versija spausdinimui
(2)
2007 metų pradžioje po ilgo ekonominio kilimo laikotarpio buvo prabilta apie Baltijos „tigrų" ekonomikų problemas. Besikeičiantys investuotojų lūkesčiai dėl ekonomikų perspektyvų bei prastėjanti pasaulinės finansų sistemos būklė nusmukdė Baltijos šalių akcijų rinkas.
Estijos akcijų rinka buvo labiausiai paveikta neigiamų tendencijų: iš rinkos besitraukiantys investuotojai Talino biržos indeksą nusmukdė daugiau nei 53 proc. nuo 2007 metų pradžioje pasiekto aukščiausio taško, o kai kurių kompanijų akcijų kainos sumažėjo daugiau kaip keturis kartus: „Baltika" - 84,5 proc, „Arco vara" - 78,8 proc, „Ekspress Grupp" - 77,6 proc. ir „Olympic Entertainment Group" - 75,5 proc.
Dėl sumažėjusių apyvartų galima daryti prielaidą, kad daugelis rinkos dalyvių pasitraukė iš rinkos. Tą patvirtina ir Estijos brokeriai, teigiantys, kad dauguma užsienio investuotojų jau išpardavė turėtas akcijas, todėl neliko pardavėjų.
Istoriškai akcijų rinkos atsigaudavo anksčiau nei ekonomika, įvairių tyrimų, analizuojančių skirtingas rinkas ir skirtingus laikotarpius, duomenimis akcijų rinkos žemiausią tašką pasiekdavo 5-9 mėnesiais anksčiau nei ekonomikos ciklas. Daugeliu atvejų investuotojai numatydavo būsimą ekonomikos atsigavimą, o ekonomikos ciklui pasiekus žemiausią tašką akcijų kursai jau būdavo pakilę per 20 proc.
Rugpjūčio mėnesį Estijos akcijų rinka smarkiai šoktelėjo - indeksas rugpjūtį pakilo 8,2 proc. Visas kilimas, prasidėjęs liepos pabaigoje, prie indekso pridėjo 17,6 proc. jo vertės. Labiausiai investuotojus šiuo metu domina tai, ar šis pakilimas yra tik trumpalaikis šoktelėjimas prieš tolesni kritimą, ar visgi liepos pabaigoje jau buvo pasiektas dugnas.
Į šį klausimą galima mėginti atsakyti įvertinant Estijos galimybes išspręsti ekonomikos problemas per artimiausius metus. Spartus energetinių išteklių ir darbo jėgos brangimas sudavė stiprų smūgį dėl spartaus vartojimo augimo kylančiai Estijos ekonomikai. Nors Estijos ekonomikos padėtis ir grėsminga, ji tikrai nėra tragiška: einamosios sąskaitos deficitas mažėja, infliacija silpsta, naftos kaina stabilizavosi ir netgi lėtai krenta, o uosto krova, dėl tranzito iš Rusijos sumažėjimo kritusi kelis mėnesius iš eilės, vėl pradėjo augti.
Estijos ekonomika išlieka konkurencinga nepaisant spartaus darbo užmokesčio augimo, o imlumas inovacijoms leis šiai šaliai ir toliau sparčiai didinti produktyvumą.
Vis dėlto ekonomikos atsigavimas negarantuoja ir akcijų rinkos atsigavimo: rinkos augimui reikia ne tik gerų įmonių rezultatų, bet ir j rinką grįžtančių pirkėjų. Pastaruosius labiausiai galėtų dominti tos Estijos kompanijos, kurių didelė pajamų dalis gaunama ne Estijos rinkoje. Patraukliausios turėtų būti sparčiai augančio vartojimo rinkose (Rusijoje, Lenkijoje, Ukrainoje) dirbančios kompanijos: „Baltika", „Olympic Entertainment Group", „Silvano Fashion Group" ir kt.
Visos trys kompanijos dar iki pirmųjų ekonomikos silpnėjimų signalų susidūrė su plėtros naujose rinkose sunkumais - mažėjančiomis pelno maržomis ir lėčiau nei planuota atsiperkančiomis investicijomis. Gerėjant Estijos ekonominei situacijai ir augant pardavimas užsienio rinkose jos gali tapti itin patrauklios investuotojams.
Nors garantuoti, kad liepos pabaigoje buvo pasiektas akcijų rinkų dugnas, negalima, lūkesčiai, kad po metų Estijos ekonomika pradės atsigauti, atrodo visai pagrjsti, o kylant lūkesčiams, auga ir rinkos. Akcijų kainos pradėjo kristi Estijos BVP augant 9,9 proc. per metus, todėl natūralu, kad ekonomikai įžengus į recesiją akcijų rinka gali pakeisti kryptį.
