmones ir pažeidžia ne tik jų teisėtus lūkesčius, bet ir Lietuvos Konstituciją, todėl socialliberalai, inicijuos kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl priimtų biudžeto ir kitų mokesčių įstatymų atitikimo Konstitucijai nustatymo.
„Kaip vieną iš pavyzdžių, galima paminėti Pensijų sistemos reformos įstatymo 4 straipsnio pakeitimus, kurie ženkliai sumažina valstybės pervedamas pensijų kaupimo bendrovėms pensijų įmokas 2009 ir 2010 metais. Tai ne tik prieštarauja 52 Konstitucijos straipsniui, kuris numato piliečių teisę gauti senatvės pensiją bei valstybės pareigą užtikrinti teisinį reglamentavimą bei teisėtų lūkesčių apsaugą. Nesukūrus aiškaus kompensavimo mechanizmo už šias valstybės nusavinamas privačių pensijų lėšas, pažeidžiamas ir 23 Konstitucijos straipsnis, kuris nurodo, kad „nuosavybė gali būti paimta tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama“, - teigia vienas iš socialliberalų lyderių.
Pasak jo, Vyriausybės siūlomos krizės suvaldymo priemonės – didinami ir papildomai įvedami nauji mokesčiai, keliami akcizai, PVM lengvatų maisto produktams, medikamentams ir šildymui atsisakymas, ne tik skurdina žmones, bet ir kartu mažina galimybes išgyventi Lietuvos verslui. Kaip vieną iš priemonių, kurios galėtų nežlugdyti, bet skatinti ekonominį atsigavimą, socialliberalai siūlo steigti Nacionalinį komercinį banką.
„Prisidengdami krize, komerciniai bankai vis dažniau atsisako skolinti arba nustato nepagrįstai aukštas palūkanų normas, dėl to verslo įmonėms trūksta apyvartinių lėšų ir jos priverstos stabdyti veiklą. Manome, kad Vyriausybė šioje situacijoje neturi išlikti pasyvus stebėtojas, bet privalo imtis iniciatyvos ir steigti Nacionalinį komercinį banką, kuris kredituotų Lietuvos įmones bei gyventojus“, - teigia A.Paulauskas.
Socialliberalai įsitikinę, kad Vyriausybė turi padėti savo piliečiams, jeigu privatūs bankai negali atlikti savo funkcijų pilna apimtimi. Lietuvos Vyriausybė, sekdama ES šalių senbuvių pavyzdžiu, turi ne tik gąsdinti krize, bet ir užimti aktyvią ekonomikos skatinimo poziciją, turi nebijoti skolintis ir investuoti į ūkį.