versija spausdinimui
(0)
JAV. Darbdaviai spalio mėnesį 240 tūkstančių sumažino darbo vietų skaičių. Tai jau dešimtas mėnuo iš eilės, kai fiksuojamas darbo vietų mažėjimas. Iš viso per 2008 metus rinka prarado 1,2 milijono darbo vietų. (Vietinis nedarbo lygis išaugo iki 6,5 proc. nuo 6,1 proc. Dauguma ekonomistų tikėjosi švelnesnio darbo rinkos pokyčio, jie prognozavo, kad metinis nedarbo lygis išaugs iki 6,3 proc.
Esamų namų pardavimai rugsėjo mėnesį krito 4,6 proc, kai prieš mėnesį kilo 7,5 proc. Ekonomistai prognozavo 3,4 proc. pardavimų kritimą. Didmeninės prekybos atsargos rugsėjo mėnesį krito 0,1 proc, prieš mėnesį jos buvo pakilusios 0,6 proc. Ekonomistai prognozavo 0,3 proc. augimą.
Viena iš teigiamų naujienų yra ta, kad JAV gyventojai, nors ir atsargiai, tačiau vis dėlto vėl pradėjo naudoti kreditus. Atlaisvėjus kreditų rinkai ir bankams pradėjus palankiau skolinti pinigus, bendras kreditų skaičius rugsėjo mėnesį išaugo iki 6,9 milijardo dolerių nuo minus 6,3 milijardo dolerių, buvusių praeitą mėnesį. „Briefing.com" analitikai prognozavo kreditų padidėjimą iki 5 milijardų dolerių.
Kreditų rinka: Ovemight palūkanų norma liko nepakitusi ties 0,32 proc. 3 mėnesių Libor palūkanos nukrito iki 2,29 proc. nuo 2,39 proc. - tai naujas žemiausias taškas per pastaruosius 4 metus, pasak naujienų agentūros „Bloomberg". 3 mėnesių iždo vekselių pajamingumas nukrito iki 0,28 proc. nuo 0,29 proc.
Vakarų Europa. Vokietijos prekybos balansas išaugo iki 15 milijardų eurų per rugsėjo mėnesį. Rodiklį pakėlė kiek netikėtas užsienio paklausos atsiradimas. Vokietijos eksportas per minėtą mėnesį išaugo 0,7 proc, kai rugpjūčio mėnesį krito 0,3 proc. Eksporto augimas šiek tiek viršijo analitikų prognozes, kurie tikėjosi 0,6 proc. eksporto augimo. O Prancūzijos prekybos deficitas išaugo dar labiau: nuo minus 5,4 milijardo eurų iki minus 6,3 milijardo eurų.
Pramonės gamybos apimtys Vokietijoje rugsėjo mėnesį sumažėjo dar 3,6 proc, rugpjūčio mėnesį fiksuotas 2,1 proc. kritimas. Tai didina tikimybę, kad didžiausia Europos ekonomika trečiąjį ketvirtį atsidūrė techninėje recesijoje.
Azija. Kinijos vyriausybė paskelbė 4 trilijonų juanių (586 milijardų JAV dolerių) vertės ekonomikos stimuliavimo planą. Minėtą sumą planuojama investuoti į gyvenamojo būsto statybas ir infrastruktūros plėtrą iki 2010 metų pabaigos. 100 milijardų juanių pagal planą skirti jau ketvirtam šių metų ketvirčiui. Svarbu pabrėžti, kad lėšos skirtos būtent skatinti ekonomikos augimui, bet ne finansų sistemai gelbėti, kaip tai vyksta Vakarų Europoje ar JAV. Kinijos centrinio banko vadovas Zhou Xiaochuanis vakar pranešė, kad artimiausiu metu CB gali dar sumažinti bazinę palūkanų normą, kuri šiuo metu sudaro 6,66 proc. „China nternational Capital Corp." ekonomisto Xingo Ziqiango skaičiavimais, paskelbtas ekonomikos stimuliavimo planas gali pridėti apie 2 proc. prie kitų metų BVP augimo. Pagal Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimus, Kinija sudarė 27 proc. pasaulio BVP augimo 2007-aisiais metais. „Morgan Stanley" analitikų nuomone, ekonomikos stimuliavimo planas savo dydžiu viršijo visus analitikų lūkesčius, todėl sentimentas akcijų ir žaliavų rinkoje pagerės artimiausiu metu. Tai visų pirma turėtų paskatinti plieno gamintojų, statybų ir finansų sektorių kompanijų brangimą. Savaitgalį paskelbtas planas jau šiandien sukėlė Azijos akcijų rinkų ir žaliavų rinkos kilimą.