Estijos akcijų rinka buvo labiausiai paveikta neigiamų tendencijų: iš rinkos besitraukiantys investuotojai Talino biržos indeksą nusmukdė daugiau nei 53 proc. nuo 2007 metų pradžioje pasiekto aukščiausio taško, o kai kurių kompanijų akcijų kainos sumažėjo daugiau kaip keturis kartus: „Baltika" - 84,5 proc, „Arco vara" - 78,8 proc, „Ekspress Grupp" - 77,6 proc. ir „Olympic Entertainment Group" - 75,5 proc.
Dėl sumažėjusių apyvartų galima daryti prielaidą, kad daugelis rinkos dalyvių pasitraukė iš rinkos. Tą patvirtina ir Estijos brokeriai, teigiantys, kad dauguma užsienio investuotojų jau išpardavė turėtas akcijas, todėl neliko pardavėjų.
Istoriškai akcijų rinkos atsigaudavo anksčiau nei ekonomika, įvairių tyrimų, analizuojančių skirtingas rinkas ir skirtingus laikotarpius, duomenimis akcijų rinkos žemiausią tašką pasiekdavo 5-9 mėnesiais anksčiau nei ekonomikos ciklas. Daugeliu atvejų investuotojai numatydavo būsimą ekonomikos atsigavimą, o ekonomikos ciklui pasiekus žemiausią tašką akcijų kursai jau būdavo pakilę per 20 proc.
Rugpjūčio mėnesį Estijos akcijų rinka smarkiai šoktelėjo - indeksas rugpjūtį pakilo 8,2 proc. Visas kilimas, prasidėjęs liepos pabaigoje, prie indekso pridėjo 17,6 proc. jo vertės. Labiausiai investuotojus šiuo metu domina tai, ar šis pakilimas yra tik trumpalaikis šoktelėjimas prieš tolesni kritimą, ar visgi liepos pabaigoje jau buvo pasiektas dugnas.
Į šį klausimą galima mėginti atsakyti įvertinant Estijos galimybes išspręsti ekonomikos problemas per artimiausius metus. Spartus energetinių išteklių ir darbo jėgos brangimas sudavė stiprų smūgį dėl spartaus vartojimo augimo kylančiai Estijos ekonomikai. Nors Estijos ekonomikos padėtis ir grėsminga, ji tikrai nėra tragiška: einamosios sąskaitos deficitas mažėja, infliacija silpsta, naftos kaina stabilizavosi ir netgi lėtai krenta, o uosto krova, dėl tranzito iš Rusijos sumažėjimo kritusi kelis mėnesius iš eilės, vėl pradėjo augti.
Estijos ekonomika išlieka konkurencinga nepaisant spartaus darbo užmokesčio augimo, o imlumas inovacijoms leis šiai šaliai ir toliau sparčiai didinti produktyvumą.
Vis dėlto ekonomikos atsigavimas negarantuoja ir akcijų rinkos atsigavimo: rinkos augimui reikia ne tik gerų įmonių rezultatų, bet ir j rinką grįžtančių pirkėjų. Pastaruosius labiausiai galėtų dominti tos Estijos kompanijos, kurių didelė pajamų dalis gaunama ne Estijos rinkoje. Patraukliausios turėtų būti sparčiai augančio vartojimo rinkose (Rusijoje, Lenkijoje, Ukrainoje) dirbančios kompanijos: „Baltika", „Olympic Entertainment Group", „Silvano Fashion Group" ir kt.
Visos trys kompanijos dar iki pirmųjų ekonomikos silpnėjimų signalų susidūrė su plėtros naujose rinkose sunkumais - mažėjančiomis pelno maržomis ir lėčiau nei planuota atsiperkančiomis investicijomis. Gerėjant Estijos ekonominei situacijai ir augant pardavimas užsienio rinkose jos gali tapti itin patrauklios investuotojams.
Nors garantuoti, kad liepos pabaigoje buvo pasiektas akcijų rinkų dugnas, negalima, lūkesčiai, kad po metų Estijos ekonomika pradės atsigauti, atrodo visai pagrjsti, o kylant lūkesčiams, auga ir rinkos. Akcijų kainos pradėjo kristi Estijos BVP augant 9,9 proc. per metus, todėl natūralu, kad ekonomikai įžengus į recesiją akcijų rinka gali pakeisti kryptį.
