versija spausdinimui
(0)
Praėjusi savaitė pasaulio akcijų rinkose išsiskyrė dideliu akcijų kursų kilimu aukštyn. JAV ir Europos akcijų rinkos tokio augimo nebuvo mačiusios nuo praėjusio amžiaus devintojo dešimtmečio. Bene viso pasaulio akcijų indeksus pastūmėjo naujienos iš JAV, kur buvo paskelbta apie 306 mlrd. dolerių paramą finansų sektoriaus milžinei „Citigroup“ gebėti ir skirta 800 mlrd. dolerių kredito rinkai gaivinti. Nors tokios naujienos ir suteikė daug optimizmo investuotojams, tačiau verta turėti omenyje, kad fundamentalūs ekonominiai rodikliai vis dar tebėra ypač prasti. O jų pagerėjimo artimiausiu metu laukti yra dar per anksti.
Šią savaitę daugelio dėmesys turėtų krypti į Europą, kur du didieji centriniai bankai paskelbs savo sprendimus dėl bazinės palūkanų normos. Rinkos ir toliau tikisi ekspansinės pinigų politikos veiksmų, kad greičiau būtų atgaivintas ekonomikos augimas.
Praėjusią savaitę žaliavų rinkoje daugiausia kilo žaliavinė nafta, kol investuotojai laukė OPEC susirinkimo Kaire. Naftos rinkos dalyviai tikėjosi, kad ir toliau bus mažinama naftos gavyba, nes darosi vis akivaizdžiau, kad auga išgautos naftos atsargos, smunkant naftos paklausos augimo lygiui. Pesimistinės nuotaikos toliau lydi ir metalų rinkas, kuriose maža pozityvių naujienų.
Nors praėjusi savaitė buvo palanki JAV akcijų rinkai, tačiau šalies valiutos kursas silpo. Tokią dolerio kurso kryptį lėmė išaugęs investuotojų noras rizikuoti po to, kai JAV vyriausybė ėmėsi papildomų veiksmų ekonomikai paskatinti. Dalis investuotojų nusprendė palikti saugia investicija laikytą JAV dolerį ir prisiimti daugiau rizikos. Euro kurso perspektyvos kol kas yra miglotos. Europos valiutai šią savaitę nepalankus veiksnys turėtų būti Europos centrinio banko laukiamas palūkanų normos mažinimas.
JAV
Praėjusi savaitė JAV rinkoms buvo bene geriausia nuo pat 1980 metų. S&P 500 akcijų kainų indekso vertė išaugo 12,03 proc., Dow Jones Industrial Average – 9,73 proc., Nasdaq – 10,92 proc.
JAV akcijų kainų judėjimą praėjusią savaitę lėmė šalies vyriausybės veiksmai, kuriais buvo skirtos papildomos lėšos ekonomikai gelbėti. Vyriausybė garantavo 306 mlrd. JAV dolerių vertės paramą bankui „Citigroup“ gelbėti. JAV Federalinis rezervų bankas įsipareigojo skirti 800 mlrd. JAV dolerių, iš kurių 600 mlrd. dolerių bus panaudoti paskoloms išpirkti, o 200 mlrd. atiteks vartotojų ir smulkaus verslo skolinimuisi atgaivinti. Savaitės pradžios naujienos padėjo išlaikyti optimizmą JAV rinkoje visą savaitę. Investuotojų lūkesčiai, kad naujai išrinktas prezidentas Barackas Obama imsis ryžtingų veiksmų krizės problemai šalyje spręsti, nustelbė praėjusią savaitę skelbtus gana prastus makroekonominius rodiklius.
Nepaisant rinkas aukštyn kilti paskatinusių naujienų fundamentalūs ekonomikos rodikliai tebėra prasti, tad pagrindo bent jau kol kas įsivyrauti ilgalaikei teigiamai krypčiai JAV akcijų rinkoje nėra. Visai tikėtina, kad jau šią savaitę galima sulaukti praėjusios savaitės pelnų fiksavimo.
Jeigu nepasirodys naujienų apie JAV vyriausybės papildomus veiksmus, tai šią savaitę investuotojus gali gana negatyviai nuteikti skelbiami ekonominiai rodikliai. Pagal juos šią savaitę laukiama prastėjančios padėties JAV darbo rinkoje įrodymų – prognozuojama, kad turėtų augti naujų bedarbių skaičius, o lapkričio mėnesio nedarbo lygis gali šoktelėti iki 6,8 proc., lyginant su 6,5 proc. spalį. Vis dėlto šią savaitę daugiau naujienų žadama kitoje Atlanto pusėje, kur centriniai bankai skelbs savo sprendimus dėl bazinių palūkanų normų.
Namų pardavimai antrinėje rinkoje JAV spalio mėnesį nukrito 3,1 proc. iki 4,98 mln. vienetų metine išraiška. Rodiklio reikšmė yra mažesnė, nei prognozavo rinka, kuri tikėjosi, kad bus parduota 5 mln. namų. Būstų kainos mediana spalio mėnesį nusmuko 11,3 proc., lyginant su atitinkamu mėnesiu prieš metus. Tai didžiausias nekilnojamojo turto kainų kritimas nuo tada, kai imta rinkti tokio pobūdžio statistiką 1968 metais. Esami būstų rinkos rodikliai tik parodo krizės, dėl kurios gyventojams pasidarė sunku gauti paskolas, padarinius. Turint omenyje dabartinės padėties rimtumą, tikėtina, kad namų pardavimai turėtų toliau kristi ir ateinančiais mėnesiais.
Praėjusią savaitę paskelbta naujų namų pardavimų statistika taip pat nenudžiugino. Naujai parduotų namų skaičius JAV, lapkričio mėnesio duomenimis, krito 5,3 proc. metiniu tempu iki žemiausios savo reikšmės per 17 metų. Pirminė būstų rinka JAV tebėra ypač silpna, o esami nauji dar neparduoti būstai veikiausiai ir toliau smukdys nekilnojamojo turto kainas.
Patikslinus BVP duomenis paaiškėjo, kad JAV ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį krito dar didesniu tempu, nei apskaičiuota anksčiau. Silpstanti nekilnojamojo turto rinka, prastėjančios kreditavimo sąlygos, prastėjančios verslo ir užimtumo sąlygos lėmė, kad JAV ūkis smuko 0,5 proc. ketvirtiniu tempu, nors anksčiau apskaičiuota 0,3 proc. Tai antrasis BVP įvertis, JAV statistikai vėliau skelbs ir trečiąjį ekonomikos augimo patikslinimą.
JAV vartotojų pasitikėjimo rodiklis lapkričio mėnesį buvo geresnis, nei tikėtasi. Ekonomistai prognozavo indekso reikšmę sieksiant tiek pat, kiek ir spalio mėnesį, tačiau vartotojų pasitikėjimo rodiklis pakilo nuo 38 iki 44,9 – antros mažiausios savo reikšmės nuo 1974 metų. Geresnę, nei tikėtasi, vartotojų lūkesčių rodiklio reikšmę šį mėnesį lėmė kritusios degalų kainos ir prezidento rinkimų kampanijos baigtis, kurios nusvėrė jau kurį laiką sklindančias prastas darbo, nekilnojamojo turto ir kapitalo rinkų naujienas.
VAKARŲ EUROPA
Įspūdingai praėjo savaitė ir Europos akcijų rinkose. Eurostoxx 50 pakilo 12,21 proc., Vokietijos DAX – 13,13 proc., D. Britanijos FTSE 100 – 13,41 proc., Prancūzijos CAC 40 – 13,24, o Švedijos OMXS – 11,61 proc.
