versija spausdinimui
(0)
Danske bankas atnaujino makroekonomines prognozes Baltijos šalims. Estijos ir Latvijos ekonomikos „leidžiasi‘‘ sparčiau, nei prognozavo netgi skeptiškieji „Danske Bank" analitikai. Be to, blogėjanti Eurozonos valstybių ekonomikų augimo perspektyva verčia nerimauti ir toliau mažinti visų Baltijos šalių augimo prognozes.
„Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė teigia, jog „yra didelė tikimybė, kad Estija ir Latvija šiemet patirs recesiją, t.y. BVP augimas mažiausiai du metų ketvirčius bus neigiamas. Pagrindiniu ekonomikos varikliu bus eksportas, tačiau neigiamos pramonės tendencijos (ypač tai akivaizdu Latvijoje) pirmąjį šių metų pusmetį lėmė ir gana pesimistines šių metų prognozes. Lietuvos kaimynėse BVP sumažės vidutiniškai apie 0,5 – 0,8 proc.“
Pasak analitikės, neprognozuotai aukštos naftos kainos atitinkamai paspartino ir vidaus kainų augimą bei neigiamai paveikė vartotojų pasitikėjimo rodiklius, kurie pastaruoju metu nukrito į rekordines žemumas. Tai lėmė ir didesnes vidutinės metinės infliacijos prognozes. Estijoje vidutinė metinė infliacija šiemet išsilaikys apie 11,0 proc., o Latvijoje – apie 17,3 proc. Ženklesnės vartojimo kainų mažėjimo tendencijos prognozuojamos tik nuo kitų metų antrojo pusmečio. Tačiau dviženklė infliacija Latvijoje išliks ir 2009-aisiais (apie 12 proc.), o Estijoje vartojimo kainų augimas sulėtės iki 7,5 proc. Dėl didelių disbalansų Latvijos ekonomikos atsigavimo tempai bus lėtesni nei Estijos. Pastaroji į tvaraus augimo (vidutiniškai keturių procentų) kelią tikėtinai sugrįš 2010 metais, tuo tarpu Latvija – tik 2012-aisiais.
Kalbėdama apie Lietuvą, V. Klyvienė teigia, kad Lietuvos ekonomikos augimo lėtėjimo scenarijus yra švelnesnis nei mūsų kaimynių, tačiau priduria, jog dėl nepalankių išorinių aplinkybių metinio BVP augimo prognozės sumažintos ir Lietuvai – iki 4,4 proc. šiemet bei 2,6 proc. kitais metais.
„Daugelio pagrindinių Lietuvos eksporto parnerių, ypač Baltijos šalių, ekonomikos augimo tempai sulėtėjo, tuo pačiu pablogėjo ir ateities raidos perspektyvos. Tačiau santykinai palanki eksporto struktūra leidžia prognozuoti teigiamus ekonomikos augimo tempus. Didesnė Lietuvos eksporto orientacija į Rusijos rinką, kurioje prognozuojamas spartus augimas per šiuos ir ateinančius metus, gali kompensuoti anemišką Eurozonos šalių augimo įtaką eksporto raidai. Vis tik tam tikra rizika dėl eksporto (atitinkamai ir visos ekonomikos) augimo išlieka. Visų pirma tai susiję su Rusija, galinčia griebtis politinio spaudimo ekonominiuose santykiuose, kaip tai įvyko Estijoje“,- pasakoja „Danske Bank“ analitikė. „Kita vertus, vis dar sparčiai Lietuvoje augantys darbo kaštai ir ateityje prognozuojami energetiniai šokai gali neigiamai paveikti eksporto sektoriaus konkurencingumą ir taip sumažinti mūsų šalies ekonomikos variklio „apsukas“,- perspėja ji.
Metinės infliacijos prognozės Lietuvai šiems metams padidintos iki 11,4 proc. Lėtėjant ekonomikos augimui mažės ir infliacinis spaudimas, tačiau įvertinus galimą elektros brangimą bei neigiamą neseniai priimto minimalaus darbo užmokesčio bei socialinių išmokų indeksavimo įstatymo poveikį, vargu ar infliacija sumažės daugiau nei iki 8-9 proc. lygio. „Danske Bank“ ir toliau prognozuoja, kad Ignalinos AE uždarymas bus didžiausias šokas Lietuvos ekonomikai vidutiniu laikotarpiu, dėl kurio infliacija gali grįžti į šiandieninį lygmenį, o BVP augimas sulėtėti net iki trijų procentinių punktų. Du ar net tris kartus brangsianti elektros energija suduos skaudų smūgį tiek Lietuvos pramonės sektoriui (ypač santykinai daug elektros energijos suvartojančios šakoms – chemijai, medienos apdirbimui, mašinų gamybai), tiek ir namų ūkiams.
„Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė teigia, jog „yra didelė tikimybė, kad Estija ir Latvija šiemet patirs recesiją, t.y. BVP augimas mažiausiai du metų ketvirčius bus neigiamas. Pagrindiniu ekonomikos varikliu bus eksportas, tačiau neigiamos pramonės tendencijos (ypač tai akivaizdu Latvijoje) pirmąjį šių metų pusmetį lėmė ir gana pesimistines šių metų prognozes. Lietuvos kaimynėse BVP sumažės vidutiniškai apie 0,5 – 0,8 proc.“
Pasak analitikės, neprognozuotai aukštos naftos kainos atitinkamai paspartino ir vidaus kainų augimą bei neigiamai paveikė vartotojų pasitikėjimo rodiklius, kurie pastaruoju metu nukrito į rekordines žemumas. Tai lėmė ir didesnes vidutinės metinės infliacijos prognozes. Estijoje vidutinė metinė infliacija šiemet išsilaikys apie 11,0 proc., o Latvijoje – apie 17,3 proc. Ženklesnės vartojimo kainų mažėjimo tendencijos prognozuojamos tik nuo kitų metų antrojo pusmečio. Tačiau dviženklė infliacija Latvijoje išliks ir 2009-aisiais (apie 12 proc.), o Estijoje vartojimo kainų augimas sulėtės iki 7,5 proc. Dėl didelių disbalansų Latvijos ekonomikos atsigavimo tempai bus lėtesni nei Estijos. Pastaroji į tvaraus augimo (vidutiniškai keturių procentų) kelią tikėtinai sugrįš 2010 metais, tuo tarpu Latvija – tik 2012-aisiais.
Kalbėdama apie Lietuvą, V. Klyvienė teigia, kad Lietuvos ekonomikos augimo lėtėjimo scenarijus yra švelnesnis nei mūsų kaimynių, tačiau priduria, jog dėl nepalankių išorinių aplinkybių metinio BVP augimo prognozės sumažintos ir Lietuvai – iki 4,4 proc. šiemet bei 2,6 proc. kitais metais.
„Daugelio pagrindinių Lietuvos eksporto parnerių, ypač Baltijos šalių, ekonomikos augimo tempai sulėtėjo, tuo pačiu pablogėjo ir ateities raidos perspektyvos. Tačiau santykinai palanki eksporto struktūra leidžia prognozuoti teigiamus ekonomikos augimo tempus. Didesnė Lietuvos eksporto orientacija į Rusijos rinką, kurioje prognozuojamas spartus augimas per šiuos ir ateinančius metus, gali kompensuoti anemišką Eurozonos šalių augimo įtaką eksporto raidai. Vis tik tam tikra rizika dėl eksporto (atitinkamai ir visos ekonomikos) augimo išlieka. Visų pirma tai susiję su Rusija, galinčia griebtis politinio spaudimo ekonominiuose santykiuose, kaip tai įvyko Estijoje“,- pasakoja „Danske Bank“ analitikė. „Kita vertus, vis dar sparčiai Lietuvoje augantys darbo kaštai ir ateityje prognozuojami energetiniai šokai gali neigiamai paveikti eksporto sektoriaus konkurencingumą ir taip sumažinti mūsų šalies ekonomikos variklio „apsukas“,- perspėja ji.
Metinės infliacijos prognozės Lietuvai šiems metams padidintos iki 11,4 proc. Lėtėjant ekonomikos augimui mažės ir infliacinis spaudimas, tačiau įvertinus galimą elektros brangimą bei neigiamą neseniai priimto minimalaus darbo užmokesčio bei socialinių išmokų indeksavimo įstatymo poveikį, vargu ar infliacija sumažės daugiau nei iki 8-9 proc. lygio. „Danske Bank“ ir toliau prognozuoja, kad Ignalinos AE uždarymas bus didžiausias šokas Lietuvos ekonomikai vidutiniu laikotarpiu, dėl kurio infliacija gali grįžti į šiandieninį lygmenį, o BVP augimas sulėtėti net iki trijų procentinių punktų. Du ar net tris kartus brangsianti elektros energija suduos skaudų smūgį tiek Lietuvos pramonės sektoriui (ypač santykinai daug elektros energijos suvartojančios šakoms – chemijai, medienos apdirbimui, mašinų gamybai), tiek ir namų ūkiams.