versija spausdinimui
(0)
Trečiąjį ketvirtį, kaip ir anksčiau, išliko tos pačios trijų didžiausių bankų koncentracijos mažėjimo tendencijos atskirose rinkos dalyse, jas didino užsienio bankų skyriai. Trijų didžiausių bankų („SEB“ banko, ,,Hansabankas“, „DnB NORD“ banko) valdoma turto rinkos dalis per metus sumažėjo 2,6 proc. punkto iki 65,4 procento.
Nors paskolų augimo apimtys ir tempai yra sumažėję, bankų turtui augant dar lėtesniais tempais, paskolų dalis turte ir toliau auga. Per metus paskolų (su paskolomis finansų institucijoms) dalis turte išaugo 3 proc. punktais (iš jų per ataskaitinį ketvirtį – 1,4 proc. punktais) ir sudarė 78,2 proc. Bankų investicijos į skolos vertybinius popierius per metus sumažėjo 0,6 mlrd. litų, o jų dalis bankų turte sumažėjo 2,8 proc. punktais. Šis mažėjimas prasidėjo maždaug prieš metus ir nuosekliai tęsėsi iki šiol.
Lietuvoje veikiantys bankai investuodami ar skolindami daugiau orientuojasi į vietinę rinką. Bankų turtas Lietuvoje per metus padidėjo 15 mlrd. litų, o turtas užsienyje augo tik 1,9 mlrd. litų.
Indėliams bankuose augant lėčiau nei paskoloms, bankai aktyvų augimą finansuoja skolindamiesi tarpbankinėje rinkoje. Per metus įsiskolinimas bankams ir kitoms kredito institucijoms išaugo 12,2 mlrd. litų, arba daugiau kaip pusantro karto, o šiomis lėšomis buvo finansuojama apie 71 proc. bankų turto prieaugio. O ataskaitinį ketvirtį, beveik sustojus indėlių augimui, visas bankinės sistemos turto augimas buvo finansuojamas visiškai vien iš bankų skolintomis lėšomis (3,7 mlrd. litų).
Didžiąją dalį tarpbankinių lėšų bankai pritraukia iš patronuojančių bankų ar kitų grupę valdančio banko grupei priklausančių bankų. Minėtos lėšos per metus padidėjo 12,4 mlrd. litų (iš jų per ataskaitinį ketvirtį – 4 mlrd. litų) ir pasiekė 34,4 mlrd. litų. Bendras įsiskolinimas tai pačiai grupei priklausantiems bankams (įskaitant ir subordinuotas paskolas) 2008 m. spalio 1 d. sudarė 43 proc. visų įsipareigojimų.
Lietuvos bankų skolinimasis iš patronuojančių bei kitų priklausančių tai pačiai grupei užsienio bankų lemia tai, kad per metus nerezidentų dalis bankų įsipareigojimuose padidėjo nuo 45,3 proc. iki 49,1 procento.
Nors paskolų augimo apimtys ir tempai yra sumažėję, bankų turtui augant dar lėtesniais tempais, paskolų dalis turte ir toliau auga. Per metus paskolų (su paskolomis finansų institucijoms) dalis turte išaugo 3 proc. punktais (iš jų per ataskaitinį ketvirtį – 1,4 proc. punktais) ir sudarė 78,2 proc. Bankų investicijos į skolos vertybinius popierius per metus sumažėjo 0,6 mlrd. litų, o jų dalis bankų turte sumažėjo 2,8 proc. punktais. Šis mažėjimas prasidėjo maždaug prieš metus ir nuosekliai tęsėsi iki šiol.
Lietuvoje veikiantys bankai investuodami ar skolindami daugiau orientuojasi į vietinę rinką. Bankų turtas Lietuvoje per metus padidėjo 15 mlrd. litų, o turtas užsienyje augo tik 1,9 mlrd. litų.
Indėliams bankuose augant lėčiau nei paskoloms, bankai aktyvų augimą finansuoja skolindamiesi tarpbankinėje rinkoje. Per metus įsiskolinimas bankams ir kitoms kredito institucijoms išaugo 12,2 mlrd. litų, arba daugiau kaip pusantro karto, o šiomis lėšomis buvo finansuojama apie 71 proc. bankų turto prieaugio. O ataskaitinį ketvirtį, beveik sustojus indėlių augimui, visas bankinės sistemos turto augimas buvo finansuojamas visiškai vien iš bankų skolintomis lėšomis (3,7 mlrd. litų).
Didžiąją dalį tarpbankinių lėšų bankai pritraukia iš patronuojančių bankų ar kitų grupę valdančio banko grupei priklausančių bankų. Minėtos lėšos per metus padidėjo 12,4 mlrd. litų (iš jų per ataskaitinį ketvirtį – 4 mlrd. litų) ir pasiekė 34,4 mlrd. litų. Bendras įsiskolinimas tai pačiai grupei priklausantiems bankams (įskaitant ir subordinuotas paskolas) 2008 m. spalio 1 d. sudarė 43 proc. visų įsipareigojimų.
Lietuvos bankų skolinimasis iš patronuojančių bei kitų priklausančių tai pačiai grupei užsienio bankų lemia tai, kad per metus nerezidentų dalis bankų įsipareigojimuose padidėjo nuo 45,3 proc. iki 49,1 procento.