Europos rinkoms tai buvo geriausia savaitė nuo pat 1987 metų. Akcijų kainų augimą lėmė jau minėti JAV įvykiai dėl paramos „Citigroup” ir Fedralinio rezervų banko pastangos atgaivinti JAV kredito rinką. Šios naujienos peno rinkų dalyviams suteikė visai savaitei ir akcijų kainos kilo dėl lūkesčių, kad vyriausybių veiksmai išgelbės įmonių pelnus.
Praėjusios savaitės akcijų kainų ralis vyko nepaisant fundamentalių ekonominių rodiklių, kurie rodo, kad bent jau kol kas ekonomikos pagerėjimo dar nesimato. Tad labai tikėtina, kad akcijų indeksai smarkiai svyruoti taip greitai nesiliaus, ypač atsižvelgiant į tai, kad blogų ekonominių rodiklių tikrai dar sulauksime.
Ši savaitė bus svarbi Europos akcijų rinkoms, nes laukiama paskelbiant Europos centrinio banko (ECB) ir Anglijos banko sprendimų dėl bazinių palūkanų normų. Šiuo metu rinkose tvyro stiprūs lūkesčiai, kad abu centriniai bankai toliau ryžtingai mažins skolinimosi sąnaudas, siekdami suteikti paskatų ekonomikai atsigauti. Prognozuojama, kad ECB bazinę palūkanų normą gali sumažinti dar 50 bazinių punktų, o Anglijos bankas - net 100 bazinių punktų. Mažėjanti infliacija ir netgi auganti defliacijos grėsmė jau kurį laiką atlaisvino centrinių bankų rankas vykdyti ekspansinę pinigų politiką. Turint omenyje dabartines ekonomines aplinkybes, tai yra vertintina teigiamai, tačiau, ar po centrinių bankų sprendimų šią savaitę indeksai ir toliau augs, klausimas kol kas lieka atviras.
Vokietija
Vokietijos įmonių verslo pasitikėjimo rodiklis nukrito nuo 90,2 iki 85,8 punkto reikšmės, kuri yra mažiausia per beveik 16 metų. „Ifo“ instituto skaičiuojamas rodiklis remiasi 7 tūkst. verslo įmonių apklausos rezultatais Vokietijoje. Tokį verslininkų pesimizmą lėmė vis labiau prastėjančios eksporto perspektyvos, dėl kurių tenka mažinti gamybos apimtis ir atsisakyti dalies darbuotojų. Vokietijos įmonių laukia nelengvi metai, o lūkesčius matuojantis „Ifo“ subindeksas nukrito iki 77,6 punkto reikšmės, kuri vėl gali pasigirti antirekordu – mažiausia verte nuo Vokietijos suvienijimo 1991 metais.
Bedarbių skaičius Vokietijoje lapkričio mėnesį išaugo 10 tūkst., kai spalį šis rodiklis siekė 26 tūkst. Nedarbo lygis vis dar laikosi ties 7,5 proc. – žemiausios savo reikšmės per 16 metų. Prastėjanti ekonomikos situacija sudaro rimtą pagrindą nedarbo lygiui ateityje padidėti. Nedarbo rinkos rodikliai paprastai atsilieka (iki 9 mėnesių) nuo kitų ekonomikos ciklo rodiklių. Įmonės kol kas dar nepradėjo visuotinių darbuotojų atleidimų, jos atleidžia tik laikinus darbuotojus ir ilgina su gamybos pertrauka susijusias atostogas.
Lapkričio mėnesį infliacija Vokietijoje sumažėjo iki 1,5 proc., kai spalį kainų augimas dar siekė 2,5 proc. Per mėnesį kainos šalyje nukrito 0,5 proc. Toks smarkus kainų kritimas parodo ne tik sumažėjusių kuro kainų poveikį, bet ir atspindi mastą, kuriuo silpsta paklausa šalies viduje. Kiek vėliau praėjusią savaitę buvo paskelbtas išankstinis euro zonos infliacijos įvertis, pagal kurį tikimasi, kad vartotojų kainos euro zonoje lapkritį turėtų augti 2,1 proc. metiniu tempu, kai dar spalį kainų augimas siekė 3,2 proc. Paklausai ir toliau silpstant infliacijos tempai netruks nukristi žemiau nei 2 proc. Europos centrinio banko lygio, o šią savaitę galima sulaukti dar vieno žymaus bazinės palūkanų normos sumažinimo.
Prancūzija
Mažėjančios kuro kainos ir lėtėjantis infliacijos spaudimas lėmė vartotojų lūkesčių rodiklio reikšmės padidėjimą lapkričio mėnesį nuo -46 iki -43 punktų, kai ekonomistai prognozavo indekso reikšmę krisiant dar daugiau – iki -49. Dar kurį laiką, kol mažės vartotojų kainos, galima tikėtis vartotojų lūkesčių rodiklio reikšmės gerėjimo. Tačiau kai ekonomikos recesijos požymiai vis akivaizdžiau ims reikštis darbo rinkoje, galima sulaukti lūkesčių rodiklių prastėjimo.
Didžioji Britanija
D. Britanijos vartotojų pasitikėjimas lapkričio mėnesį išliko bene trijų dešimtmečių žemumose ir nuo spalio mėnesio ateities lūkesčių rodiklio reikšmė pakilo tik vienu punktu iki -35. Šalies gyventojams nerimą kelia prastos ekonomikos raidos perspektyvos, laukiamas nedarbo lygio didėjimas, kurie lėmė D. Britanijos vartotojų išlaidų kritimą. Šiuo metu šalies vyriausybės pagrindinis uždavinys yra kokiu nors būdu atgaivinti kredito rinką ir bankus vėl priversti skolinti šalies gyventojams ir įmonėms. Anglijos bankas lapkričio mėnesį bazinę palūkanų normą jau sumažino iki 3 proc., tačiau labai panašu, kad tai ne pabaiga ir Centrinis bankas dar imsis panašių veiksmų.
AZIJA IR JAPONIJA
Nors daugelio Azijos šalių akcijų kainų indeksai ir kilo, tačiau tokios pat stiprios reakcijos, kaip JAV ar Europoje, čia nebuvo sulaukta. Vis dėlto praėjusi savaitė ir Azijos rinkoms buvo viena geriausių per šiuos metus. Japonijos Nikkei 225 pakilo 7,60 proc., MSCI Hong Kong – 10,31 proc., Pietų Korėjos Kospi – 7,21 proc., MSCI Taiwan – 7,48 proc. Dėl šalies neramumų, kuriuos lėmė teroristiniai išpuoliai, sąlyginai nedideliu augimu pasižymėjo Indijos akcijų indeksas Sensex, kuris pakilo tik 1,99 proc.
Savaitę Azijos rinkos pradėjo pesimistiškai, nes prekyba vyko dieną prieš tai, kai JAV buvo paskelbtas „Citigroup“ gelbėjimo planas. Vėliau per savaitę dauguma Azijos rinkų teigiamai sureagavo į tokias JAV vyriausybės intervencijas, papildomų paskatų regiono indeksams kilti sudarė ir Kinijos centrinis bankas, kuris bazinę palūkanų normą sumažino iki žemiausio lygio per 11 metų.
