versija spausdinimui
(0)
Šiandieninė finansų rinkų ir pasaulinės ekonomikos krizė keičia investuotojų įpročius bei teikiamus prioritetus. Finansų maklerio įmonės „Finhill“ ekspertai pastebi, kad investicijų srautų pokyčiai tiesiogiai veikia kainų šuolius ir iškraipo rinkas.
„Investuotojai, krentant akcijų rinkoms, vis dažniau atsiima iš jų kapitalą ir nukreipia jį į konservatyvesnes ir mažiau rizikingas investavimo priemones: obligacijas, su akcijomis susietas obligacijas, investicinius fondus, - teigia „Finhill“ generalinė direktorė Rita Domkutė. – „Pinigų praradimas akcijų rinkose reiškia nuostolius, todėl investuotojams ji tampa nepatraukli, netenkinanti visų lūkesčių“.
R. Domkutės teigimu, nuo 2006 metų pradžios iki 2008 metų vidurio investicijos į žaliavų rinkas padidėjo nuo 70 iki 235 mlrd. dolerių. Kilo naftos kainos, o ypatingai - maisto žaliavų: ryžių, sojų, grūdinių kultūrų kainos. „Fondų ir portfelių valdytojai nukreipė investicijas į kylančias žaliavų, maistinių kultūrų rinkas, kas ir sukėlė jų kainas“, - pastebi „Finhill“ generalinė direktorė. – „Šiandien žaliavų rinkos koreguojasi: maistinių kultūrų žaliavų kainos pradėjo kristi nuo šių metų kovo mėnesio, taip pat pastebime ir naftos kainų korekciją - nuo liepos 14 dienos „Brent“ žaliavinės naftos kaina nukrito 12,3 procentais. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ilgainiui pinigų srautai vėl bus nukreipti į akcijų rinkas“.
Pasak ekspertų, žaliavų kainų augimą lėmė ne vien sulėtėjusios šalių ekonomikos, bankų sektoriaus patirti dideli nuostoliai dėl turto nurašymo, susijusio su nekilnojamojo turto krize JAV ir jos įtaka Europos NT sektoriui. Žaliavų rinkos kainoms įtakos turėjo ir institucinių investuotojų atitrauktas kapitalas ir fiksuotas pelnas. Taip atsitiko ir naftos kainoms, kurios ėmė smukti, kai dideli instituciniai investuotojai „išėmė“ pinigus iš šio sektoriaus. Šiandieniniai pokyčiai žaliavų rinkose leidžia daryti prielaidą, kad palaipsniui dalis investuojamo kapitalo grįš į akcijų rinkas ir kainos jose vėl pradės augti.
„Finhill“ generalinė direktorė pažymi, kad vertinant istoriškai, paprastai prieš akcijų rinkų kritimus, būdavo stebimas ekonomikos stiprėjimas, kylančios akcijų rinkų kainos bei aukštus pelnus uždirbančių investuotojų pasitenkinimas. Klasikinis to pavyzdys: vienas iš didžiausių akcijų rinkų kritimų 1929 metais JAV, dar vadinamas "Didžiuoju Griuvimu". Trečiasis dešimtmetis JAV demonstravo augančius ekonominius rodiklius, gerėjančią situaciją, vis didėjančias investicijas bei nuoseklų akcijų rinkų kilimą. Bet, kaip ir visų krizių atveju, po intensyvaus augimo sekė akcijų rinkų griūtis, ekonominis nuosmukis ir daugybė bankrotų. „Didžiuoju Griuvimu“ prasidėjo Didžioji Depresija, o per trejus metus - iki 1932 metų liepos 8 dienos - akcijų rinkos indeksas buvo nukritęs 89 procentais. Investuotojai, nepardavę savo akcijų, turėjo bene 10 kartų mažesnį kapitalą nei prieš trejus metus.
Dar vienas pastarųjų akcijų rinkų griūties pavyzdys yra 2000 metų antroje pusėje prasidėjęs akcijų kainų kritimas. Per dvejus metus, iki 2002 metų rugsėjo vienas pagrindinių JAV indeksų S&P 500 buvo nukritęs beveik 49 procentais. Tai didžiąja dalimi sąlygojo Rusijos ekonominė krizė, dėl kurios daugybė pasaulio investuotojų prarado didelę dalį kapitalo.
„Panaši situacija vyko ir prieš dabartinį ekonominį nuosmukį,“ - teigia Domkutė. – „Veržli nekilnojamojo turto sektoriaus plėtra, namų ūkių vartojimo augimas didesniais nei prastais išsivysčiusios valstybės ekonomikos augimo tempais, reikalavimų paskoloms gauti sumažinimas, akcijų rinkų augimas lėmė infliacijos didėjimą. Nekilnojamojo turto krizė JAV ir jos sukeltos pasekmės tik paspartino ir pagilino ekonominę griūtį. Pastarojo laikotarpio įvykiai turi požymių, kad logiška tolesnių įvykių seka turėtų būti akcijų rinkų atsigavimas, po to, kai bus suvaldyta ekonominė krizė “.
