versija spausdinimui
(0)
Lietuvos investuotojų anksčiau itin mėgtos Rytų Europos rinkos vis dar sunkiai gaudo kvapą po pasaulinės finansų krizės nokauto. Klubo „Pinigų srautas“ surengtame seminare specialistai pabandė įvertinti šių rinkų ateities perspektyvas.
Kad ir kokios patrauklios atrodytų Rytų Europos šalių finansų rinkos, nė vienai iš jų nepavyks išvengti pasaulinių tendencijų įtakos. Todėl šiuo metu net neverta žvalgytis į bendrovių pelningumą, augimo rodiklius, akcijos kainos ir pelno santykį bei kitus investuotojams svarbius rodiklius. Šie duomenys nublanksta prieš gerokai galingesnę jėgą – nuotaikas pasaulio rinkose. O jos labai nestabilios – net keliasdešimt procentų siekiantys akcijų kainų svyravimai per dieną jau nebestebina.
Pasitikėjimo krizė
„Tačiau tai yra ne akcijų krizė, o finansų rinkų dalyvių pasitikėjimo krizė“, - įsitikinęs Marius Buivydas, UAB FMĮ „Finhill“ Analizės ir vertinimo departamento direktorius.
Anot jo, savo blogybes apnuoginusios JAV būsto paskolų rinkos ir su ja susijusių pasekmių ratilai šiuo metu stipriai jaučiami visame pasaulyje. Rytų Europos regiono finansų rinkos nėra išimtis. Todėl jų perspektyvos siejamos su didžiųjų pasaulio valstybių pastangomis atstatyti pasitikėjimą finansų rinkose. Svarbiausi pasaulio centriniai bankai jau ėmėsi išskirtinių tarpusavyje suderintų veiksmų mažindami palūkanų normas, didžiosios valstybės paskelbė skiriančios šimtus milijardų dolerių finansų rinkoms gelbėti. Jei šios priemonės padės apraminti ties isterijos riba balansuojančias finansų rinkas, tai apdairus investuotojas jau dabar gali pradėti žvalgytis, kur ateityje bus didžiausios galimybės uždirbti. Jei dabartinė padėtis finansų rinkose vis tik peraugtų į depresiją, apie akcijas reikėtų pamiršti ilgam.
Linkusiems tikėti rinkų atsigavimu M. Buivydas primena, kad akcijos dabar yra istoriškai pigios, nors ir nepasiekė tų žemumų, į kurias buvo nusiritusios po informacinių technologijų akcijų burbulo sprogimo 2000 m. Šiuo metu daugelio Rytų Europos akcijų kainos ir pelno santykis (vadinamasis P/E rodiklis) yra vienženklis. Įprastinėmis sąlygomis - tai vienas iš ženklų, kad akcijos nėra pervertintos.
Skirtinguose etapuose
Be to, specialistai siūlo atkreipti dėmesį, kad regiono valstybės yra skirtinguose ekonomikos ciklo etapuose, todėl ir perspektyvos uždirbti akcijų rinkose gali būti nevienodos. Pavyzdžiui, infliacijos šuolis ir pasitikėjimo nuosmukis Vengrijoje prasidėjo anksčiau nei kitose regiono valstybėse. Tarp Baltijos šalių ekonomikos lėtėjimo pirmiausia išryškėjo Estijoje, o vėliau Latvijoje bei Lietuvoje. Tačiau M. Buivydas nesiryžo prognozuoti ar šiose šalyse akcijų rinka pradės atsigauti anksčiau nei kitose.
Aurelijus Burda, „Orion Securities“ Kapitalo rinkos strategijos vadovas, taip pat siūlo atsižvelgti į šalių išsivystymo lygį. Naujosios ES šalys vejasi senąsias ir artėja prie bloko vidurkio. Tačiau tai vyksta skirtingu greičiu. Išnaudodamos laikinus pranašumus (pvz., pigią darbo jėgą) sparčiau vystosi tos šalys, kurių BVP vienam gyventojui nesiekia 50% ES rodiklio vidurkio.
„Todėl labiau išsivysčiusias regiono šalis tokias kaip Slovėnija, Čekija ar net Baltijos valstybes turbūt reikėtų priskirti bręstančioms, o ne kylančioms rinkoms“, - rekomenduoja A. Burda.
Remiantis šiuo rodikliu spartesnio augimo galima tikėtis Bulgarijoje, Rumunijoje, iš dalies Balkanų šalyse.
Rusija – rizika ir nafta
Rusijos rinką šiuo metu geriausiai apibūdina du rodikliai – politinė rizika ir naftos kaina. Nors vertinant pagal santykinius rodiklius Rusijos akcijos šiuo metu absurdiškai pigios, abu minėti rodikliai kol kas šiai rinkai nepalankūs ir ji skendi rekordinėse žemumose.
„Vis tik sukauptos didelės pajamos iš naftos verslo gali leisti Rusijai tapti laimėtoja šios krizės sąlygomis“, - prognozuoja M. Buivydas.