Japonijos pramonės įrangos užsakymai trečiąjį šių metų ketvirtį nukrito 10,4 proc. lyginant su pernai atitinkamu laikotarpiu, o tai yra didžiausias visų laikų šio indikatoriaus kritimas. Pramonės įrangos užsakymai parodo kapitalo išlaidų tendencijas artimiausius 3-6 mėnesius. Rugsėjo mėnesį užsakymų, lyginant su rugpjūčio mėnesiu, padidėjo 5,5 proc, o ekonomistai prognozavo 5,2 proc. padidėjimą. Vyriausybės atstovų nuomone, rugsėjo mėnesio duomenys yra „silpni".
Lotynų Amerika. Brazilijos centrinio banko vadovas Henrique Meirellesas pranešė, kad Brazilijos ekonomikos stimuliavimo planas gali būti svarstomas tik po to, kai bus aiškios dabartinių veiksmų (privalomų bankų atidėjimų mažinimas ir likvidumo rinkai suteikimas per valstybės kontroliuojamus bankus) pasekmės. Šalies finansų ministras Guido Mantega vakar patvirtino, kad vyriausybė imsis papildomų ekonomikos stimuliavimo priemonių, jei matys, kad yra būtinybė.
Vidurio ir Rytų Europa. Seniausio Rusijos investicinio banko „Troika Dialog" vyriausiojo ekonomisto Evgenijaus Gavrilenkovo nuomone, kurią jis išsakė penktadienį, Rusijos valiuta rublis gali būti devalvuota nuo 25 iki 30 proc, jei neaugs naftos kainos ar nebus kapitalo sąskaitos pagerėjimo šalies mokėjimų balanse. Toks scenarijus, anot ekonomisto, galimas, jei „Urals" naftos kaina neviršys 60 JAV dolerių už barelį (Rusijos 2009-ųjų metų biudžetas yra subalansuotas esant vidutinei metinei 70 JAV dolerių naftos kainai). Iš kitos pusės, Rusija turi trečius pagal dydį pasaulyje tarptautinių atsargų rezervus, kurie spalio pabaigoje sudarė 486,6 milijardo JAV dolerių (nors ir nuo savo didžiausios reikšmės šių metų vasarą sumažėjo 19 proc.) ir kurie leidžia Centriniam bankui palaikyti mažai svyruojantį rublio kursą. Spekuliacijas dėl rublio devalvacijos praeitą savaitę sukėlė ir Rusijos prezidento patarėjas Arkadijus Dvorkovičius, kuris konstatavo, kad jeigu einamosios sąskaitos balansas taps deficitiniu, o tai gali įvykti dėl žemų naftos kainų (šiuo metu yra 91,2 milijardo JAV dolerių proficitas), tai Centrinis bankas gali palaipsniui praplėsti rublio svyravimo ribas dviejų valiutų krepšelio atžvilgiu. Tačiau, pasak Dvorkovičiaus, apie jokią staigią devalvaciją negali būti kalbama.
Esamų namų pardavimai rugsėjo mėnesį krito 4,6 proc, kai prieš mėnesį kilo 7,5 proc. Ekonomistai prognozavo 3,4 proc. pardavimų kritimą. Didmeninės prekybos atsargos rugsėjo mėnesį krito 0,1 proc, prieš mėnesį jos buvo pakilusios 0,6 proc. Ekonomistai prognozavo 0,3 proc. augimą.
Viena iš teigiamų naujienų yra ta, kad JAV gyventojai, nors ir atsargiai, tačiau vis dėlto vėl pradėjo naudoti kreditus. Atlaisvėjus kreditų rinkai ir bankams pradėjus palankiau skolinti pinigus, bendras kreditų skaičius rugsėjo mėnesį išaugo iki 6,9 milijardo dolerių nuo minus 6,3 milijardo dolerių, buvusių praeitą mėnesį. „Briefing.com" analitikai prognozavo kreditų padidėjimą iki 5 milijardų dolerių.
Kreditų rinka: Ovemight palūkanų norma liko nepakitusi ties 0,32 proc. 3 mėnesių Libor palūkanos nukrito iki 2,29 proc. nuo 2,39 proc. - tai naujas žemiausias taškas per pastaruosius 4 metus, pasak naujienų agentūros „Bloomberg". 3 mėnesių iždo vekselių pajamingumas nukrito iki 0,28 proc. nuo 0,29 proc.
Vakarų Europa. Vokietijos prekybos balansas išaugo iki 15 milijardų eurų per rugsėjo mėnesį. Rodiklį pakėlė kiek netikėtas užsienio paklausos atsiradimas. Vokietijos eksportas per minėtą mėnesį išaugo 0,7 proc, kai rugpjūčio mėnesį krito 0,3 proc. Eksporto augimas šiek tiek viršijo analitikų prognozes, kurie tikėjosi 0,6 proc. eksporto augimo. O Prancūzijos prekybos deficitas išaugo dar labiau: nuo minus 5,4 milijardo eurų iki minus 6,3 milijardo eurų.