„Investuotojai, krentant akcijų rinkoms, vis dažniau atsiima iš jų kapitalą ir nukreipia jį į konservatyvesnes ir mažiau rizikingas investavimo priemones: obligacijas, su akcijomis susietas obligacijas, investicinius fondus, - teigia „Finhill“ generalinė direktorė Rita Domkutė. – „Pinigų praradimas akcijų rinkose reiškia nuostolius, todėl investuotojams ji tampa nepatraukli, netenkinanti visų lūkesčių“.
R. Domkutės teigimu, nuo 2006 metų pradžios iki 2008 metų vidurio investicijos į žaliavų rinkas padidėjo nuo 70 iki 235 mlrd. dolerių. Kilo naftos kainos, o ypatingai - maisto žaliavų: ryžių, sojų, grūdinių kultūrų kainos. „Fondų ir portfelių valdytojai nukreipė investicijas į kylančias žaliavų, maistinių kultūrų rinkas, kas ir sukėlė jų kainas“, - pastebi „Finhill“ generalinė direktorė. – „Šiandien žaliavų rinkos koreguojasi: maistinių kultūrų žaliavų kainos pradėjo kristi nuo šių metų kovo mėnesio, taip pat pastebime ir naftos kainų korekciją - nuo liepos 14 dienos „Brent“ žaliavinės naftos kaina nukrito 12,3 procentais. Tai leidžia daryti prielaidą, kad ilgainiui pinigų srautai vėl bus nukreipti į akcijų rinkas“.
Pasak ekspertų, žaliavų kainų augimą lėmė ne vien sulėtėjusios šalių ekonomikos, bankų sektoriaus patirti dideli nuostoliai dėl turto nurašymo, susijusio su nekilnojamojo turto krize JAV ir jos įtaka Europos NT sektoriui. Žaliavų rinkos kainoms įtakos turėjo ir institucinių investuotojų atitrauktas kapitalas ir fiksuotas pelnas. Taip atsitiko ir naftos kainoms, kurios ėmė smukti, kai dideli instituciniai investuotojai „išėmė“ pinigus iš šio sektoriaus. Šiandieniniai pokyčiai žaliavų rinkose leidžia daryti prielaidą, kad palaipsniui dalis investuojamo kapitalo grįš į akcijų rinkas ir kainos jose vėl pradės augti.
„Finhill“ generalinė direktorė pažymi, kad vertinant istoriškai, paprastai prieš akcijų rinkų kritimus, būdavo stebimas ekonomikos stiprėjimas, kylančios akcijų rinkų kainos bei aukštus pelnus uždirbančių investuotojų pasitenkinimas. Klasikinis to pavyzdys: vienas iš didžiausių akcijų rinkų kritimų 1929 metais JAV, dar vadinamas "Didžiuoju Griuvimu". Trečiasis dešimtmetis JAV demonstravo augančius ekonominius rodiklius, gerėjančią situaciją, vis didėjančias investicijas bei nuoseklų akcijų rinkų kilimą. Bet, kaip ir visų krizių atveju, po intensyvaus augimo sekė akcijų rinkų griūtis, ekonominis nuosmukis ir daugybė bankrotų. „Didžiuoju Griuvimu“ prasidėjo Didžioji Depresija, o per trejus metus - iki 1932 metų liepos 8 dienos - akcijų rinkos indeksas buvo nukritęs 89 procentais. Investuotojai, nepardavę savo akcijų, turėjo bene 10 kartų mažesnį kapitalą nei prieš trejus metus.
Dar vienas pastarųjų akcijų rinkų griūties pavyzdys yra 2000 metų antroje pusėje prasidėjęs akcijų kainų kritimas. Per dvejus metus, iki 2002 metų rugsėjo vienas pagrindinių JAV indeksų S&P 500 buvo nukritęs beveik 49 procentais. Tai didžiąja dalimi sąlygojo Rusijos ekonominė krizė, dėl kurios daugybė pasaulio investuotojų prarado didelę dalį kapitalo.
„Panaši situacija vyko ir prieš dabartinį ekonominį nuosmukį,“ - teigia Domkutė. – „Veržli nekilnojamojo turto sektoriaus plėtra, namų ūkių vartojimo augimas didesniais nei prastais išsivysčiusios valstybės ekonomikos augimo tempais, reikalavimų paskoloms gauti sumažinimas, akcijų rinkų augimas lėmė infliacijos didėjimą. Nekilnojamojo turto krizė JAV ir jos sukeltos pasekmės tik paspartino ir pagilino ekonominę griūtį. Pastarojo laikotarpio įvykiai turi požymių, kad logiška tolesnių įvykių seka turėtų būti akcijų rinkų atsigavimas, po to, kai bus suvaldyta ekonominė krizė “.