versija spausdinimui
(0)
Iš kokių pinigų kitąmet bus mokamos pensijos ir pašalpos – niekas iki šiol negali atsakyti. Kitų metų „Sodros“ biudžete suplanuotoms išmokoms trūksta kone 700 mln. litų pajamų, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
„Sodros“ generalinis direktorius Mindaugas Mikaila vakar pripažino, kad gyventojų atlyginimai kitais metais augs vos 5 proc. Tai perpus mažiau, nei planavo Vyriausybė, prieš Seimo rinkimus patvirtinusi kitų metų „Sodros“ biudžetą. Dėl šios priežasties ir „Sodros“ pajamos bus mažesnės nei planuota.
Anksčiau tikėtasi „Sodrą“ išgelbėti užkrovus didesnę mokesčių naštą dirbantiems žmonėms. Padidinus socialinio draudimo mokestį nuo 3 iki 4 proc. „Sodros“ pajamos išaugtų 350 mln. litų. Vakar paaiškėjo, kad šių pinigų neužtektų. Be to, didesniems mokesčiams priešinasi ir profsąjungos, ir darbdaviai. Svarstyti tokį „Sodros“ biudžetą vakar atsisakė ir Seimo nariai. Todėl vakar „Sodros“ taryba laužė galvą, iš kur gauti daugiau pinigų.
Greičiausiai Seimui bus siūloma iki geresnių laikų daugiau nei perpus nurėžti „Sodros“ įmokas į privačius pensijų fondus. Šie dėl krizės pastaruoju metu prarado apie 15 proc. vertės. Į fondus būtų pervedama ne 5,5 proc., o tik 2,5 proc. gyventojų atlyginimo atskaičiuojamos „Sodros“ įmokos. Dėl to „Sodra“ kitais metais sutaupytų apie 680 mln. litų. Tačiau ir to neužtektų. 12 mlrd. litų sieksiančios „Sodros“ biudžeto išlaidos vis tiek 9 mln. litų viršytų pajamas.
„Tai prilygtų pensijų reformos žlugdymui. Finansų ministerija turi ieškoti būdų, kaip sumažinti kitas valstybės išlaidas“, – prieštaravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Audronė Morkūnienė.
Vertybinių popierių komisijos (VPK) pirmininkė Vilija Nausėdaitė aiškino, kad apkarpyti įmokas pensijų fondams yra tas pat kaip sumažinti būsimas pensijas dabartiniam jaunimui. Neatmetama, kad pensijų fondai, dabar pigiau įsigiję nuvertėjusių akcijų, vėliau uždirbs didesnį pelną. Tai išgirdę kai kurie vyresnio amžiaus „Sodros“ tarybos nariai apkaltino VPK tarnaujant ne valstybės, o privačių fondų interesams.
„Nieko tam jaunimui neatsitiks, jei kelerius metus į jų pensijų fondus pervesime mažiau pinigų. Jiems iki pensijos dar daug laiko“, – aiškino vienas garbaus amžiaus „Sodros“ tarybos narys.
Visas vakarykštis posėdis labiau priminė ne rimtas diskusijas, o turgų. Vienos nuomonės neturėjo net kai kurie rėksmingi profsąjungų atstovai. Jiems valdininkai kaip moksleiviams nesėkmingai bandė aiškinti, kas yra akcijos ir kodėl jų kursai kas kelerius metus tai krinta, tai kyla. Išeidami iš posėdžio galimybės kalbėti neturėję pensijų fondų atstovai neslėpė nusivylimo.
„Jie nesupranta, kad sumažindami įmokas atima pinigus ne iš mūsų, o iš pensijų fondų klientų“, – teigė Investicijų valdymo įmonių asociacijos vadovas Saulius Racevičius.
„Sodros“ generalinis direktorius Mindaugas Mikaila vakar pripažino, kad gyventojų atlyginimai kitais metais augs vos 5 proc. Tai perpus mažiau, nei planavo Vyriausybė, prieš Seimo rinkimus patvirtinusi kitų metų „Sodros“ biudžetą. Dėl šios priežasties ir „Sodros“ pajamos bus mažesnės nei planuota.
Anksčiau tikėtasi „Sodrą“ išgelbėti užkrovus didesnę mokesčių naštą dirbantiems žmonėms. Padidinus socialinio draudimo mokestį nuo 3 iki 4 proc. „Sodros“ pajamos išaugtų 350 mln. litų. Vakar paaiškėjo, kad šių pinigų neužtektų. Be to, didesniems mokesčiams priešinasi ir profsąjungos, ir darbdaviai. Svarstyti tokį „Sodros“ biudžetą vakar atsisakė ir Seimo nariai. Todėl vakar „Sodros“ taryba laužė galvą, iš kur gauti daugiau pinigų.
Greičiausiai Seimui bus siūloma iki geresnių laikų daugiau nei perpus nurėžti „Sodros“ įmokas į privačius pensijų fondus. Šie dėl krizės pastaruoju metu prarado apie 15 proc. vertės. Į fondus būtų pervedama ne 5,5 proc., o tik 2,5 proc. gyventojų atlyginimo atskaičiuojamos „Sodros“ įmokos. Dėl to „Sodra“ kitais metais sutaupytų apie 680 mln. litų. Tačiau ir to neužtektų. 12 mlrd. litų sieksiančios „Sodros“ biudžeto išlaidos vis tiek 9 mln. litų viršytų pajamas.
„Tai prilygtų pensijų reformos žlugdymui. Finansų ministerija turi ieškoti būdų, kaip sumažinti kitas valstybės išlaidas“, – prieštaravo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sekretorė Audronė Morkūnienė.
Vertybinių popierių komisijos (VPK) pirmininkė Vilija Nausėdaitė aiškino, kad apkarpyti įmokas pensijų fondams yra tas pat kaip sumažinti būsimas pensijas dabartiniam jaunimui. Neatmetama, kad pensijų fondai, dabar pigiau įsigiję nuvertėjusių akcijų, vėliau uždirbs didesnį pelną. Tai išgirdę kai kurie vyresnio amžiaus „Sodros“ tarybos nariai apkaltino VPK tarnaujant ne valstybės, o privačių fondų interesams.
„Nieko tam jaunimui neatsitiks, jei kelerius metus į jų pensijų fondus pervesime mažiau pinigų. Jiems iki pensijos dar daug laiko“, – aiškino vienas garbaus amžiaus „Sodros“ tarybos narys.
Visas vakarykštis posėdis labiau priminė ne rimtas diskusijas, o turgų. Vienos nuomonės neturėjo net kai kurie rėksmingi profsąjungų atstovai. Jiems valdininkai kaip moksleiviams nesėkmingai bandė aiškinti, kas yra akcijos ir kodėl jų kursai kas kelerius metus tai krinta, tai kyla. Išeidami iš posėdžio galimybės kalbėti neturėję pensijų fondų atstovai neslėpė nusivylimo.
„Jie nesupranta, kad sumažindami įmokas atima pinigus ne iš mūsų, o iš pensijų fondų klientų“, – teigė Investicijų valdymo įmonių asociacijos vadovas Saulius Racevičius.