Per savaitę šviesioji „Brent“ nafta Londono biržoje pabrango 3 doleriais ir šiandien kainuoja 111 JAV dolerius už barelį. Vakar jos kaina rinkoje siekė 114 JAV dolerių. Pasak „Lietuva Statoil“ pardavimų ir tiekimo departamento direktoriaus Skirmanto Mačiuko, naftos žaliavos kainos kilimui daugiausiai įtakos turėjo geopolitinės priežastys – Rusijos ir Gruzijos konfliktas ir nežinomybė, kiek jis paveiks naftos žaliavos tiekimą iš Azerbaidžano į Europos rinką.
Naftos kaina iš karto paaugo po to, kai Rusija pranešė, jog reaguos į Lenkijos ir JAV susitarimą dėl priešraketinės bazės kūrimo Lenkijoje ne tik diplomatinėmis priemonėmis. Prie kainos kilimo prisidėjo ir dolerio kurso kritimas euro atžvilgiu, sumažėjusios naftos produktų atsargos JAV ir padidėjęs žaliavos poreikis Azijos rinkose.
Praėjusią savaitę žaliavos kainos kilimą įtakojo ir OPEC nario – Irano atstovų pranešimas, kad liepos mėnesį rinkai buvo patiekta daugiau žaliavos negu buvo realūs jos poreikiai – kasdien rinkai teikiama 1,3 mln. barelių perteklinės naftos. „Per pastarąsias savaites dėl padidėjusių žaliavos atsargų rinkoje mažėjo įtampa, krito jos kainos. Todėl įvertinę situaciją, OPEC atstovai teigia, kad žaliavos yra pakankamai ir šalys nėra suinteresuotos teikti daugiau žaliavos negu reikia ir tokiu būdu mušti jos kainą“, – teigia S. Mačiukas.
Pasak jo, rugsėjo mėnesį organizuojamas OPEC šalių susitikimas, kurio rinka laukia su nerimu, nes yra ženklų, jog anksčiau numatytas scenarijus neįvyks. „Gali būti, kad naftos tiekimas ne tik nebus didinamas, bet bus netgi sumažintas. Tokiu atveju naftos žaliavos kainos keistųsi vartotojams nepalankia linkme“, – teigia S. Mačiukas.
Kainos kilimą įtakojo praėjusios savaitės Rusijos pranešimas, jog šalis eksportuos mažesnius kiekius naftos žaliavos „Transneft“ vamzdynais. Pasak S. Mačiuko, Rusija keičia naftos eksporto strategiją – bus eksportuojama mažiau naftos žaliavos, o didesni jos kiekiai nukreipiami į vietos rinką perdirbimui. Kol naftos kainos buvo aukštos, Rusija eksportavo didelius žaliavos kiekius, tačiau kainoms ženkliai kritus žemyn, šalis nusprendė mažinti žaliavos tiekimą, nes jis nėra toks pelningas kaip anksčiau.
Pabrangus naftos žaliavai, Roterdamo biržoje kilo naftos produktų indeksai. Benzino Platts indeksas per savaitę paaugo 35 JAV doleriais, o dyzelino Platts indeksas paliko 38 doleriais.
Pasak S. Mačiuko, naftos produktų kainas veikia ne tik pasikeitimai naftos žaliavos rinkoje, bet ir prasidedantys planiniai Europos naftos perdirbimo gamyklų remontai. Pirmoji apie planinį uždarymą pranešė Portugalijos naftos perdirbimo gamykla. Tokius pat planus pristatė ir „Neste“ gamykla Suomijoje, „StatoilHydro“ gamykla Norvegijoje ir „Shell“ gamykla Olandijoje. „Nors naftos produktų gamyklos remontai yra iš anksto suplanuoti veiksmai, rinka jiems pasiruošė – buvo sukauptos didelės dyzelino ir benzino atsargos, tačiau netikėtos įtampos į ją įnešė Rusijos ir Gruzijos konfliktas, todėl naftos bei jos produktų kaina kilo“, – teigia S. Mačiukas.
Pokyčiai pasaulinėje rinkoje lėmė pasikeitimus Lietuvos didmeninėje rinkoje. Per savaitę litras benzino pabrango apie 6 ct, dyzelino kaina kilo 10 ct, o dujos atpigo 10 ct. Dėl kainų pokyčių didmeninėje rinkoje litras A 95 markės benzino degalinėse pabrango 2 ct, dyzelino kaina taip pat kilo 2 ct už litrą, o dujos atpigo 7 ct.
Šiandien litras A 95 markės benzino „Statoil“ degalinėse kainuoja 3,80 Lt, dyzelinas – 3.98 Lt, biobenzinas E-85 – 3,33 Lt, o dujos – 2,07 Lt.
Pasak S. Mačiuko, jau vakar rinką pasiekė geros žinios – buvo atnaujintas naftotiekio Baku-Tbilisis-Ceihanas darbas, kuriuo per dieną Europos rinkai pateikiama apie 900 tūkst. barelių naftos žaliavos. Tai suteikia naftos žaliavos rinkai stabilumo ir stabdo jos kainos kilimą. „Tai galėtų virsti teigiama tendencija, tačiau naftos žaliavos ir produktų kaina artimoje ateityje labai priklausys nuo OPEC šalių sprendimo dėl naftos tiekimo rinkai. Rinką taip pat veiks ir Karibų regiono, kuriame sukoncentruota didelė dalis naftos platformų ir perdirbimo gamyklų, situacija – ar jis rugsėjį išvengs didesnių audrų ir uraganų. Svarbiu faktoriumi išlieka Europos rinkos gebėjimas išlaikyti pakankamą degalų atsargų lygį keletui gamyklų užsidarius planiniam remontui. Šie veiksniai lems degalų kainas pasaulinėje rinkoje, kurios nulems kainas Lietuvos degalinėse“, – teigia S. Mačiukas.