Pasak specialistų, tokios žemos akcijų kainos regione būtų pateisinamos tik tuo atveju, jei įmonių pelningumas iš tiesų smarkiai sumažėtų. Priešingu atveju akcijų kainos turėtų gerokai šoktelėti.
Kad ir kokios patrauklios atrodytų Rytų Europos šalių finansų rinkos, nė vienai iš jų nepavyks išvengti pasaulinių tendencijų įtakos. Todėl šiuo metu net neverta žvalgytis į bendrovių pelningumą, augimo rodiklius, akcijos kainos ir pelno santykį bei kitus investuotojams svarbius rodiklius. Šie duomenys nublanksta prieš gerokai galingesnę jėgą – nuotaikas pasaulio rinkose. O jos labai nestabilios – net keliasdešimt procentų siekiantys akcijų kainų svyravimai per dieną jau nebestebina.
Pasitikėjimo krizė
„Tačiau tai yra ne akcijų krizė, o finansų rinkų dalyvių pasitikėjimo krizė“, - įsitikinęs Marius Buivydas, UAB FMĮ „Finhill“ Analizės ir vertinimo departamento direktorius.
Anot jo, savo blogybes apnuoginusios JAV būsto paskolų rinkos ir su ja susijusių pasekmių ratilai šiuo metu stipriai jaučiami visame pasaulyje. Rytų Europos regiono finansų rinkos nėra išimtis. Todėl jų perspektyvos siejamos su didžiųjų pasaulio valstybių pastangomis atstatyti pasitikėjimą finansų rinkose. Svarbiausi pasaulio centriniai bankai jau ėmėsi išskirtinių tarpusavyje suderintų veiksmų mažindami palūkanų normas, didžiosios valstybės paskelbė skiriančios šimtus milijardų dolerių finansų rinkoms gelbėti. Jei šios priemonės padės apraminti ties isterijos riba balansuojančias finansų rinkas, tai apdairus investuotojas jau dabar gali pradėti žvalgytis, kur ateityje bus didžiausios galimybės uždirbti. Jei dabartinė padėtis finansų rinkose vis tik peraugtų į depresiją, apie akcijas reikėtų pamiršti ilgam.
Linkusiems tikėti rinkų atsigavimu M. Buivydas primena, kad akcijos dabar yra istoriškai pigios, nors ir nepasiekė tų žemumų, į kurias buvo nusiritusios po informacinių technologijų akcijų burbulo sprogimo 2000 m. Šiuo metu daugelio Rytų Europos akcijų kainos ir pelno santykis (vadinamasis P/E rodiklis) yra vienženklis. Įprastinėmis sąlygomis - tai vienas iš ženklų, kad akcijos nėra pervertintos.
Skirtinguose etapuose
Be to, specialistai siūlo atkreipti dėmesį, kad regiono valstybės yra skirtinguose ekonomikos ciklo etapuose, todėl ir perspektyvos uždirbti akcijų rinkose gali būti nevienodos. Pavyzdžiui, infliacijos šuolis ir pasitikėjimo nuosmukis Vengrijoje prasidėjo anksčiau nei kitose regiono valstybėse. Tarp Baltijos šalių ekonomikos lėtėjimo pirmiausia išryškėjo Estijoje, o vėliau Latvijoje bei Lietuvoje. Tačiau M. Buivydas nesiryžo prognozuoti ar šiose šalyse akcijų rinka pradės atsigauti anksčiau nei kitose.
Aurelijus Burda, „Orion Securities“ Kapitalo rinkos strategijos vadovas, taip pat siūlo atsižvelgti į šalių išsivystymo lygį. Naujosios ES šalys vejasi senąsias ir artėja prie bloko vidurkio. Tačiau tai vyksta skirtingu greičiu. Išnaudodamos laikinus pranašumus (pvz., pigią darbo jėgą) sparčiau vystosi tos šalys, kurių BVP vienam gyventojui nesiekia 50% ES rodiklio vidurkio.
„Todėl labiau išsivysčiusias regiono šalis tokias kaip Slovėnija, Čekija ar net Baltijos valstybes turbūt reikėtų priskirti bręstančioms, o ne kylančioms rinkoms“, - rekomenduoja A. Burda.
Remiantis šiuo rodikliu spartesnio augimo galima tikėtis Bulgarijoje, Rumunijoje, iš dalies Balkanų šalyse.
Rusija – rizika ir nafta
Rusijos rinką šiuo metu geriausiai apibūdina du rodikliai – politinė rizika ir naftos kaina. Nors vertinant pagal santykinius rodiklius Rusijos akcijos šiuo metu absurdiškai pigios, abu minėti rodikliai kol kas šiai rinkai nepalankūs ir ji skendi rekordinėse žemumose.
„Vis tik sukauptos didelės pajamos iš naftos verslo gali leisti Rusijai tapti laimėtoja šios krizės sąlygomis“, - prognozuoja M. Buivydas.
Pasak specialistų, tokios žemos akcijų kainos regione būtų pateisinamos tik tuo atveju, jei įmonių pelningumas iš tiesų smarkiai sumažėtų. Priešingu atveju akcijų kainos turėtų gerokai šoktelėti.