Kaip ir išsivysčiusiose rinkose, taip ir Azijos šalyse jaučiami ekonomikos lėtėjimo požymiai. Todėl panašu, kad praėjusios savaitės tendencijos ilgai neturėtų išlikti, tačiau stiprus ekonominių naujienų srautas gali pertraukti ilgėlesnę neigiamą akcijų kainų tendenciją ir lemti didesnį, nei įprasta, rinkų svyravimą.
Japonija
Japonijos pramonės produkcija spalio mėnesį nukrito 3,1 proc., tai daugiau nei ekonomistų prognozė, kad kris 2,5 proc. Silpstanti eksporto rinka verčia Japonijos gamintojus ne tik mažinti gamybą, bet apkarpyti investicijų biudžetus ir mažinti darbuotojų skaičių. Spalio mėnesio darbo rinkos ataskaita parodė, kad nedarbo lygis šalyje per mėnesį nukrito nuo 4 proc. iki 3,7 proc. Deja, šie duomenys tik parodo, kad dalis darbo neturinčių gyventojų tiesiog nustojo jo ieškoti, o ateinančių metų darbo rinkos perspektyvos tebėra miglotos.
Vartotojų kainos Japonijoje spalio mėnesį augo 1,9 proc. metiniu tempu, kai dar prieš mėnesį šis rodiklis siekė 2,3 proc. Infliacijos tempo mažėjimas šiuo metu yra globali tendencija, kurią lemia ne tik atpigusi nafta ir maisto produktai, bet ir silpstantis vartojimas, kuriam pagrindo atsigauti neduoda pesimistinės ekonomikos perspektyvos.
Kinija
Kinijos centrinis bankas praėjusią savaitę netikėtai sumažino bazinę palūkanų normą 108 baziniais punktais iki 5,58 proc., taip pat buvo sumažinti privalomi rezervų reikalavimai šalyje veikiantiems bankams. Toks centrinio banko žingsnis patvirtina išaugusią pasaulio ekonomikos sulėtėjimo poveikio riziką šalies ekonomikos plėtrai. Ryžtingi pinigų politikos veiksmai yra vertinami palankiai ir turėtų papildyti anksčiau paskelbtą Kinijos vyriausybės planą šalies ekonomikai skirti beveik 600 mlrd. JAV dolerių.
Tailandas
Tailando ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį augo 4 proc. metiniu tempu, t. y. mažiau nei antrąjį ketvirtį, kai buvo fiksuotas 5,3 proc. augimas. Šalies ekonomikos augimas lėtėjo silpstant užsienio paklausai, dėl kurios nukentėjo gamintojų eksportas. Neramumai politinėje arenoje pakirto šalies vartotojų optimizmą. Prognozuojama, kad šiemet Tailando ekonomika gali augti 4,3 proc., o 2009 m. BVP augimas gali sulėtėti iki 3 proc.
Indija
Indijos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį augo 7,6 proc. – lėčiausiai nuo 2004 metų. Ekonomistai prognozavo šalies ekonomiką augsiant 7,2 proc., tačiau BVP augimas sulėtėjo, lyginant su antruoju šių metų ketvirčiu, kai ūkis plėtėsi 7,9 proc. tempu. Augant Indijos ekonomikos atvirumui didėja ir rizika, kad lėtėjanti pasaulio ekonomikos plėtra atsilieps ir šiai Azijos šaliai. Indijos eksportas šį spalį pirmą kartą mažėjo per pastaruosius septynerius metus.
Malaizija
Malaizijos centrinis bankas praėjusią savaitę sumažino bazinę palūkanų normą 25 baziniais punktais iki 3,25 proc. Tai pirmas kartas nuo 2003 metų, kai Centrinis bankas sumažino palūkanų normą. Anksčiau šiais metais, kai dauguma centrinių bankų kėlė palūkanų normas, norėdami pažaboti infliaciją, Malaizijoje nuo tokių žingsnių buvo susilaikyta. Tačiau pradėjus ryškėti ekonomikos lėtėjimo požymiams, pinigų politikos vykdytojai nusprendė lengvinti skolinimosi sąlygas.
LOTYNŲ AMERIKA
Lotynų Amerikos akcijų rinkoms praėjusi savaitė taip pat buvo labai sėkminga. Argentinos Merval pakilo 19,90 proc. ,Brazilijos Bovespa – 17,10 proc., Meksikos Bolsa – 12,51 proc., Kolumbijos IGBC – 7,38 proc. Kiek prasčiau pasirodė Čilės Ipsa indeksas, kuris augo 1,54 proc., ir Venesuelos IBVC, kuris smuko 1,47 proc.
Didžiąją savaitės dalį Lotynų Amerikos akcijų indeksai koreliavo su išsivysčiusių pasaulio šalių akcijų rinkomis. Investuotojų teigiamas nuotaikas taip pat paskatino naujienos apie JAV vyriausybės ir Federalinio rezervų banko veiksmus, skirtus kredito rinkai gelbėti. Tai buvo pirma savaitė šį mėnesį, kai kilo dauguma Lotynų Amerikos akcijų indeksų.
Brazilija
Brazilijos infliacijos matas IGP-M indeksas parodė, kad lapkričio mėnesį kainos augo mažiau nei spalį. Vartotojų, statybos ir didmeninės kainos augo 0,38 proc., kai prieš mėnesį ši reikšmė siekė 0,98 proc. Slopstantis kainų augimas didina tikimybę, kad Brazilijos centrinis bankas pakels bazinę palūkanų normą per gruodžio mėnesį vyksiantį susitikimą, nors šalis ir siekia išvengti valiutos nuvertėjimo.
Čilė
Trečiąjį šių metų ketvirtį Čilės BVP augo 4,8 proc. tempu ir kiek lenkė ekonomistų prognozę dėl 4,7 proc. Tai buvo didžiausias augimo tempas per pastaruosius metus ir leidžia manyti, kad Čilės ekonomika dar nepajuto ūkio lėtėjimo požymių. Tiesa, kitąmet šaliai vis dėlto prognozuojamas ūkio augimo tempo mažėjimas, nes Čilė turėtų pajusti sumažėjusių vario kainų poveikį ir prastesnę vynuogių paklausą.
VIDURIO IR RYTŲ EUROPA
Praėjusią savaitę teigiamų pokyčių sulaukta ir iš daugumos VRE regiono rinkų. Bendras indeksas MSCI Emerging Markets Europe pakilo 17,88 proc. Rekordininkės buvo Vengrijos ir Čekijos akcijų rinkos, kurių indeksai atitinkamai kilo 16,37 proc. ir 15,90 proc. Bulgarijos Sofix pakilo 8,03 proc., Lenkijos WIG – 6,86 proc., Ukrainos PFTS – 8,28 proc., Baltijos OMXBGI – 0,14 proc. Tarp kritusiųjų atsidūrė Serbijos BELEX 1 – jis krito 2,10 proc., ir Kroatijos Crobex – 6,21 proc.
Savaitės pradžioje Vengrijos akcijų rinkos indeksą aukštyn kėlė bendros tendencijos Europos biržose. Papildomą postūmį suteikė Vengrijos centrinio banko sprendimas 50 bazinių punktų sumažinti palūkanų normą iki 11 proc.
Kaip ir dauguma pasaulio rinkų, kilo ir Ukrainos akcijų indeksai. Teigiamą akcijų kainų kryptį paskatino pranešimas, kad Ukraina yra pasirengusi apmokėti skolą Rusijai už dujas. Tiesa, apyvartos biržoje išliko nedidelės, o daug priežasčių, kad teigiama akcijų kainų kryptis bus ilgalaikė, taip pat nesama. Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Tymošenko tam suteikė dar daugiau pagrindo, pasakydama, kad 2009 metų šalies ekonomikos augimo rodikliai nebebus tokie palankūs.
