versija spausdinimui
(0)
Beveik du trečdaliai (64,6 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų imdami vartojamąją paskolą labiausiai pasitikėtų bankais. Tuo tarpu greituosius kreditus teikiančiomis įmonėmis pasitikėtų vos 2,5 proc., kredito unijomis – 6,1 proc. Lietuvos gyventojų.
Šias tendencijas atskleidė banko „Snoras“ užsakymu šių metų birželio 9-24 dienomis atliktas visuomenės nuomonės tyrimas, kurį įgyvendino viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 1001 respondentą nuo 18 iki 75 metų visoje Lietuvoje.
„Toks aukštas pasitikėjimo bankais rodiklis rodo, jog gyventojai vertina bankų atsakingą ir draugišką požiūrį į klientą, skaidrią kainodarą bei ilgametę patirtį kreditavimo srityje. Skolindamiesi bankuose, žmonės gali būti užtikrinti, jog gaus kompetentingą banko specialistų konsultaciją ir jų finansines galimybes atitinkantį, atsakingai paruoštą kreditavimo pasiūlymą, skolinsis už patrauklią kainą, sulauks geranoriško požiūrio iš banko, jei grąžinant paskolą iškiltų sunkumų“, - teigia banko „Snoras“ Mažmeninės bankininkystės departamento direktorė Deimantė Bareikienė.
Tyrimo dalyvių taip pat buvo klausiama, kur jie imtų vartojamąją paskolą, jei reikėtų pasiskolinti iki 10 tūkst. Lt. Trys penktadaliai (60,6 proc.) apklaustųjų – 4,6 proc. mažiau nei išreiškusių pasitikėjimą bankais – teigė, jog tokiu atveju greičiausiai skolintųsi iš banko. Iš greitojo kreditavimo įstaigų būtų linkę skolintis 4 proc. tyrimo dalyvių (pasitikėjimą išreiškė 2,5 proc.), kredito unijų paslaugomis būtų linkę naudotis 5,7 proc. apklaustųjų (pasitikėjimą išreiškė 6,1 proc.).
„Skirtumą, kurį galima įžvelgti tarp pasitikėjimą bankais išreiškusių apklaustųjų ir tų apklausos dalyvių, kurie vartojamosios paskolos eitų į banką, matyti, jog tam tikra bankais pasitikinčių vartotojų dalis konkrečioje situacijoje, prireikus papildomų lėšų, pasirenka kitą skolinimosi alternatyvą, kadangi bankai netenkina jų poreikių – paskolą suteikia nepakankamai greitai ar pernelyg sudėtingai. Tai galima būtų vertinti kaip iššūkį bankams tobulinti savo paslaugas atsižvelgiant į besikeičiančius vartotojų lūkesčius. Vartojamųjų paskolų sektoriuje bankas „Snoras“ pirmasis padarė esminių pokyčių: kreditavimo paslaugas iš esmės modernizavus „FinMaster“ technologija, banko „Snoras“ klientai vieninteliai rinkoje vartojamąsias paskolas gali gauti vos per keliolika minučių ir patraukliomis bankinėmis palūkanomis“, - sako D. Bareikienė.
Labiausiai iš bankų skolintis būtų linkę aukštąjį išsilavinimą ir nuolatinį darbą turintys respondentai (71,1 proc.), aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai (63,8 proc.), 36-55 metų amžiaus apklausos dalyviai (63,7 proc.), didžiųjų miestų (62,4 proc.) ir rajonų centrų (63,4 proc.) gyventojai. Būtent šie žmonės, būdami aktyvūs darbinėje veikloje, vartojamąsias paskolas norėtų gauti greitai, negaišdami laiko pakartotiniams apsilankymams banke bei dokumentų rinkimui.
Tuo tarpu greitojo kreditavimo įmonėse labiau būtų linkę skolintis nebaigtą vidurinį išsilavinimą turintys apklausos dalyviai (4,5 proc.) ir mažesnes pajamas gaunantys respondentai (4,4 proc.). Kredito unijų paslaugomis labiau linkę naudotis smulkūs verslininkai (10,9 proc.) ir ūkininkai (8,8 proc.), miestelių ir kaimo vietovių gyventojai (9,5 proc.).
Tyrimo duomenimis, penktadaliui (20 proc.) apklaustųjų nebūtų skirtumo, iš kokios finansinės institucijos skolintis iki 10 tūkst. litų. Beveik penktadalis (18 proc.) apklausos dalyvių taip pat teigė, jog imdami vartojamąją paskolą, jie negalėtų išskirti, kuria kreditus teikiančia įstaiga jie būtų linkę pasitikėti.
Bankas „Snoras“, per šešiolika veiklos metų tapęs vienu didžiausių Lietuvos bankų, turi plačiausią teritorinį klientų aptarnavimo tinklą šalyje. Jį sudaro 250 padalinių: 10 banko regioninių filialų, 10 filialų skyrių ir 230 taupomųjų skyrių. Bankas visoje šalyje turi 335 grynųjų pinigų išdavimo automatus. Šiuo metu banke dirba virš 1100 darbuotojų, iš kurių daugiau nei pusė – klientų aptarnavimo specialistai. Banko „Snoras“ klientų skaičius viršijo milijoną.
