versija spausdinimui
(0)
Per savaitę „Brent“ naftos žaliava Londono biržoje atpigo apie vienuolika JAV dolerių. Penktadienio vakare ji kainavo 113,33 dolerius už barelį. Pasak „Lietuva Statoil“ pardavimų ir tiekimo departamento direktoriaus Skirmanto Mačiuko, žaliavos kainos kritimas biržoje buvo fiksuojamas keletą dienų iš eilės, tačiau dėl savaitės pabaigoje rinką pasiekusios neigiamos informacijos, naftos kaina nebekrito taip sparčiai.
Ketvirtadienį buvo pranešta, jog kurdų sukilėliai Turkijoje sugadino vieną pagrindinių naftotiekių Baku-Tbilisis-Ceihanas, kuriuo Europą pasiekia Kaspijos jūros nafta (kasdien juo perpumpuojama apie 1 mln. barelių naftos). Papildomos rizikos rinkai įnešė ir ketvirtadienį prasidėjęs Rusijos konfliktas su Gruzija – dėl jo šiuo metu naftos žaliavos kaina šoktelėjo iki 116 dolerių už barelį.
Per savaitę naftos kainos kritimą lėmė padidėjusios atsargos pasaulinėje rinkoje, ženkliai euro atžvilgiu sustiprėjęs doleris, taip pat pagerėjusios meteorologinės sąlygos Karibų regione. Naftos rinkoje praėjusią savaitę buvo jaučiamas palengvėjimas, kai paaiškėjo, jog Uraganas Eduardas neturėjo žymesnių padarinių Pietrytinei JAV pakrantei, kurioje sukoncentruota didelė dalis JAV naftos platformų ir gamyklų.
Praėjusią savaitę OPEC pranešė, kad liepą šalys narės pasaulinei rinkai pateikė 32,58 mln. barelių daugiau naftos nei birželį. Tai buvo daroma tikintis, jog liepos mėnesį sparčiau augs naftos ir jos produktų poreikis dėl prasidėsiančio kelionių sezono, tačiau šios prognozės neišsipildė. JAV, kuri yra didžiausia naftos ir degalų suvartotoja, jau kelintą mėnesį iš eilės fiksuojamas ekonomikos sulėtėjimas. Liepos mėnesio pabaigoje JAV prekyba degalais šiek tiek atsigavo, tačiau ilgai lauktas kelionių sezonas iš esmės didesnių pokyčių žaliavos rinkoje neįnešė.
Praėjusią savaitę rinką pasiekė informacija, jog Rusija padidino naftos gavybos ir tiekimo pasaulinei rinkai apimtis ir tai palengvino situaciją rinkoje ir mažino žaliavos kainas. Geros naujienos rinką pasiekė ir iš Artimųjų Rytų – Irakas pranešė, jog nuo 2009 m. atveria savo naftos telkinius užsienio investuotojams ir tai taip pat buvo postūmis naftos žaliavos kainoms smuktelėti žemyn.
S. Mačiuko teigimu, viena pagrindinių naftos žaliavos kainos kritimo priežasčių – lėtėjanti pasaulio ekonomika, dėl kurios krinta naftos produktų vartojimas. Šie procesai jau atsiliepė automobilių rinkai. Praėjusią savaitę automobilių gamintojai „General Motors“ ir „Ford“ pranešė, kad per pirmąjį pusmetį naujų automobilių pardavimų apimtys sumažėjo 15-25 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Automobilių gamintoja „Toyota“ raportuoja, kad per šį pusmetį pardavė 11 proc. mažiau automobilių nei analogišku laikotarpiu pernai.
Ketvirtadienį JAV paskelbė raportą, jog šalyje užfiksuotos padidėjusios naftos žaliavos ir dyzelino atsargos. Tai prisidėjo prie kainos mažėjimo pasauliniu mastu.
Roterdamo biržoje krito benzino ir dyzelino indeksai
Nukritus naftos žaliavos kainoms, Roterdamo biržoje keitėsi benzino ir dyzelino produktų indeksai. Per savaitę dyzelino Platts indeksas nukrito 48 doleriais (dabar jis siekia 997 JAV dolerius už toną), o benzino Platts indeksas krito dar daugiau – apie 84 dolerius (šiuo metu jis yra 1039 JAV doleriai).
Pasaulinės rinkos pokyčiai lėmė pasikeitimus Lietuvos didmeninėje rinkoje. Per savaitę litras benzino atpigo 8 ct, dyzelinas – 19 ct, o dujų kaina nesikeitė.
Dėl kainų pokyčių didmeninėje rinkoje, litras A 95 markės benzino degalinėse atpigo 8 ct, dyzelino kaina nukrito 15 ct už litrą, o dujų kaina nesikeitė.
Šiandien litras A 95 markės benzino „Statoil“ degalinėse kainuoja 3,80 Lt, dyzelinas – 4,10 Lt, biobenzinas E-85 – 3,33 Lt, o dujos – 2,14 Lt.
Pasak S. Mačiuko, degalų kainos Lietuvoje yra priklausomos nuo situacijos pasaulinėje rinkoje ir nuo to, kokias pasekmes jai turės konfliktas Kaukaze. Taip pat svarbiu faktoriumi išlieka meteorologinė situacija Karibų jūroje – jei joje formuotųsi dar vienas uraganas, tikėtina, kad kainos galėtų vėl kilti. Tačiau pastarosios savaitės teigiami pokyčiai vartotojams yra palankūs – degalai pigo visą savaitę ir jei pasaulinėje produktų rinkoje kainos iš esmės nesikeistų, ši atsispindėtų ir degalinėse.
