versija spausdinimui
(0)
Lietuvos gyventojai gali rinktis vis įvairesnes galimybes investuoti pinigus pasaulio vertybinių popierių rinkose.
„Lietuvos gyventojai sparčiai tobulėja investavimo srityje. Jie turi daugiau informacijos, atidžiau seka situaciją rinkose ir ieško įvairesnių investavimo sprendimų bei pasiūlymų. Todėl šiandien savo klientams mes siūlome ne tik įprastus akcijų ar obligacijų fondus, investuojančius vienoje ar kitoje geografinėje rinkoje, bet ir fondus, kurie specializuojasi atskirose srityse, pavyzdžiui, biotechnologijų ar gamtos išteklių“, – sako „Hansabanko“ Investavimo produktų pardavimų valdymo departamento direktorius Igoris Ryklys.
„Hansabanko“ specialistai pastebi, kad lietuviai net ir tada, kai rinkoje yra neapibrėžta situacija, linkę investuoti rizikingiau. „Net 59 proc. mūsų klientų investicijų yra nukreipta į besivystančiose rinkose investuojančius akcijų fondus. Tiesa, šiemet ši dalis, palyginti su praėjusiais metais, kai ji buvo 66 proc., yra kiek mažesnė. Sparčiai populiarėja investicijos į fondų fondus – jei prieš dvejus metus į šį investavimo produktą buvo investuota vos 3 proc. klientų lėšų, prieš metus – 7 proc., tai šiandien šis skaičius išaugo iki 19 proc.“, – pastebi I. Ryklys.
Jis taip pat pastebi, kad lietuviai investuotojai linkę rinktis tokius fondus, kurie investuoja į geografiškai jiems artimus regionus – Rytų Europą, Rusiją, Balkanus, nepaisant to, kad šios rinkos gali būti ir rizikingesnės.
Vertybinių popierių komisijos 2008 metų kovo 31 dienos duomenimis, bendras Lietuvoje platinamų kolektyvinių investavimo sutarčių turtas buvo kiek didesnis nei 1,9 mlrd. litų, į įvairius fondus investavę buvo 75,5 tūkst. žmonių.
„Hansabankas“ šiuo metu klientams siūlo 97 Lietuvoje ir užsienyje registruotus fondus ir pagal šį rodiklį užima 38 proc. rinkos.„Hansabankas“ Lietuvoje platina pasaulyje gerai žinomus „Franklin Templeton“, „T.Rowe Price, „Robur“, taip pat „Hansa“ fondus.
„Hansabankas“ yra lyderis daugelyje taupymo ir investavimo sričių Lietuvoje – banko grupė valdo didžiausią gyvybės draudimo, pensijų fondų ir terminuotų indėlių rinkų dalį. Banke taip pat yra suformuota didžiausia Lietuvoje investavimo vadybininkų grandis – daugiau nei 70 banko specialistų padeda klientams pasirinkti jiems priimtiniausią investicinį produktą, supažindina su jų privalumais ir rizikomis.
„Hansabankas“ priklauso pirmaujančiai finansinei grupei Baltijos ir Šiaurės šalių regione – „Swedbank“. Ši grupė turi daugiau negu 9,1 mln. privačių ir beveik 483 tūkst. verslo klientų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir Švedijoje. Ji turi 465 padalinius Švedijoje ir 300 – Baltijos šalyse. „Swedbank“ dirba virš 21 tūkst. darbuotojų, iš jų Lietuvoje – daugiau negu 3 tūkstančiai. „Hansabankui“ Lietuvoje priklauso „Hansa lizingas“, „Hansa gyvybės draudimas“, „Hansa investicijų valdymas“, „Hansa draudimo brokeris“, „Baltijos autolizingas“ ir „Hansa valda“.
„Hansabankas“ kartu su kitais „Hansabank“ grupės bankais Estijoje ir Latvijoje šį rudenį keičia pavadinimą į „Swedbank“. Pavadinimo ir prekės ženklo keitimo procesas užtruks apie metus, jį baigti ketinama 2009-ųjų rudenį. „Swedbank“ grupės bankai Baltijos šalių rinkose sieks tapti geriausiai klientus aptarnaujančia finansine grupe.
