versija spausdinimui
(0)
Žinomo investuotojo J.Rogerso nuomone, blogiausias dalykas kokį galėtų padaryti JAV valdžia, tai pritarti H.Paulsono paruoštam šalies finansų sektoriaus gelbėjimo planui.
„H.Paulsonas nori padėti savo buvusiems kolegoms bankininkams, o ne gelbėti šalį. 300 mln. Amerikiečių to nenusipelno, kaip ir visas likęs pasaulis. Tai bus naudinga tik JAV iždo sekretoriaus bičiuliams, tai nauda turtingiesiems“ – teigia J.Rogersas, bei priduria, kad tiek B.Bernankė, tiek H.Paulsonas nelabai supranta ir nežino ko reikia rinkoms.
„Jie daro vieną klaidą po kitos ir dar turi sąžinės sakyti, kad gelbėja šalį nuo recesijos. JAV ekonomika jau dabar yra recesijoje ir nei vienas iš jų to nepakeis. FED vadovas dvejus metus tvirtino, kad nėra krizes nekilnojamo turto rinkoje. Deja, paskutinei duomenys rodo, kad jis visiškai buvo neteisus. Vis sau užduodu klausimą,- ką darysime dabar?“ – konstatuoja investuotojas.
Jo nuomone, visų gerovei turėtų būti leista bankrutuoti problemų turinčioms kompanijoms. Turi būti rimtai pertvarkyta visa finansų sistema, kad daugiau neiškiltų tokių krizių. Pašnekovas primena, kad 1966 metais Japonijoje visi be išimties bankai sutiko pradėti bankroto procedūras. Situacija buvo pagerinta, o šalies ekonomika augo dideliais tempais dvidešimt metų. Per 1907 metais Amerikoje buvusią krizę nei vienas bankas neišgyveno. Po to viskas buvo pradėta kurti iš naujo ir šalies ekonomika labai stipriai atsigavo su laiku.
„Tai nėra pasaulio pabaiga, kai kompanija bankrutuoja“ – primena J.Rogersas.
„Valdžios atstovai nelabai suprantą ką daro. Indeksai „Wall Streete“ jau nukritę daugiau nei 20 proc., ką darys administracija, kai jie kris 30 proc., po to 40 proc., ar net 50 proc.?“ – retoriškai klausia investuotojas.
Žinoma, tolesnių bankrotų atvejų finansų rinkose įsivyrautų didelė panika ir tai nemažai kainuotų, tačiau visa tai būtų tik trumpalaikis reiškinys, o po to situacija po truputį turėtų taisytis.
„Aš kaip ir kiti investuotojai susiduriu su bloga situacija rinkose, tačiau nepanikuoju, nes ieškau variantų, kur geriau ir saugiau investuoti savo pinigus. Paskutiniu metu įsigijau kai kurių maisto produktų gamintojų akcijų, Kinijos kompanijų bei užsienio avialinijų kompanijų vertybinius popierius, taip pat Šveicarijos franko bei jenos valiutų kontraktus“ – prisipažįsta pašnekovas.
Jo nuomone, naftos kaina po korekcijos ir vėl turėtų kilti aukštyn, bei pramušti liepos mėnesį pasiektą aukščiausia kainos tašką. Per pastaruosius 40 metų pasaulyje nebuvo atrasta naujų itin reikšmingų naftos telkinių, tad investuotojas šiuo metu turi įsigijęs naftos ateities sandorių ir kantriai laukia.
J.Rogersas taip pat kritiškai vertina abu kandidatus į JAV prezidentus.
„Nepaisant to, kad daugelis Amerikiečių mano, jog B.Obama geriau spręstų iškilusias problemas šios krizės metu, aš esu priešingos nuomonės. Nei vienas iš jų nėra pasiruošęs išvesti šalį iš krizės. Jie netgi nežino kas tai yra obligacijos, nebalsuosiu nei už vieną iš jų!“ – kategoriškai pareiškia baigdamas pokalbį J.Rogersas.
„H.Paulsonas nori padėti savo buvusiems kolegoms bankininkams, o ne gelbėti šalį. 300 mln. Amerikiečių to nenusipelno, kaip ir visas likęs pasaulis. Tai bus naudinga tik JAV iždo sekretoriaus bičiuliams, tai nauda turtingiesiems“ – teigia J.Rogersas, bei priduria, kad tiek B.Bernankė, tiek H.Paulsonas nelabai supranta ir nežino ko reikia rinkoms.
„Jie daro vieną klaidą po kitos ir dar turi sąžinės sakyti, kad gelbėja šalį nuo recesijos. JAV ekonomika jau dabar yra recesijoje ir nei vienas iš jų to nepakeis. FED vadovas dvejus metus tvirtino, kad nėra krizes nekilnojamo turto rinkoje. Deja, paskutinei duomenys rodo, kad jis visiškai buvo neteisus. Vis sau užduodu klausimą,- ką darysime dabar?“ – konstatuoja investuotojas.
Jo nuomone, visų gerovei turėtų būti leista bankrutuoti problemų turinčioms kompanijoms. Turi būti rimtai pertvarkyta visa finansų sistema, kad daugiau neiškiltų tokių krizių. Pašnekovas primena, kad 1966 metais Japonijoje visi be išimties bankai sutiko pradėti bankroto procedūras. Situacija buvo pagerinta, o šalies ekonomika augo dideliais tempais dvidešimt metų. Per 1907 metais Amerikoje buvusią krizę nei vienas bankas neišgyveno. Po to viskas buvo pradėta kurti iš naujo ir šalies ekonomika labai stipriai atsigavo su laiku.
„Tai nėra pasaulio pabaiga, kai kompanija bankrutuoja“ – primena J.Rogersas.
„Valdžios atstovai nelabai suprantą ką daro. Indeksai „Wall Streete“ jau nukritę daugiau nei 20 proc., ką darys administracija, kai jie kris 30 proc., po to 40 proc., ar net 50 proc.?“ – retoriškai klausia investuotojas.
Žinoma, tolesnių bankrotų atvejų finansų rinkose įsivyrautų didelė panika ir tai nemažai kainuotų, tačiau visa tai būtų tik trumpalaikis reiškinys, o po to situacija po truputį turėtų taisytis.
„Aš kaip ir kiti investuotojai susiduriu su bloga situacija rinkose, tačiau nepanikuoju, nes ieškau variantų, kur geriau ir saugiau investuoti savo pinigus. Paskutiniu metu įsigijau kai kurių maisto produktų gamintojų akcijų, Kinijos kompanijų bei užsienio avialinijų kompanijų vertybinius popierius, taip pat Šveicarijos franko bei jenos valiutų kontraktus“ – prisipažįsta pašnekovas.
Jo nuomone, naftos kaina po korekcijos ir vėl turėtų kilti aukštyn, bei pramušti liepos mėnesį pasiektą aukščiausia kainos tašką. Per pastaruosius 40 metų pasaulyje nebuvo atrasta naujų itin reikšmingų naftos telkinių, tad investuotojas šiuo metu turi įsigijęs naftos ateities sandorių ir kantriai laukia.
J.Rogersas taip pat kritiškai vertina abu kandidatus į JAV prezidentus.
„Nepaisant to, kad daugelis Amerikiečių mano, jog B.Obama geriau spręstų iškilusias problemas šios krizės metu, aš esu priešingos nuomonės. Nei vienas iš jų nėra pasiruošęs išvesti šalį iš krizės. Jie netgi nežino kas tai yra obligacijos, nebalsuosiu nei už vieną iš jų!“ – kategoriškai pareiškia baigdamas pokalbį J.Rogersas.