versija spausdinimui
(0)
Valstybės įmonės Registrų centro skelbiami būsto kainų indeksai rodo, jog antrąjį šių metų ketvirtį būsto rinkoje išlieka laukimo periodas. Butų kainos Vilniuje, o ir likusioje Lietuvos dalyje kito nežymiai.
Šių metų antrąjį ketvirtį naujos statybos būstas šalies sostinėje atpigo 0,3 proc., o senos statybos būsto kainos pakilo 5,3 proc. Visi butai Vilniuje vidutiniškai pabrango 1,6 proc., o ženkliai – net 36,6 procentais išaugusią individualių gyvenamųjų namų kainai įtakos turėjo keletas didelės vertės namų pardavimų prestižiniuose miesto rajonuose. Šių metų pirmą ketvirtį Vilniuje bendra visų būstų vieno kvadratinio metro kaina išaugo 3,6 proc. Augimą lėmė rinkos pokyčiai: pirkėjai, turintys pakankamai finansinių išteklių, sostinėje yra linkę įsigyti kokybišką būstą patogioje vietoje.
Kitokios tendencijos pastebimos likusioje Lietuvos teritorijoje: senos statybos būsto kainos krito 6 proc., o naujos statybos būstas pabrango beveik 5 proc. Naujo būsto kainų kilimas siejamas su parduodamo būsto kokybės pokyčiais, t. y. nauji butai parduodami su atlikta visa apdaila. Individualių gyvenamųjų namų kainos Lietuvoje (išskyrus Vilnių) krito šiek tiek daugiau nei 9 proc.
2008 m. antrą ketvirtį, palyginti su pirmuoju, padidėjęs būsto sandorių skaičius turėjo teigiamos įtakos bendrajai būsto sandorių vertei. Lietuvoje be Vilniaus bendroji sandorių vertė, palyginti su pirmuoju metų ketvirčiu, padidėjo 12,1 proc.
Šių metų antrąjį ketvirtį įsigyto gyvenamojo būsto plotas sostinėje sumažėjo beveik 3 proc., o Lietuvoje (be Vilniaus) padidėjo 16,7 proc.
Būsto kainų pokyčio indeksui apskaičiuoti naudojama Registrų centro nuo 1998 m. surinkta ir statistiškai apdorota informacija apie įvykusius sandorius. Išskiriama informacija apie individualių gyvenamųjų namų (su žeme) bei butų vieno kvadratinio metro kainos pokyčius.
Šių metų antrąjį ketvirtį naujos statybos būstas šalies sostinėje atpigo 0,3 proc., o senos statybos būsto kainos pakilo 5,3 proc. Visi butai Vilniuje vidutiniškai pabrango 1,6 proc., o ženkliai – net 36,6 procentais išaugusią individualių gyvenamųjų namų kainai įtakos turėjo keletas didelės vertės namų pardavimų prestižiniuose miesto rajonuose. Šių metų pirmą ketvirtį Vilniuje bendra visų būstų vieno kvadratinio metro kaina išaugo 3,6 proc. Augimą lėmė rinkos pokyčiai: pirkėjai, turintys pakankamai finansinių išteklių, sostinėje yra linkę įsigyti kokybišką būstą patogioje vietoje.
Kitokios tendencijos pastebimos likusioje Lietuvos teritorijoje: senos statybos būsto kainos krito 6 proc., o naujos statybos būstas pabrango beveik 5 proc. Naujo būsto kainų kilimas siejamas su parduodamo būsto kokybės pokyčiais, t. y. nauji butai parduodami su atlikta visa apdaila. Individualių gyvenamųjų namų kainos Lietuvoje (išskyrus Vilnių) krito šiek tiek daugiau nei 9 proc.
2008 m. antrą ketvirtį, palyginti su pirmuoju, padidėjęs būsto sandorių skaičius turėjo teigiamos įtakos bendrajai būsto sandorių vertei. Lietuvoje be Vilniaus bendroji sandorių vertė, palyginti su pirmuoju metų ketvirčiu, padidėjo 12,1 proc.
Šių metų antrąjį ketvirtį įsigyto gyvenamojo būsto plotas sostinėje sumažėjo beveik 3 proc., o Lietuvoje (be Vilniaus) padidėjo 16,7 proc.
Būsto kainų pokyčio indeksui apskaičiuoti naudojama Registrų centro nuo 1998 m. surinkta ir statistiškai apdorota informacija apie įvykusius sandorius. Išskiriama informacija apie individualių gyvenamųjų namų (su žeme) bei butų vieno kvadratinio metro kainos pokyčius.