versija spausdinimui
(0)
Situacija rodo, jog naftos kainų burbulas bliūkšta, o jo mažėjimas yra siejamas su papildomai išžvalgytais naftos resursais, mažėjančiu likvidumu ir menkėjančiu tikėjimu, kad Kinija ir jos kaimynės gali palaikyti ekonominį augimą. Tikėtina, kad šis naftos kainų kritimas bus ilgalaikis ir palengvins šalių ūkių atsigavimą.
„Daugelis pasaulio šalių, įskaitant Lietuvą, yra naftos ir kitų energetinių žaliavų vartotojos. Naftos kainos mažėjimas teigiamai veiks naftą vartojančias ir neigiamai – naftą išgaunančias šalis. Savo ruožtu naftos kainos smukimas turėtų leisti sumažinti energijos kaštus, ir taip atgaivinti „vėstančią“ ekonomiką. Taigi, mažėjanti naftos kaina turėtų mažinti ir infliaciją – tiek per naftos kainos komponentą, tiek veikdama maisto kainas“, - teigia „Finhill“ analizės ir vertinimo departamento direktorius Marius Buivydas.
Kita vertus, dabartinės naftos kainos paremtos ne realia naftos paieškų ir gavybos savikaina, o labiau įsitikinimu, jog nafta nuolat turi brangti, nes nafta yra baigtinis resursas.
Analizė rodo, kad burbulas pūtėsi spekuliacijų pagrindu. Kainų augimas buvo paremtas tikėjimu, jog dinamiškai besivystančios Pietryčių Azijos šalių ekonomikos vartos vis daugiau ir daugiau naftos. Vartojimą subsidijuoja pačios vyriausybės, todėl tokia subsidijavimo politika galiausiai turėtų visai ištuštinti valstybės iždą, ir ši praktika turėtų nutrūkti. Be to, resursų ir pasiūlos santykis atrodė nepakankamu, ypatingai tikintis, jog kurį nors gręžinį gali ištikti problemos.
„Daugelis pasaulio šalių, įskaitant Lietuvą, yra naftos ir kitų energetinių žaliavų vartotojos. Naftos kainos mažėjimas teigiamai veiks naftą vartojančias ir neigiamai – naftą išgaunančias šalis. Savo ruožtu naftos kainos smukimas turėtų leisti sumažinti energijos kaštus, ir taip atgaivinti „vėstančią“ ekonomiką. Taigi, mažėjanti naftos kaina turėtų mažinti ir infliaciją – tiek per naftos kainos komponentą, tiek veikdama maisto kainas“, - teigia „Finhill“ analizės ir vertinimo departamento direktorius Marius Buivydas.
Kita vertus, dabartinės naftos kainos paremtos ne realia naftos paieškų ir gavybos savikaina, o labiau įsitikinimu, jog nafta nuolat turi brangti, nes nafta yra baigtinis resursas.
Analizė rodo, kad burbulas pūtėsi spekuliacijų pagrindu. Kainų augimas buvo paremtas tikėjimu, jog dinamiškai besivystančios Pietryčių Azijos šalių ekonomikos vartos vis daugiau ir daugiau naftos. Vartojimą subsidijuoja pačios vyriausybės, todėl tokia subsidijavimo politika galiausiai turėtų visai ištuštinti valstybės iždą, ir ši praktika turėtų nutrūkti. Be to, resursų ir pasiūlos santykis atrodė nepakankamu, ypatingai tikintis, jog kurį nors gręžinį gali ištikti problemos.