versija spausdinimui
(0)
„Jau akivaizdūs pirmieji požymiai, kad gyvenamųjų būstų rinka Bulgarijoje yra arti piko ribos“, - teigiama Bulgarijos kompanijos „Adres nedvižimi imoti“ gyvenamųjų būstų rinkos apžvalgoje, išnagrinėjus 2008 metų pirmojo pusmečio tendencijas.
Anot kompanijos valdančiosios akcininkės ir vykdančiosios direktorės Katios Cenovos, per pirmąjį metų pusmetį, palyginus su tuo pačiu praėjusiųjų metų laikotarpiu, gyvenamųjų būstų kainos Bulgarijoje pakilo vidutiniškai 17 procentų. Labiausiai išaugo gyvenamųjų būstų kainos Rusėje – 26,8 proc., Plovdive 26,6 proc. ir Veliko Ternovo 26,5 proc. Pagal kainų augimą Sofija yra ketvirtoje vietoje, joje gyvenamųjų būstų kainos pakilo 21 procentų. Duomenys parengti pagal realiai sudarytus sandorius 2008 metų sausio – birželio mėnesiais.
„Po būdingo žiemos periodui aktyvumo kovo – balandžio mėnesiais pardavėjai ženkliai ėmė kelti kainas, - sako p. Cenova. - Tam turėjo įtakos visa eilė tokių faktorių, kaip itin didelė nekilnojamojo turto paklausa, infliacija bei išaugusios palūkanos. Tai ir nulėmė didelį augimą, kuris privertė didelę dalį pirkėjų nebepirkti ir pasiekė ribinę rinkos kainą.
Jos atsiranda tokiose Sofijos mikrorajonuose, kur kainos ir taip yra aukštos, o taip pat ir ten, kur gyvenamųjų būstų pasiūla yra itin didelė. Minėtini mikrorajonai „Mladost“, „Studentski grad“ ir „Liulin“. Dėl to pirkimo sandoriai sudaromi vis sunkiau, būstas žiūrimas po keletą kartų, po ilgesnio apsisprendimo laikotarpio ir esant didesnei pridėtinei nekilnojamojo turto vertei. Minėtą tendenciją dar labiau sustiprina ir kiti papildomi du faktoriai – nekilnojamojo turto pirkimų kritimas siekiant investuoti ir išaugęs naujų butų kiekis. Turima omenyje nekilnojamasis turtas, pirktas per pastaruosius trejus metus siekiant pardavus jį uždirbti. Dalies savininkų teigimu, jis jau yra pasiekęs savo ribinę kainą.
Vidutinė vieno kvadratinio metro kaina Varnoje yra 1031 euro, Sofijoje – 1094 euro už kv. metrą, o Rusėje – 713 euro už kv. metrą. Pigiausiai nekilnojamąjį turtą galima įsigyti Jambolo mieste, kur vieno kvadratinio metro kaina siekia 402 eurus. Beje ten gyvenamųjų būstų kainos augo 19 procentų. Kompanijos skaičiavimais, gyvenamojo būsto kaina Bulgarijoje per metus vidutiniškai turėtų išaugti 10-15 procentų.
Labiausiai perkami Bulgarijoje išlieka dviejų kambarių butai, juos dažniausiai ir siūlo, mažiau – trijų kambarių butai. Kas antras nekilnojamojo turto sandėris buvo dviejų kambarių buto pirkimo sandoris.
Kompanijos ekspertai yra įsitikinę, kad didelį kainų augimą Rusėje nulėmė padidėjęs investitorių susidomėjimas ir didžiulė naujai statomų gyvenamųjų būstų pasiūla. Ne mažiau svarbus ir miesto ekonominis augimas, kurį nulėmė „rumunų susidomėjimas Bulgarija“, o taip pat ir sparti prekybos centrų statyba.