Šias tendencijas atskleidė banko „Snoras“ užsakymu šių metų birželio 9-24 dienomis atliktas visuomenės nuomonės tyrimas, kurį įgyvendino viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“, apklaususi 1001 respondentą nuo 18 iki 75 metų visoje Lietuvoje.
„Toks aukštas pasitikėjimo bankais rodiklis rodo, jog gyventojai vertina bankų atsakingą ir draugišką požiūrį į klientą, skaidrią kainodarą bei ilgametę patirtį kreditavimo srityje. Skolindamiesi bankuose, žmonės gali būti užtikrinti, jog gaus kompetentingą banko specialistų konsultaciją ir jų finansines galimybes atitinkantį, atsakingai paruoštą kreditavimo pasiūlymą, skolinsis už patrauklią kainą, sulauks geranoriško požiūrio iš banko, jei grąžinant paskolą iškiltų sunkumų“, - teigia banko „Snoras“ Mažmeninės bankininkystės departamento direktorė Deimantė Bareikienė.
Tyrimo dalyvių taip pat buvo klausiama, kur jie imtų vartojamąją paskolą, jei reikėtų pasiskolinti iki 10 tūkst. Lt. Trys penktadaliai (60,6 proc.) apklaustųjų – 4,6 proc. mažiau nei išreiškusių pasitikėjimą bankais – teigė, jog tokiu atveju greičiausiai skolintųsi iš banko. Iš greitojo kreditavimo įstaigų būtų linkę skolintis 4 proc. tyrimo dalyvių (pasitikėjimą išreiškė 2,5 proc.), kredito unijų paslaugomis būtų linkę naudotis 5,7 proc. apklaustųjų (pasitikėjimą išreiškė 6,1 proc.).
„Skirtumą, kurį galima įžvelgti tarp pasitikėjimą bankais išreiškusių apklaustųjų ir tų apklausos dalyvių, kurie vartojamosios paskolos eitų į banką, matyti, jog tam tikra bankais pasitikinčių vartotojų dalis konkrečioje situacijoje, prireikus papildomų lėšų, pasirenka kitą skolinimosi alternatyvą, kadangi bankai netenkina jų poreikių – paskolą suteikia nepakankamai greitai ar pernelyg sudėtingai. Tai galima būtų vertinti kaip iššūkį bankams tobulinti savo paslaugas atsižvelgiant į besikeičiančius vartotojų lūkesčius. Vartojamųjų paskolų sektoriuje bankas „Snoras“ pirmasis padarė esminių pokyčių: kreditavimo paslaugas iš esmės modernizavus „FinMaster“ technologija, banko „Snoras“ klientai vieninteliai rinkoje vartojamąsias paskolas gali gauti vos per keliolika minučių ir patraukliomis bankinėmis palūkanomis“, - sako D. Bareikienė.
Labiausiai iš bankų skolintis būtų linkę aukštąjį išsilavinimą ir nuolatinį darbą turintys respondentai (71,1 proc.), aukštesnes pajamas gaunantys gyventojai (63,8 proc.), 36-55 metų amžiaus apklausos dalyviai (63,7 proc.), didžiųjų miestų (62,4 proc.) ir rajonų centrų (63,4 proc.) gyventojai. Būtent šie žmonės, būdami aktyvūs darbinėje veikloje, vartojamąsias paskolas norėtų gauti greitai, negaišdami laiko pakartotiniams apsilankymams banke bei dokumentų rinkimui.
Tuo tarpu greitojo kreditavimo įmonėse labiau būtų linkę skolintis nebaigtą vidurinį išsilavinimą turintys apklausos dalyviai (4,5 proc.) ir mažesnes pajamas gaunantys respondentai (4,4 proc.). Kredito unijų paslaugomis labiau linkę naudotis smulkūs verslininkai (10,9 proc.) ir ūkininkai (8,8 proc.), miestelių ir kaimo vietovių gyventojai (9,5 proc.).
Tyrimo duomenimis, penktadaliui (20 proc.) apklaustųjų nebūtų skirtumo, iš kokios finansinės institucijos skolintis iki 10 tūkst. litų. Beveik penktadalis (18 proc.) apklausos dalyvių taip pat teigė, jog imdami vartojamąją paskolą, jie negalėtų išskirti, kuria kreditus teikiančia įstaiga jie būtų linkę pasitikėti.
Bankas „Snoras“, per šešiolika veiklos metų tapęs vienu didžiausių Lietuvos bankų, turi plačiausią teritorinį klientų aptarnavimo tinklą šalyje. Jį sudaro 250 padalinių: 10 banko regioninių filialų, 10 filialų skyrių ir 230 taupomųjų skyrių. Bankas visoje šalyje turi 335 grynųjų pinigų išdavimo automatus. Šiuo metu banke dirba virš 1100 darbuotojų, iš kurių daugiau nei pusė – klientų aptarnavimo specialistai. Banko „Snoras“ klientų skaičius viršijo milijoną.