Ketvirtadienį buvo pranešta, jog kurdų sukilėliai Turkijoje sugadino vieną pagrindinių naftotiekių Baku-Tbilisis-Ceihanas, kuriuo Europą pasiekia Kaspijos jūros nafta (kasdien juo perpumpuojama apie 1 mln. barelių naftos). Papildomos rizikos rinkai įnešė ir ketvirtadienį prasidėjęs Rusijos konfliktas su Gruzija – dėl jo šiuo metu naftos žaliavos kaina šoktelėjo iki 116 dolerių už barelį.
Per savaitę naftos kainos kritimą lėmė padidėjusios atsargos pasaulinėje rinkoje, ženkliai euro atžvilgiu sustiprėjęs doleris, taip pat pagerėjusios meteorologinės sąlygos Karibų regione. Naftos rinkoje praėjusią savaitę buvo jaučiamas palengvėjimas, kai paaiškėjo, jog Uraganas Eduardas neturėjo žymesnių padarinių Pietrytinei JAV pakrantei, kurioje sukoncentruota didelė dalis JAV naftos platformų ir gamyklų.
Praėjusią savaitę OPEC pranešė, kad liepą šalys narės pasaulinei rinkai pateikė 32,58 mln. barelių daugiau naftos nei birželį. Tai buvo daroma tikintis, jog liepos mėnesį sparčiau augs naftos ir jos produktų poreikis dėl prasidėsiančio kelionių sezono, tačiau šios prognozės neišsipildė. JAV, kuri yra didžiausia naftos ir degalų suvartotoja, jau kelintą mėnesį iš eilės fiksuojamas ekonomikos sulėtėjimas. Liepos mėnesio pabaigoje JAV prekyba degalais šiek tiek atsigavo, tačiau ilgai lauktas kelionių sezonas iš esmės didesnių pokyčių žaliavos rinkoje neįnešė.
Praėjusią savaitę rinką pasiekė informacija, jog Rusija padidino naftos gavybos ir tiekimo pasaulinei rinkai apimtis ir tai palengvino situaciją rinkoje ir mažino žaliavos kainas. Geros naujienos rinką pasiekė ir iš Artimųjų Rytų – Irakas pranešė, jog nuo 2009 m. atveria savo naftos telkinius užsienio investuotojams ir tai taip pat buvo postūmis naftos žaliavos kainoms smuktelėti žemyn.
S. Mačiuko teigimu, viena pagrindinių naftos žaliavos kainos kritimo priežasčių – lėtėjanti pasaulio ekonomika, dėl kurios krinta naftos produktų vartojimas. Šie procesai jau atsiliepė automobilių rinkai. Praėjusią savaitę automobilių gamintojai „General Motors“ ir „Ford“ pranešė, kad per pirmąjį pusmetį naujų automobilių pardavimų apimtys sumažėjo 15-25 proc. palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Automobilių gamintoja „Toyota“ raportuoja, kad per šį pusmetį pardavė 11 proc. mažiau automobilių nei analogišku laikotarpiu pernai.
Ketvirtadienį JAV paskelbė raportą, jog šalyje užfiksuotos padidėjusios naftos žaliavos ir dyzelino atsargos. Tai prisidėjo prie kainos mažėjimo pasauliniu mastu.
Roterdamo biržoje krito benzino ir dyzelino indeksai
Nukritus naftos žaliavos kainoms, Roterdamo biržoje keitėsi benzino ir dyzelino produktų indeksai. Per savaitę dyzelino Platts indeksas nukrito 48 doleriais (dabar jis siekia 997 JAV dolerius už toną), o benzino Platts indeksas krito dar daugiau – apie 84 dolerius (šiuo metu jis yra 1039 JAV doleriai).
Pasaulinės rinkos pokyčiai lėmė pasikeitimus Lietuvos didmeninėje rinkoje. Per savaitę litras benzino atpigo 8 ct, dyzelinas – 19 ct, o dujų kaina nesikeitė.
Dėl kainų pokyčių didmeninėje rinkoje, litras A 95 markės benzino degalinėse atpigo 8 ct, dyzelino kaina nukrito 15 ct už litrą, o dujų kaina nesikeitė.
Šiandien litras A 95 markės benzino „Statoil“ degalinėse kainuoja 3,80 Lt, dyzelinas – 4,10 Lt, biobenzinas E-85 – 3,33 Lt, o dujos – 2,14 Lt.
Pasak S. Mačiuko, degalų kainos Lietuvoje yra priklausomos nuo situacijos pasaulinėje rinkoje ir nuo to, kokias pasekmes jai turės konfliktas Kaukaze. Taip pat svarbiu faktoriumi išlieka meteorologinė situacija Karibų jūroje – jei joje formuotųsi dar vienas uraganas, tikėtina, kad kainos galėtų vėl kilti. Tačiau pastarosios savaitės teigiami pokyčiai vartotojams yra palankūs – degalai pigo visą savaitę ir jei pasaulinėje produktų rinkoje kainos iš esmės nesikeistų, ši atsispindėtų ir degalinėse.