Varšuvos biržoje taip pat atsispindėjo užsienio rinkose dominavusios nuotaikos. Didžiausio investuotojų dėmesio sulaukė metalurgijos kompanijos „KGHM“ akcijos. Kaip įprasta, aktyviai buvo prekiaujama ir bankų vertybiniais popieriais.
Rusijos apyvartos buvo žemesnės už vidutines, o pati prekyba pasižymėjo didele pokyčių amplitude. Aktyviausiai prekiauta energetikos bendrovių akcijomis. Rusijos centrinis bankas per savaitę du kartus po 1 proc. praplėtė rublio svyravimą dviejų valiutų krepšelio atžvilgiu ir tai rublio kursą per savaitę nutempė žemyn JAV dolerio atžvilgiu dar apie 2 proc.
Rusija
Rusijos tarptautiniai valiutos rezervai praėjusią savaitę sumažėjo dar 3,6 mlrd. JAV dolerių ir šiuo metu siekia 449,9 mlrd. dolerių. Prasidėjus konfliktui Gruzijoje, o vėliau ėmus pigti naftai Rusija vis labiau ėmė justi kapitalo traukimąsi iš šalies ir visą šį laiką bandė palaikyti rublio kursą naudodama savo valiutos rezervus. Jei naftos kainos išliks dabartinio lygio kiek ilgėliau, Rusija nebus pajėgi be galo palaikyti savo esamo lygio valiutą ir teks susitaikyti su jos vertės praradimu. Tai patvirtino ir žinia, kad Rusija praėjusią savaitę nusprendė dar labiau praplatinti (1 proc.) rublio kurso svyravimo ribas.
Latvija
Kaip teigia „JP Morgan Chase & Co“, sąlygos, su kuriomis Tarptautinis valiutos fondas (TVF) suteiks Latvijos prašomą 2-3 mlrd. JAV dolerių vertės paramą, neapims lato fiksuoto kurso pokyčio. Priešingai, valiutos devalvalimas būtų ypač žalingas šalies ekonomikai, kuriai ir taip kitąmet prognozuojamas neigiamas augimas. O iš TVF prašoma paskola kaip tik turėtų būti panaudota siekiant apginti dabartinį lato kursą.
Lenkija
Lenkijos mažmeninės prekybos augimo tempai spalio mėnesį sulėtėjo nuo 11,6 proc. iki 7,9 proc. ir leidžia numanyti vis labiau besireiškiantį ekonomikos sulėtėjimą. Būtent dėl pastarųjų nuogąstavimų Lenkijos centrinis bankas praėjusią savaitę 0,25 proc. punkto sumažino bazinę palūkanų normą, kuri dabar siekia 5,75 proc.
Ukraina
Ukrainos vyriausybė paskelbė prognozuojanti, kad kitais metais šalies BVP turėtų smukti apie 5 proc. ir recesija šalyje bus gilesnė, nei prognozuota anksčiau. Ukrainos ekonomikai susiklostė nemažai nepalankių aplinkybių, pvz., smunkančios metalų kainos, pablogėjusios kreditavimo galimybės ir silpstanti išorės šalies gamintojų produkcijos paklausa.
Vengrija
Vengrijos centrinis bankas 50 bazinių punktų sumažino palūkanų normą ir ji dabar siekia 11 proc. Spalio mėnesį Centrinis bankas buvo žengęs priešingą žingsnį, nes sulaukus nepalankių žinių Vengrijos finansų stabilumo atžvilgiu, buvo nuspręsta pakelti palūkanų normą net 300 bazinių punktų, kad būtų išlaikytas forinto kurso stabilumas. Šiuo metu mažėjantis infliacijos spaudimas ir valiutos kurso svyravimų nusistovėjimas vėl atrišo Vengrijos centriniam bankui rankas mažinti skolinimosi sąnaudas ir suteikti paskatų ekonomikai augti.
ŽALIAVOS
Praėjusią savaitę žaliavinės naftos kainos kilo, nes buvo laukiama šį savaitgalį vykusio OPEC susirinkimo Egipto sostinėje Kaire. „WTI” žaliavinė nafta per savaitę pabrango 11,01 proc., „Brent” kilo 10,90 proc., „Urals” naftos kaina išaugo 9,23 proc. Nemažai analitikų ir kitų naftos rinkos dalyvių tikėjosi, kad savaitgalį OPEC nuspręs mažinti naftos gavybą, tačiau naftą eksportuojančių šalių vadovai nusprendė palaukti gruodžio mėn. susitikimo Alžyre. Anot susirinkusių atstovų, dar ne visiškai pasireiškia prieš mėnesį priimtas sprendimas sumažinti OPEC naftos gavybos kvotas 1,5 mln. barelių per dieną, todėl nereikia skubėti ir imtis tolimesnių gavybos mažinimo veiksmų. Toks savaitgalio sprendimas turėtų daryti didelį spaudimą naftos kainoms artimiausiu metu, nes baiminamasi prieš 10 m. buvusio scenarijaus, kai dėl pasaulinės ekonomikos sulėtėjmo ir nekoordinuotų naftos išgavėjų veiksmų susikaupė didžiulis naftos perteklius, o tai lėmė tuometinį stiprų naftos kainos kritimą. Dabar pateikiami duomenys rodo, kad išgautos naftos atsargos pasaulyje siekia 56 dienų naftos tiekimo lygį, kai OPEC tikėjosi, kad šis skaičius sieks 52 dienas. Žaliavinės naftos atsargos JAV augo devintą savaitę iš eilės ir padidėjo 2,3 proc. per savaitę. Benzino atsargos išaugo 0,9 proc., t. y. daugiau, nei planuota. Beje, praėjusią savaitę JAV energetikos agentūra paskelbė, kad 2008 m. rugsėjo mėn. naftos paklausa JAV sumažėjo net 13 proc. Šią savaitę naftos rinkos neturėtų skelbti nieko optimistiško, toliau daugės signalų, rodančių pasaulio ekonomikų plėtros lėtėjimą. Beje, didėja baimė, kad pirmą kartą per dešimtmetį šių metų paskutinį ketvirtį naftos paklausa gali net apskritai smukti.
Dauguma pramoninių metalų praėjusią savaitė truputį pakilo. Svarbu tai, kad nutrūko pasaulio kasybos milžinės „BHP Billiton” bandymas perimti kitą kasybos gigantę „Rio Tinto”. Perėmimui prieštaravo Europos Komisija, kuri nenorėjo leisti susiformuoti tiek geležies rūdos, tiek ir anglies beveik monopolinei rinkai. Be to, padėtis finansų rinkoje ir smukusios metalų kainos taip pat sutrukdė šiam galimam susijungimui. Be to, abi bendrovės kitais metais planuoja sumažinti koksuotos anglies kainas plieno gamintojams beveik 30 proc. Beveik visų metalų atsargos praėjusią savaitę Londono metalo atsargų biržoje augo – pavyzdžiui, vario atsargos pasiekė 2004 m. vasario lygį. Didžiausių valstybių skelbiami pramonės gamybos duomenys rodo akivaizdų metalų paklausos lėtėjimą.
