versija spausdinimui
(0)
Lėtėjant šalies ūkio apsukoms, bankroto administratoriams darbo nestigs: vis daugiau įmonių priverstinai arba savo noru turi nutraukti veiklą, rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
„Ekranas“, „Alytaus tekstilė“, „Linas Nordic“ – tai bene garsiausios pastaraisiais metais bankrutavusios bendrovės. Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė. Mat tikrąją ekonomikos būklę parodo smulkiųjų ir vidutinių įmonių sveikata. O ji pastaruoju metu gerokai šlubuoja.
420. Tiek bankroto procedūrų Lietuvoje buvo pradėta pirmąjį šių metų pusmetį. Tai – net 33 proc. daugiau nei prieš metus. Panaši tendencija lieka ir pastaraisiais mėnesiais. Antai nuo rugsėjo 22-osios per mėnesį pradėtos 43 bankroto procedūros. Pernai tuo pačiu metu – 32. Plika akimi matyti: liepto galą dažniausiai prieina mažosios įmonės.
Dažniausiai bankrutuoja uždarosios akcinės bendrovės (66,7 proc.) bei individualios įmonės (28,6 proc.). Greta smulkiųjų prekybininkų arba mažų užeigų savininkų vis dažniau žodžiu „bankrutuojanti“ apibūdinamos transporto ar statybų bendrovės.
„Transvėjus“, „Sunkiojo transporto ekspedicija“ – tai tik pora transporto bendrovių, kurioms pastaruoju metu buvo paskelbtas bankrotas. „Tai – tik pirmosios kregždės. Blogiausia bus kitų metų vasarį ir kovą, kai iš rinkos bus priverstos pasitraukti gerokai daugiau įmonių“, – prognozavo Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius. Pasak jo, smulkiosios transporto bendrovės jau nyksta iš žemėlapio, tuo tarpu stambieji vežėjai dirba sukandę dantis.
Jų pajamas gerokai apkarpė lėtėjanti ekonomika ir konkurencija su pigesnes paslaugas siūlančiais Rumunijos bei kitų valstybių vežėjais. Didžiųjų įmonių bankrotas būtų gerokai skaudesnis, nes dabar beveik nėra nė vienos didesnės transporto bendrovės, kuri nebūtų prasiskolinusi bankams arba išperkamosios nuomos bendrovėms.
„Visi laukia palengvėjimo, kurį tradiciškai lemia prieš Kalėdas pagyvėjantis krovinių srautas. Bet spėju, kad šįmet šventės vežėjams virs pasninku. Kad visiems pavyktų išsilaikyti rinkoje – labai abejotina“, – sakė „Linavos“ vadovas.
„Ekranas“, „Alytaus tekstilė“, „Linas Nordic“ – tai bene garsiausios pastaraisiais metais bankrutavusios bendrovės. Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė. Mat tikrąją ekonomikos būklę parodo smulkiųjų ir vidutinių įmonių sveikata. O ji pastaruoju metu gerokai šlubuoja.
420. Tiek bankroto procedūrų Lietuvoje buvo pradėta pirmąjį šių metų pusmetį. Tai – net 33 proc. daugiau nei prieš metus. Panaši tendencija lieka ir pastaraisiais mėnesiais. Antai nuo rugsėjo 22-osios per mėnesį pradėtos 43 bankroto procedūros. Pernai tuo pačiu metu – 32. Plika akimi matyti: liepto galą dažniausiai prieina mažosios įmonės.
Dažniausiai bankrutuoja uždarosios akcinės bendrovės (66,7 proc.) bei individualios įmonės (28,6 proc.). Greta smulkiųjų prekybininkų arba mažų užeigų savininkų vis dažniau žodžiu „bankrutuojanti“ apibūdinamos transporto ar statybų bendrovės.
„Transvėjus“, „Sunkiojo transporto ekspedicija“ – tai tik pora transporto bendrovių, kurioms pastaruoju metu buvo paskelbtas bankrotas. „Tai – tik pirmosios kregždės. Blogiausia bus kitų metų vasarį ir kovą, kai iš rinkos bus priverstos pasitraukti gerokai daugiau įmonių“, – prognozavo Nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ prezidentas Algimantas Kondrusevičius. Pasak jo, smulkiosios transporto bendrovės jau nyksta iš žemėlapio, tuo tarpu stambieji vežėjai dirba sukandę dantis.
Jų pajamas gerokai apkarpė lėtėjanti ekonomika ir konkurencija su pigesnes paslaugas siūlančiais Rumunijos bei kitų valstybių vežėjais. Didžiųjų įmonių bankrotas būtų gerokai skaudesnis, nes dabar beveik nėra nė vienos didesnės transporto bendrovės, kuri nebūtų prasiskolinusi bankams arba išperkamosios nuomos bendrovėms.
„Visi laukia palengvėjimo, kurį tradiciškai lemia prieš Kalėdas pagyvėjantis krovinių srautas. Bet spėju, kad šįmet šventės vežėjams virs pasninku. Kad visiems pavyktų išsilaikyti rinkoje – labai abejotina“, – sakė „Linavos“ vadovas.