„Lietuvos gyventojai sparčiai tobulėja investavimo srityje. Jie turi daugiau informacijos, atidžiau seka situaciją rinkose ir ieško įvairesnių investavimo sprendimų bei pasiūlymų. Todėl šiandien savo klientams mes siūlome ne tik įprastus akcijų ar obligacijų fondus, investuojančius vienoje ar kitoje geografinėje rinkoje, bet ir fondus, kurie specializuojasi atskirose srityse, pavyzdžiui, biotechnologijų ar gamtos išteklių“, – sako „Hansabanko“ Investavimo produktų pardavimų valdymo departamento direktorius Igoris Ryklys.
„Hansabanko“ specialistai pastebi, kad lietuviai net ir tada, kai rinkoje yra neapibrėžta situacija, linkę investuoti rizikingiau. „Net 59 proc. mūsų klientų investicijų yra nukreipta į besivystančiose rinkose investuojančius akcijų fondus. Tiesa, šiemet ši dalis, palyginti su praėjusiais metais, kai ji buvo 66 proc., yra kiek mažesnė. Sparčiai populiarėja investicijos į fondų fondus – jei prieš dvejus metus į šį investavimo produktą buvo investuota vos 3 proc. klientų lėšų, prieš metus – 7 proc., tai šiandien šis skaičius išaugo iki 19 proc.“, – pastebi I. Ryklys.
Jis taip pat pastebi, kad lietuviai investuotojai linkę rinktis tokius fondus, kurie investuoja į geografiškai jiems artimus regionus – Rytų Europą, Rusiją, Balkanus, nepaisant to, kad šios rinkos gali būti ir rizikingesnės.
Vertybinių popierių komisijos 2008 metų kovo 31 dienos duomenimis, bendras Lietuvoje platinamų kolektyvinių investavimo sutarčių turtas buvo kiek didesnis nei 1,9 mlrd. litų, į įvairius fondus investavę buvo 75,5 tūkst. žmonių.
„Hansabankas“ šiuo metu klientams siūlo 97 Lietuvoje ir užsienyje registruotus fondus ir pagal šį rodiklį užima 38 proc. rinkos.„Hansabankas“ Lietuvoje platina pasaulyje gerai žinomus „Franklin Templeton“, „T.Rowe Price, „Robur“, taip pat „Hansa“ fondus.
„Hansabankas“ yra lyderis daugelyje taupymo ir investavimo sričių Lietuvoje – banko grupė valdo didžiausią gyvybės draudimo, pensijų fondų ir terminuotų indėlių rinkų dalį. Banke taip pat yra suformuota didžiausia Lietuvoje investavimo vadybininkų grandis – daugiau nei 70 banko specialistų padeda klientams pasirinkti jiems priimtiniausią investicinį produktą, supažindina su jų privalumais ir rizikomis.
„Hansabankas“ priklauso pirmaujančiai finansinei grupei Baltijos ir Šiaurės šalių regione – „Swedbank“. Ši grupė turi daugiau negu 9,1 mln. privačių ir beveik 483 tūkst. verslo klientų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje ir Švedijoje. Ji turi 465 padalinius Švedijoje ir 300 – Baltijos šalyse. „Swedbank“ dirba virš 21 tūkst. darbuotojų, iš jų Lietuvoje – daugiau negu 3 tūkstančiai. „Hansabankui“ Lietuvoje priklauso „Hansa lizingas“, „Hansa gyvybės draudimas“, „Hansa investicijų valdymas“, „Hansa draudimo brokeris“, „Baltijos autolizingas“ ir „Hansa valda“.
„Hansabankas“ kartu su kitais „Hansabank“ grupės bankais Estijoje ir Latvijoje šį rudenį keičia pavadinimą į „Swedbank“. Pavadinimo ir prekės ženklo keitimo procesas užtruks apie metus, jį baigti ketinama 2009-ųjų rudenį. „Swedbank“ grupės bankai Baltijos šalių rinkose sieks tapti geriausiai klientus aptarnaujančia finansine grupe.