Taurieji metalai praėjusią savaitę brango šiek tiek atpigus JAV doleriui kitų valiutų atžvilgiu. Auksas lapkričio mėn. buvo akivaizdus žaliavų sektoriaus lyderis, kuris sugebėjo pabrangti 12,11 proc. Beje, praėjusią savaitę buvo paskelbta, kad Rusijoje aukso kasyba išaugo 9,8 proc. per 10 šių metų mėn., o tai yra labai džiuginantys rezultatai, nes ilgą laiką vyravo Rusijos aukso pramonės sąstingis.
Šią savaitę daugelio dėmesys turėtų krypti į Europą, kur du didieji centriniai bankai paskelbs savo sprendimus dėl bazinės palūkanų normos. Rinkos ir toliau tikisi ekspansinės pinigų politikos veiksmų, kad greičiau būtų atgaivintas ekonomikos augimas.
Praėjusią savaitę žaliavų rinkoje daugiausia kilo žaliavinė nafta, kol investuotojai laukė OPEC susirinkimo Kaire. Naftos rinkos dalyviai tikėjosi, kad ir toliau bus mažinama naftos gavyba, nes darosi vis akivaizdžiau, kad auga išgautos naftos atsargos, smunkant naftos paklausos augimo lygiui. Pesimistinės nuotaikos toliau lydi ir metalų rinkas, kuriose maža pozityvių naujienų.
Nors praėjusi savaitė buvo palanki JAV akcijų rinkai, tačiau šalies valiutos kursas silpo. Tokią dolerio kurso kryptį lėmė išaugęs investuotojų noras rizikuoti po to, kai JAV vyriausybė ėmėsi papildomų veiksmų ekonomikai paskatinti. Dalis investuotojų nusprendė palikti saugia investicija laikytą JAV dolerį ir prisiimti daugiau rizikos. Euro kurso perspektyvos kol kas yra miglotos. Europos valiutai šią savaitę nepalankus veiksnys turėtų būti Europos centrinio banko laukiamas palūkanų normos mažinimas.
JAV
Praėjusi savaitė JAV rinkoms buvo bene geriausia nuo pat 1980 metų. S&P 500 akcijų kainų indekso vertė išaugo 12,03 proc., Dow Jones Industrial Average – 9,73 proc., Nasdaq – 10,92 proc.
JAV akcijų kainų judėjimą praėjusią savaitę lėmė šalies vyriausybės veiksmai, kuriais buvo skirtos papildomos lėšos ekonomikai gelbėti. Vyriausybė garantavo 306 mlrd. JAV dolerių vertės paramą bankui „Citigroup“ gelbėti. JAV Federalinis rezervų bankas įsipareigojo skirti 800 mlrd. JAV dolerių, iš kurių 600 mlrd. dolerių bus panaudoti paskoloms išpirkti, o 200 mlrd. atiteks vartotojų ir smulkaus verslo skolinimuisi atgaivinti. Savaitės pradžios naujienos padėjo išlaikyti optimizmą JAV rinkoje visą savaitę. Investuotojų lūkesčiai, kad naujai išrinktas prezidentas Barackas Obama imsis ryžtingų veiksmų krizės problemai šalyje spręsti, nustelbė praėjusią savaitę skelbtus gana prastus makroekonominius rodiklius.
Nepaisant rinkas aukštyn kilti paskatinusių naujienų fundamentalūs ekonomikos rodikliai tebėra prasti, tad pagrindo bent jau kol kas įsivyrauti ilgalaikei teigiamai krypčiai JAV akcijų rinkoje nėra. Visai tikėtina, kad jau šią savaitę galima sulaukti praėjusios savaitės pelnų fiksavimo.
Jeigu nepasirodys naujienų apie JAV vyriausybės papildomus veiksmus, tai šią savaitę investuotojus gali gana negatyviai nuteikti skelbiami ekonominiai rodikliai. Pagal juos šią savaitę laukiama prastėjančios padėties JAV darbo rinkoje įrodymų – prognozuojama, kad turėtų augti naujų bedarbių skaičius, o lapkričio mėnesio nedarbo lygis gali šoktelėti iki 6,8 proc., lyginant su 6,5 proc. spalį. Vis dėlto šią savaitę daugiau naujienų žadama kitoje Atlanto pusėje, kur centriniai bankai skelbs savo sprendimus dėl bazinių palūkanų normų.
Namų pardavimai antrinėje rinkoje JAV spalio mėnesį nukrito 3,1 proc. iki 4,98 mln. vienetų metine išraiška. Rodiklio reikšmė yra mažesnė, nei prognozavo rinka, kuri tikėjosi, kad bus parduota 5 mln. namų. Būstų kainos mediana spalio mėnesį nusmuko 11,3 proc., lyginant su atitinkamu mėnesiu prieš metus. Tai didžiausias nekilnojamojo turto kainų kritimas nuo tada, kai imta rinkti tokio pobūdžio statistiką 1968 metais. Esami būstų rinkos rodikliai tik parodo krizės, dėl kurios gyventojams pasidarė sunku gauti paskolas, padarinius. Turint omenyje dabartinės padėties rimtumą, tikėtina, kad namų pardavimai turėtų toliau kristi ir ateinančiais mėnesiais.
Praėjusią savaitę paskelbta naujų namų pardavimų statistika taip pat nenudžiugino. Naujai parduotų namų skaičius JAV, lapkričio mėnesio duomenimis, krito 5,3 proc. metiniu tempu iki žemiausios savo reikšmės per 17 metų. Pirminė būstų rinka JAV tebėra ypač silpna, o esami nauji dar neparduoti būstai veikiausiai ir toliau smukdys nekilnojamojo turto kainas.
Patikslinus BVP duomenis paaiškėjo, kad JAV ekonomika antrąjį šių metų ketvirtį krito dar didesniu tempu, nei apskaičiuota anksčiau. Silpstanti nekilnojamojo turto rinka, prastėjančios kreditavimo sąlygos, prastėjančios verslo ir užimtumo sąlygos lėmė, kad JAV ūkis smuko 0,5 proc. ketvirtiniu tempu, nors anksčiau apskaičiuota 0,3 proc. Tai antrasis BVP įvertis, JAV statistikai vėliau skelbs ir trečiąjį ekonomikos augimo patikslinimą.
JAV vartotojų pasitikėjimo rodiklis lapkričio mėnesį buvo geresnis, nei tikėtasi. Ekonomistai prognozavo indekso reikšmę sieksiant tiek pat, kiek ir spalio mėnesį, tačiau vartotojų pasitikėjimo rodiklis pakilo nuo 38 iki 44,9 – antros mažiausios savo reikšmės nuo 1974 metų. Geresnę, nei tikėtasi, vartotojų lūkesčių rodiklio reikšmę šį mėnesį lėmė kritusios degalų kainos ir prezidento rinkimų kampanijos baigtis, kurios nusvėrė jau kurį laiką sklindančias prastas darbo, nekilnojamojo turto ir kapitalo rinkų naujienas.
VAKARŲ EUROPA
Įspūdingai praėjo savaitė ir Europos akcijų rinkose. Eurostoxx 50 pakilo 12,21 proc., Vokietijos DAX – 13,13 proc., D. Britanijos FTSE 100 – 13,41 proc., Prancūzijos CAC 40 – 13,24, o Švedijos OMXS – 11,61 proc.
Europos rinkoms tai buvo geriausia savaitė nuo pat 1987 metų. Akcijų kainų augimą lėmė jau minėti JAV įvykiai dėl paramos „Citigroup” ir Fedralinio rezervų banko pastangos atgaivinti JAV kredito rinką. Šios naujienos peno rinkų dalyviams suteikė visai savaitei ir akcijų kainos kilo dėl lūkesčių, kad vyriausybių veiksmai išgelbės įmonių pelnus.