Naftos kaina iš karto paaugo po to, kai Rusija pranešė, jog reaguos į Lenkijos ir JAV susitarimą dėl priešraketinės bazės kūrimo Lenkijoje ne tik diplomatinėmis priemonėmis. Prie kainos kilimo prisidėjo ir dolerio kurso kritimas euro atžvilgiu, sumažėjusios naftos produktų atsargos JAV ir padidėjęs žaliavos poreikis Azijos rinkose.
Praėjusią savaitę žaliavos kainos kilimą įtakojo ir OPEC nario – Irano atstovų pranešimas, kad liepos mėnesį rinkai buvo patiekta daugiau žaliavos negu buvo realūs jos poreikiai – kasdien rinkai teikiama 1,3 mln. barelių perteklinės naftos. „Per pastarąsias savaites dėl padidėjusių žaliavos atsargų rinkoje mažėjo įtampa, krito jos kainos. Todėl įvertinę situaciją, OPEC atstovai teigia, kad žaliavos yra pakankamai ir šalys nėra suinteresuotos teikti daugiau žaliavos negu reikia ir tokiu būdu mušti jos kainą“, – teigia S. Mačiukas.
Pasak jo, rugsėjo mėnesį organizuojamas OPEC šalių susitikimas, kurio rinka laukia su nerimu, nes yra ženklų, jog anksčiau numatytas scenarijus neįvyks. „Gali būti, kad naftos tiekimas ne tik nebus didinamas, bet bus netgi sumažintas. Tokiu atveju naftos žaliavos kainos keistųsi vartotojams nepalankia linkme“, – teigia S. Mačiukas.
Kainos kilimą įtakojo praėjusios savaitės Rusijos pranešimas, jog šalis eksportuos mažesnius kiekius naftos žaliavos „Transneft“ vamzdynais. Pasak S. Mačiuko, Rusija keičia naftos eksporto strategiją – bus eksportuojama mažiau naftos žaliavos, o didesni jos kiekiai nukreipiami į vietos rinką perdirbimui. Kol naftos kainos buvo aukštos, Rusija eksportavo didelius žaliavos kiekius, tačiau kainoms ženkliai kritus žemyn, šalis nusprendė mažinti žaliavos tiekimą, nes jis nėra toks pelningas kaip anksčiau.
Pabrangus naftos žaliavai, Roterdamo biržoje kilo naftos produktų indeksai. Benzino Platts indeksas per savaitę paaugo 35 JAV doleriais, o dyzelino Platts indeksas paliko 38 doleriais.
Pasak S. Mačiuko, naftos produktų kainas veikia ne tik pasikeitimai naftos žaliavos rinkoje, bet ir prasidedantys planiniai Europos naftos perdirbimo gamyklų remontai. Pirmoji apie planinį uždarymą pranešė Portugalijos naftos perdirbimo gamykla. Tokius pat planus pristatė ir „Neste“ gamykla Suomijoje, „StatoilHydro“ gamykla Norvegijoje ir „Shell“ gamykla Olandijoje. „Nors naftos produktų gamyklos remontai yra iš anksto suplanuoti veiksmai, rinka jiems pasiruošė – buvo sukauptos didelės dyzelino ir benzino atsargos, tačiau netikėtos įtampos į ją įnešė Rusijos ir Gruzijos konfliktas, todėl naftos bei jos produktų kaina kilo“, – teigia S. Mačiukas.
Pokyčiai pasaulinėje rinkoje lėmė pasikeitimus Lietuvos didmeninėje rinkoje. Per savaitę litras benzino pabrango apie 6 ct, dyzelino kaina kilo 10 ct, o dujos atpigo 10 ct. Dėl kainų pokyčių didmeninėje rinkoje litras A 95 markės benzino degalinėse pabrango 2 ct, dyzelino kaina taip pat kilo 2 ct už litrą, o dujos atpigo 7 ct.
Šiandien litras A 95 markės benzino „Statoil“ degalinėse kainuoja 3,80 Lt, dyzelinas – 3.98 Lt, biobenzinas E-85 – 3,33 Lt, o dujos – 2,07 Lt.
Pasak S. Mačiuko, jau vakar rinką pasiekė geros žinios – buvo atnaujintas naftotiekio Baku-Tbilisis-Ceihanas darbas, kuriuo per dieną Europos rinkai pateikiama apie 900 tūkst. barelių naftos žaliavos. Tai suteikia naftos žaliavos rinkai stabilumo ir stabdo jos kainos kilimą. „Tai galėtų virsti teigiama tendencija, tačiau naftos žaliavos ir produktų kaina artimoje ateityje labai priklausys nuo OPEC šalių sprendimo dėl naftos tiekimo rinkai. Rinką taip pat veiks ir Karibų regiono, kuriame sukoncentruota didelė dalis naftos platformų ir perdirbimo gamyklų, situacija – ar jis rugsėjį išvengs didesnių audrų ir uraganų. Svarbiu faktoriumi išlieka Europos rinkos gebėjimas išlaikyti pakankamą degalų atsargų lygį keletui gamyklų užsidarius planiniam remontui. Šie veiksniai lems degalų kainas pasaulinėje rinkoje, kurios nulems kainas Lietuvos degalinėse“, – teigia S. Mačiukas.