Pramonės gamybos apimtys Vokietijoje rugsėjo mėnesį sumažėjo dar 3,6 proc, rugpjūčio mėnesį fiksuotas 2,1 proc. kritimas. Tai didina tikimybę, kad didžiausia Europos ekonomika trečiąjį ketvirtį atsidūrė techninėje recesijoje.
Azija. Kinijos vyriausybė paskelbė 4 trilijonų juanių (586 milijardų JAV dolerių) vertės ekonomikos stimuliavimo planą. Minėtą sumą planuojama investuoti į gyvenamojo būsto statybas ir infrastruktūros plėtrą iki 2010 metų pabaigos. 100 milijardų juanių pagal planą skirti jau ketvirtam šių metų ketvirčiui. Svarbu pabrėžti, kad lėšos skirtos būtent skatinti ekonomikos augimui, bet ne finansų sistemai gelbėti, kaip tai vyksta Vakarų Europoje ar JAV. Kinijos centrinio banko vadovas Zhou Xiaochuanis vakar pranešė, kad artimiausiu metu CB gali dar sumažinti bazinę palūkanų normą, kuri šiuo metu sudaro 6,66 proc. „China nternational Capital Corp." ekonomisto Xingo Ziqiango skaičiavimais, paskelbtas ekonomikos stimuliavimo planas gali pridėti apie 2 proc. prie kitų metų BVP augimo. Pagal Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimus, Kinija sudarė 27 proc. pasaulio BVP augimo 2007-aisiais metais. „Morgan Stanley" analitikų nuomone, ekonomikos stimuliavimo planas savo dydžiu viršijo visus analitikų lūkesčius, todėl sentimentas akcijų ir žaliavų rinkoje pagerės artimiausiu metu. Tai visų pirma turėtų paskatinti plieno gamintojų, statybų ir finansų sektorių kompanijų brangimą. Savaitgalį paskelbtas planas jau šiandien sukėlė Azijos akcijų rinkų ir žaliavų rinkos kilimą.
Japonijos pramonės įrangos užsakymai trečiąjį šių metų ketvirtį nukrito 10,4 proc. lyginant su pernai atitinkamu laikotarpiu, o tai yra didžiausias visų laikų šio indikatoriaus kritimas. Pramonės įrangos užsakymai parodo kapitalo išlaidų tendencijas artimiausius 3-6 mėnesius. Rugsėjo mėnesį užsakymų, lyginant su rugpjūčio mėnesiu, padidėjo 5,5 proc, o ekonomistai prognozavo 5,2 proc. padidėjimą. Vyriausybės atstovų nuomone, rugsėjo mėnesio duomenys yra „silpni".
Lotynų Amerika. Brazilijos centrinio banko vadovas Henrique Meirellesas pranešė, kad Brazilijos ekonomikos stimuliavimo planas gali būti svarstomas tik po to, kai bus aiškios dabartinių veiksmų (privalomų bankų atidėjimų mažinimas ir likvidumo rinkai suteikimas per valstybės kontroliuojamus bankus) pasekmės. Šalies finansų ministras Guido Mantega vakar patvirtino, kad vyriausybė imsis papildomų ekonomikos stimuliavimo priemonių, jei matys, kad yra būtinybė.
Vidurio ir Rytų Europa. Seniausio Rusijos investicinio banko „Troika Dialog" vyriausiojo ekonomisto Evgenijaus Gavrilenkovo nuomone, kurią jis išsakė penktadienį, Rusijos valiuta rublis gali būti devalvuota nuo 25 iki 30 proc, jei neaugs naftos kainos ar nebus kapitalo sąskaitos pagerėjimo šalies mokėjimų balanse. Toks scenarijus, anot ekonomisto, galimas, jei „Urals" naftos kaina neviršys 60 JAV dolerių už barelį (Rusijos 2009-ųjų metų biudžetas yra subalansuotas esant vidutinei metinei 70 JAV dolerių naftos kainai). Iš kitos pusės, Rusija turi trečius pagal dydį pasaulyje tarptautinių atsargų rezervus, kurie spalio pabaigoje sudarė 486,6 milijardo JAV dolerių (nors ir nuo savo didžiausios reikšmės šių metų vasarą sumažėjo 19 proc.) ir kurie leidžia Centriniam bankui palaikyti mažai svyruojantį rublio kursą. Spekuliacijas dėl rublio devalvacijos praeitą savaitę sukėlė ir Rusijos prezidento patarėjas Arkadijus Dvorkovičius, kuris konstatavo, kad jeigu einamosios sąskaitos balansas taps deficitiniu, o tai gali įvykti dėl žemų naftos kainų (šiuo metu yra 91,2 milijardo JAV dolerių proficitas), tai Centrinis bankas gali palaipsniui praplėsti rublio svyravimo ribas dviejų valiutų krepšelio atžvilgiu. Tačiau, pasak Dvorkovičiaus, apie jokią staigią devalvaciją negali būti kalbama.