Praėjusios savaitės akcijų kainų ralis vyko nepaisant fundamentalių ekonominių rodiklių, kurie rodo, kad bent jau kol kas ekonomikos pagerėjimo dar nesimato. Tad labai tikėtina, kad akcijų indeksai smarkiai svyruoti taip greitai nesiliaus, ypač atsižvelgiant į tai, kad blogų ekonominių rodiklių tikrai dar sulauksime.
Ši savaitė bus svarbi Europos akcijų rinkoms, nes laukiama paskelbiant Europos centrinio banko (ECB) ir Anglijos banko sprendimų dėl bazinių palūkanų normų. Šiuo metu rinkose tvyro stiprūs lūkesčiai, kad abu centriniai bankai toliau ryžtingai mažins skolinimosi sąnaudas, siekdami suteikti paskatų ekonomikai atsigauti. Prognozuojama, kad ECB bazinę palūkanų normą gali sumažinti dar 50 bazinių punktų, o Anglijos bankas - net 100 bazinių punktų. Mažėjanti infliacija ir netgi auganti defliacijos grėsmė jau kurį laiką atlaisvino centrinių bankų rankas vykdyti ekspansinę pinigų politiką. Turint omenyje dabartines ekonomines aplinkybes, tai yra vertintina teigiamai, tačiau, ar po centrinių bankų sprendimų šią savaitę indeksai ir toliau augs, klausimas kol kas lieka atviras.
Vokietija
Vokietijos įmonių verslo pasitikėjimo rodiklis nukrito nuo 90,2 iki 85,8 punkto reikšmės, kuri yra mažiausia per beveik 16 metų. „Ifo“ instituto skaičiuojamas rodiklis remiasi 7 tūkst. verslo įmonių apklausos rezultatais Vokietijoje. Tokį verslininkų pesimizmą lėmė vis labiau prastėjančios eksporto perspektyvos, dėl kurių tenka mažinti gamybos apimtis ir atsisakyti dalies darbuotojų. Vokietijos įmonių laukia nelengvi metai, o lūkesčius matuojantis „Ifo“ subindeksas nukrito iki 77,6 punkto reikšmės, kuri vėl gali pasigirti antirekordu – mažiausia verte nuo Vokietijos suvienijimo 1991 metais.
Bedarbių skaičius Vokietijoje lapkričio mėnesį išaugo 10 tūkst., kai spalį šis rodiklis siekė 26 tūkst. Nedarbo lygis vis dar laikosi ties 7,5 proc. – žemiausios savo reikšmės per 16 metų. Prastėjanti ekonomikos situacija sudaro rimtą pagrindą nedarbo lygiui ateityje padidėti. Nedarbo rinkos rodikliai paprastai atsilieka (iki 9 mėnesių) nuo kitų ekonomikos ciklo rodiklių. Įmonės kol kas dar nepradėjo visuotinių darbuotojų atleidimų, jos atleidžia tik laikinus darbuotojus ir ilgina su gamybos pertrauka susijusias atostogas.
Lapkričio mėnesį infliacija Vokietijoje sumažėjo iki 1,5 proc., kai spalį kainų augimas dar siekė 2,5 proc. Per mėnesį kainos šalyje nukrito 0,5 proc. Toks smarkus kainų kritimas parodo ne tik sumažėjusių kuro kainų poveikį, bet ir atspindi mastą, kuriuo silpsta paklausa šalies viduje. Kiek vėliau praėjusią savaitę buvo paskelbtas išankstinis euro zonos infliacijos įvertis, pagal kurį tikimasi, kad vartotojų kainos euro zonoje lapkritį turėtų augti 2,1 proc. metiniu tempu, kai dar spalį kainų augimas siekė 3,2 proc. Paklausai ir toliau silpstant infliacijos tempai netruks nukristi žemiau nei 2 proc. Europos centrinio banko lygio, o šią savaitę galima sulaukti dar vieno žymaus bazinės palūkanų normos sumažinimo.
Prancūzija
Mažėjančios kuro kainos ir lėtėjantis infliacijos spaudimas lėmė vartotojų lūkesčių rodiklio reikšmės padidėjimą lapkričio mėnesį nuo -46 iki -43 punktų, kai ekonomistai prognozavo indekso reikšmę krisiant dar daugiau – iki -49. Dar kurį laiką, kol mažės vartotojų kainos, galima tikėtis vartotojų lūkesčių rodiklio reikšmės gerėjimo. Tačiau kai ekonomikos recesijos požymiai vis akivaizdžiau ims reikštis darbo rinkoje, galima sulaukti lūkesčių rodiklių prastėjimo.
Didžioji Britanija
D. Britanijos vartotojų pasitikėjimas lapkričio mėnesį išliko bene trijų dešimtmečių žemumose ir nuo spalio mėnesio ateities lūkesčių rodiklio reikšmė pakilo tik vienu punktu iki -35. Šalies gyventojams nerimą kelia prastos ekonomikos raidos perspektyvos, laukiamas nedarbo lygio didėjimas, kurie lėmė D. Britanijos vartotojų išlaidų kritimą. Šiuo metu šalies vyriausybės pagrindinis uždavinys yra kokiu nors būdu atgaivinti kredito rinką ir bankus vėl priversti skolinti šalies gyventojams ir įmonėms. Anglijos bankas lapkričio mėnesį bazinę palūkanų normą jau sumažino iki 3 proc., tačiau labai panašu, kad tai ne pabaiga ir Centrinis bankas dar imsis panašių veiksmų.
AZIJA IR JAPONIJA
Nors daugelio Azijos šalių akcijų kainų indeksai ir kilo, tačiau tokios pat stiprios reakcijos, kaip JAV ar Europoje, čia nebuvo sulaukta. Vis dėlto praėjusi savaitė ir Azijos rinkoms buvo viena geriausių per šiuos metus. Japonijos Nikkei 225 pakilo 7,60 proc., MSCI Hong Kong – 10,31 proc., Pietų Korėjos Kospi – 7,21 proc., MSCI Taiwan – 7,48 proc. Dėl šalies neramumų, kuriuos lėmė teroristiniai išpuoliai, sąlyginai nedideliu augimu pasižymėjo Indijos akcijų indeksas Sensex, kuris pakilo tik 1,99 proc.
Savaitę Azijos rinkos pradėjo pesimistiškai, nes prekyba vyko dieną prieš tai, kai JAV buvo paskelbtas „Citigroup“ gelbėjimo planas. Vėliau per savaitę dauguma Azijos rinkų teigiamai sureagavo į tokias JAV vyriausybės intervencijas, papildomų paskatų regiono indeksams kilti sudarė ir Kinijos centrinis bankas, kuris bazinę palūkanų normą sumažino iki žemiausio lygio per 11 metų.
Kaip ir išsivysčiusiose rinkose, taip ir Azijos šalyse jaučiami ekonomikos lėtėjimo požymiai. Todėl panašu, kad praėjusios savaitės tendencijos ilgai neturėtų išlikti, tačiau stiprus ekonominių naujienų srautas gali pertraukti ilgėlesnę neigiamą akcijų kainų tendenciją ir lemti didesnį, nei įprasta, rinkų svyravimą.
Japonija
Japonijos pramonės produkcija spalio mėnesį nukrito 3,1 proc., tai daugiau nei ekonomistų prognozė, kad kris 2,5 proc. Silpstanti eksporto rinka verčia Japonijos gamintojus ne tik mažinti gamybą, bet apkarpyti investicijų biudžetus ir mažinti darbuotojų skaičių. Spalio mėnesio darbo rinkos ataskaita parodė, kad nedarbo lygis šalyje per mėnesį nukrito nuo 4 proc. iki 3,7 proc. Deja, šie duomenys tik parodo, kad dalis darbo neturinčių gyventojų tiesiog nustojo jo ieškoti, o ateinančių metų darbo rinkos perspektyvos tebėra miglotos.
Vartotojų kainos Japonijoje spalio mėnesį augo 1,9 proc. metiniu tempu, kai dar prieš mėnesį šis rodiklis siekė 2,3 proc. Infliacijos tempo mažėjimas šiuo metu yra globali tendencija, kurią lemia ne tik atpigusi nafta ir maisto produktai, bet ir silpstantis vartojimas, kuriam pagrindo atsigauti neduoda pesimistinės ekonomikos perspektyvos.
Kinija
Kinijos centrinis bankas praėjusią savaitę netikėtai sumažino bazinę palūkanų normą 108 baziniais punktais iki 5,58 proc., taip pat buvo sumažinti privalomi rezervų reikalavimai šalyje veikiantiems bankams. Toks centrinio banko žingsnis patvirtina išaugusią pasaulio ekonomikos sulėtėjimo poveikio riziką šalies ekonomikos plėtrai. Ryžtingi pinigų politikos veiksmai yra vertinami palankiai ir turėtų papildyti anksčiau paskelbtą Kinijos vyriausybės planą šalies ekonomikai skirti beveik 600 mlrd. JAV dolerių.
Tailandas
Tailando ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį augo 4 proc. metiniu tempu, t. y. mažiau nei antrąjį ketvirtį, kai buvo fiksuotas 5,3 proc. augimas. Šalies ekonomikos augimas lėtėjo silpstant užsienio paklausai, dėl kurios nukentėjo gamintojų eksportas. Neramumai politinėje arenoje pakirto šalies vartotojų optimizmą. Prognozuojama, kad šiemet Tailando ekonomika gali augti 4,3 proc., o 2009 m. BVP augimas gali sulėtėti iki 3 proc.
Indija
Indijos ekonomika trečiąjį šių metų ketvirtį augo 7,6 proc. – lėčiausiai nuo 2004 metų. Ekonomistai prognozavo šalies ekonomiką augsiant 7,2 proc., tačiau BVP augimas sulėtėjo, lyginant su antruoju šių metų ketvirčiu, kai ūkis plėtėsi 7,9 proc. tempu. Augant Indijos ekonomikos atvirumui didėja ir rizika, kad lėtėjanti pasaulio ekonomikos plėtra atsilieps ir šiai Azijos šaliai. Indijos eksportas šį spalį pirmą kartą mažėjo per pastaruosius septynerius metus.
Malaizija
Malaizijos centrinis bankas praėjusią savaitę sumažino bazinę palūkanų normą 25 baziniais punktais iki 3,25 proc. Tai pirmas kartas nuo 2003 metų, kai Centrinis bankas sumažino palūkanų normą. Anksčiau šiais metais, kai dauguma centrinių bankų kėlė palūkanų normas, norėdami pažaboti infliaciją, Malaizijoje nuo tokių žingsnių buvo susilaikyta. Tačiau pradėjus ryškėti ekonomikos lėtėjimo požymiams, pinigų politikos vykdytojai nusprendė lengvinti skolinimosi sąlygas.
LOTYNŲ AMERIKA
Lotynų Amerikos akcijų rinkoms praėjusi savaitė taip pat buvo labai sėkminga. Argentinos Merval pakilo 19,90 proc. ,Brazilijos Bovespa – 17,10 proc., Meksikos Bolsa – 12,51 proc., Kolumbijos IGBC – 7,38 proc. Kiek prasčiau pasirodė Čilės Ipsa indeksas, kuris augo 1,54 proc., ir Venesuelos IBVC, kuris smuko 1,47 proc.
Didžiąją savaitės dalį Lotynų Amerikos akcijų indeksai koreliavo su išsivysčiusių pasaulio šalių akcijų rinkomis. Investuotojų teigiamas nuotaikas taip pat paskatino naujienos apie JAV vyriausybės ir Federalinio rezervų banko veiksmus, skirtus kredito rinkai gelbėti. Tai buvo pirma savaitė šį mėnesį, kai kilo dauguma Lotynų Amerikos akcijų indeksų.
Brazilija
Brazilijos infliacijos matas IGP-M indeksas parodė, kad lapkričio mėnesį kainos augo mažiau nei spalį. Vartotojų, statybos ir didmeninės kainos augo 0,38 proc., kai prieš mėnesį ši reikšmė siekė 0,98 proc. Slopstantis kainų augimas didina tikimybę, kad Brazilijos centrinis bankas pakels bazinę palūkanų normą per gruodžio mėnesį vyksiantį susitikimą, nors šalis ir siekia išvengti valiutos nuvertėjimo.
Čilė
Trečiąjį šių metų ketvirtį Čilės BVP augo 4,8 proc. tempu ir kiek lenkė ekonomistų prognozę dėl 4,7 proc. Tai buvo didžiausias augimo tempas per pastaruosius metus ir leidžia manyti, kad Čilės ekonomika dar nepajuto ūkio lėtėjimo požymių. Tiesa, kitąmet šaliai vis dėlto prognozuojamas ūkio augimo tempo mažėjimas, nes Čilė turėtų pajusti sumažėjusių vario kainų poveikį ir prastesnę vynuogių paklausą.
VIDURIO IR RYTŲ EUROPA
Praėjusią savaitę teigiamų pokyčių sulaukta ir iš daugumos VRE regiono rinkų. Bendras indeksas MSCI Emerging Markets Europe pakilo 17,88 proc. Rekordininkės buvo Vengrijos ir Čekijos akcijų rinkos, kurių indeksai atitinkamai kilo 16,37 proc. ir 15,90 proc. Bulgarijos Sofix pakilo 8,03 proc., Lenkijos WIG – 6,86 proc., Ukrainos PFTS – 8,28 proc., Baltijos OMXBGI – 0,14 proc. Tarp kritusiųjų atsidūrė Serbijos BELEX 1 – jis krito 2,10 proc., ir Kroatijos Crobex – 6,21 proc.
Savaitės pradžioje Vengrijos akcijų rinkos indeksą aukštyn kėlė bendros tendencijos Europos biržose. Papildomą postūmį suteikė Vengrijos centrinio banko sprendimas 50 bazinių punktų sumažinti palūkanų normą iki 11 proc.
Kaip ir dauguma pasaulio rinkų, kilo ir Ukrainos akcijų indeksai. Teigiamą akcijų kainų kryptį paskatino pranešimas, kad Ukraina yra pasirengusi apmokėti skolą Rusijai už dujas. Tiesa, apyvartos biržoje išliko nedidelės, o daug priežasčių, kad teigiama akcijų kainų kryptis bus ilgalaikė, taip pat nesama. Ukrainos ministrė pirmininkė Julija Tymošenko tam suteikė dar daugiau pagrindo, pasakydama, kad 2009 metų šalies ekonomikos augimo rodikliai nebebus tokie palankūs.
Varšuvos biržoje taip pat atsispindėjo užsienio rinkose dominavusios nuotaikos. Didžiausio investuotojų dėmesio sulaukė metalurgijos kompanijos „KGHM“ akcijos. Kaip įprasta, aktyviai buvo prekiaujama ir bankų vertybiniais popieriais.
Rusijos apyvartos buvo žemesnės už vidutines, o pati prekyba pasižymėjo didele pokyčių amplitude. Aktyviausiai prekiauta energetikos bendrovių akcijomis. Rusijos centrinis bankas per savaitę du kartus po 1 proc. praplėtė rublio svyravimą dviejų valiutų krepšelio atžvilgiu ir tai rublio kursą per savaitę nutempė žemyn JAV dolerio atžvilgiu dar apie 2 proc.
Rusija
Rusijos tarptautiniai valiutos rezervai praėjusią savaitę sumažėjo dar 3,6 mlrd. JAV dolerių ir šiuo metu siekia 449,9 mlrd. dolerių. Prasidėjus konfliktui Gruzijoje, o vėliau ėmus pigti naftai Rusija vis labiau ėmė justi kapitalo traukimąsi iš šalies ir visą šį laiką bandė palaikyti rublio kursą naudodama savo valiutos rezervus. Jei naftos kainos išliks dabartinio lygio kiek ilgėliau, Rusija nebus pajėgi be galo palaikyti savo esamo lygio valiutą ir teks susitaikyti su jos vertės praradimu. Tai patvirtino ir žinia, kad Rusija praėjusią savaitę nusprendė dar labiau praplatinti (1 proc.) rublio kurso svyravimo ribas.
Latvija
Kaip teigia „JP Morgan Chase & Co“, sąlygos, su kuriomis Tarptautinis valiutos fondas (TVF) suteiks Latvijos prašomą 2-3 mlrd. JAV dolerių vertės paramą, neapims lato fiksuoto kurso pokyčio. Priešingai, valiutos devalvalimas būtų ypač žalingas šalies ekonomikai, kuriai ir taip kitąmet prognozuojamas neigiamas augimas. O iš TVF prašoma paskola kaip tik turėtų būti panaudota siekiant apginti dabartinį lato kursą.
Lenkija
Lenkijos mažmeninės prekybos augimo tempai spalio mėnesį sulėtėjo nuo 11,6 proc. iki 7,9 proc. ir leidžia numanyti vis labiau besireiškiantį ekonomikos sulėtėjimą. Būtent dėl pastarųjų nuogąstavimų Lenkijos centrinis bankas praėjusią savaitę 0,25 proc. punkto sumažino bazinę palūkanų normą, kuri dabar siekia 5,75 proc.
Ukraina
Ukrainos vyriausybė paskelbė prognozuojanti, kad kitais metais šalies BVP turėtų smukti apie 5 proc. ir recesija šalyje bus gilesnė, nei prognozuota anksčiau. Ukrainos ekonomikai susiklostė nemažai nepalankių aplinkybių, pvz., smunkančios metalų kainos, pablogėjusios kreditavimo galimybės ir silpstanti išorės šalies gamintojų produkcijos paklausa.
Vengrija
Vengrijos centrinis bankas 50 bazinių punktų sumažino palūkanų normą ir ji dabar siekia 11 proc. Spalio mėnesį Centrinis bankas buvo žengęs priešingą žingsnį, nes sulaukus nepalankių žinių Vengrijos finansų stabilumo atžvilgiu, buvo nuspręsta pakelti palūkanų normą net 300 bazinių punktų, kad būtų išlaikytas forinto kurso stabilumas. Šiuo metu mažėjantis infliacijos spaudimas ir valiutos kurso svyravimų nusistovėjimas vėl atrišo Vengrijos centriniam bankui rankas mažinti skolinimosi sąnaudas ir suteikti paskatų ekonomikai augti.
ŽALIAVOS
Praėjusią savaitę žaliavinės naftos kainos kilo, nes buvo laukiama šį savaitgalį vykusio OPEC susirinkimo Egipto sostinėje Kaire. „WTI” žaliavinė nafta per savaitę pabrango 11,01 proc., „Brent” kilo 10,90 proc., „Urals” naftos kaina išaugo 9,23 proc. Nemažai analitikų ir kitų naftos rinkos dalyvių tikėjosi, kad savaitgalį OPEC nuspręs mažinti naftos gavybą, tačiau naftą eksportuojančių šalių vadovai nusprendė palaukti gruodžio mėn. susitikimo Alžyre. Anot susirinkusių atstovų, dar ne visiškai pasireiškia prieš mėnesį priimtas sprendimas sumažinti OPEC naftos gavybos kvotas 1,5 mln. barelių per dieną, todėl nereikia skubėti ir imtis tolimesnių gavybos mažinimo veiksmų. Toks savaitgalio sprendimas turėtų daryti didelį spaudimą naftos kainoms artimiausiu metu, nes baiminamasi prieš 10 m. buvusio scenarijaus, kai dėl pasaulinės ekonomikos sulėtėjmo ir nekoordinuotų naftos išgavėjų veiksmų susikaupė didžiulis naftos perteklius, o tai lėmė tuometinį stiprų naftos kainos kritimą. Dabar pateikiami duomenys rodo, kad išgautos naftos atsargos pasaulyje siekia 56 dienų naftos tiekimo lygį, kai OPEC tikėjosi, kad šis skaičius sieks 52 dienas. Žaliavinės naftos atsargos JAV augo devintą savaitę iš eilės ir padidėjo 2,3 proc. per savaitę. Benzino atsargos išaugo 0,9 proc., t. y. daugiau, nei planuota. Beje, praėjusią savaitę JAV energetikos agentūra paskelbė, kad 2008 m. rugsėjo mėn. naftos paklausa JAV sumažėjo net 13 proc. Šią savaitę naftos rinkos neturėtų skelbti nieko optimistiško, toliau daugės signalų, rodančių pasaulio ekonomikų plėtros lėtėjimą. Beje, didėja baimė, kad pirmą kartą per dešimtmetį šių metų paskutinį ketvirtį naftos paklausa gali net apskritai smukti.
Dauguma pramoninių metalų praėjusią savaitė truputį pakilo. Svarbu tai, kad nutrūko pasaulio kasybos milžinės „BHP Billiton” bandymas perimti kitą kasybos gigantę „Rio Tinto”. Perėmimui prieštaravo Europos Komisija, kuri nenorėjo leisti susiformuoti tiek geležies rūdos, tiek ir anglies beveik monopolinei rinkai. Be to, padėtis finansų rinkoje ir smukusios metalų kainos taip pat sutrukdė šiam galimam susijungimui. Be to, abi bendrovės kitais metais planuoja sumažinti koksuotos anglies kainas plieno gamintojams beveik 30 proc. Beveik visų metalų atsargos praėjusią savaitę Londono metalo atsargų biržoje augo – pavyzdžiui, vario atsargos pasiekė 2004 m. vasario lygį. Didžiausių valstybių skelbiami pramonės gamybos duomenys rodo akivaizdų metalų paklausos lėtėjimą.
Taurieji metalai praėjusią savaitę brango šiek tiek atpigus JAV doleriui kitų valiutų atžvilgiu. Auksas lapkričio mėn. buvo akivaizdus žaliavų sektoriaus lyderis, kuris sugebėjo pabrangti 12,11 proc. Beje, praėjusią savaitę buvo paskelbta, kad Rusijoje aukso kasyba išaugo 9,8 proc. per 10 šių metų mėn., o tai yra labai džiuginantys rezultatai, nes ilgą laiką vyravo Rusijos aukso pramonės sąstingis.