Didžiuosiuose Bulgarijos miestuose didžiausią paklausą turi naujos statybos būstai. Pigiausių būstų skirtumas Sofijoje – paneliniuose ir pigiausiuose senos statybos plytų namuose, siekia 35 procentų. Metų pradžioje vidutinė senosios statybos namų kaina Sofijos mikrorajone ‚Iztok“ buvo 1318 euro už kv. metrą. Beje, tiek pat kainavo ir naujos statybos buto kvadratinis metras labiau nutolusiame „Borovo“ mikrorajone.
Kaip vieną iš kainų pokyčio faktorių K. Cenova paminėjo ir naujų būstų nuomos galimybę, kuri atsirado rinkoje pastaraisiais metais. Per tą laiką naujos statybos butai nuomai išaugo net du kartus. Dalis pirkėjų yra linkę nuomotis ir atidėti savo pirkinį 2-3 metams.
Kompanijos ekspertai iki šių metų pabaigos prognozuoja ženklų kainų augimo sulėtėjimą, o kalbant apie tam tikrus segmentus ir vietas turėtų atsirasti kritimas, nes vis didesnę įtaką tam turės ir labiau komplikuota bei pabrangusi banko parama. Tokių kainų kritimo pavyzdžių jau pastebima kai kuriose Bulgarijos pietų, o taip pat ir kai kuriose kalnų kurortuose. Iš esmės tai nekilnojamojo turto objektai be geros infrastruktūros, prastesnės kokybės, kurie buvo nukainuoti. Tačiau tokių projektų esama ir Sofijoje.
Klientai jau nebesudaro sandorių dėl pačių sandorių bet kokia kaina, o ieško tokių būstų, kur kaina atitiktų gyvenamojo būsto vietą ir jo kokybę. Jei nėra norimo būsto, jie atideda pirkimą kol pasikeis rinkos situacija. Kompanija yra įsitikinusi, kad iki šių metų pabaigos toks sprendimas atidėti pirkimą vis labiau bus pastebimas.
Anot kompanijos valdančiosios akcininkės ir vykdančiosios direktorės Katios Cenovos, per pirmąjį metų pusmetį, palyginus su tuo pačiu praėjusiųjų metų laikotarpiu, gyvenamųjų būstų kainos Bulgarijoje pakilo vidutiniškai 17 procentų. Labiausiai išaugo gyvenamųjų būstų kainos Rusėje – 26,8 proc., Plovdive 26,6 proc. ir Veliko Ternovo 26,5 proc. Pagal kainų augimą Sofija yra ketvirtoje vietoje, joje gyvenamųjų būstų kainos pakilo 21 procentų. Duomenys parengti pagal realiai sudarytus sandorius 2008 metų sausio – birželio mėnesiais.
„Po būdingo žiemos periodui aktyvumo kovo – balandžio mėnesiais pardavėjai ženkliai ėmė kelti kainas, - sako p. Cenova. - Tam turėjo įtakos visa eilė tokių faktorių, kaip itin didelė nekilnojamojo turto paklausa, infliacija bei išaugusios palūkanos. Tai ir nulėmė didelį augimą, kuris privertė didelę dalį pirkėjų nebepirkti ir pasiekė ribinę rinkos kainą.
Jos atsiranda tokiose Sofijos mikrorajonuose, kur kainos ir taip yra aukštos, o taip pat ir ten, kur gyvenamųjų būstų pasiūla yra itin didelė. Minėtini mikrorajonai „Mladost“, „Studentski grad“ ir „Liulin“. Dėl to pirkimo sandoriai sudaromi vis sunkiau, būstas žiūrimas po keletą kartų, po ilgesnio apsisprendimo laikotarpio ir esant didesnei pridėtinei nekilnojamojo turto vertei. Minėtą tendenciją dar labiau sustiprina ir kiti papildomi du faktoriai – nekilnojamojo turto pirkimų kritimas siekiant investuoti ir išaugęs naujų butų kiekis. Turima omenyje nekilnojamasis turtas, pirktas per pastaruosius trejus metus siekiant pardavus jį uždirbti. Dalies savininkų teigimu, jis jau yra pasiekęs savo ribinę kainą.
Vidutinė vieno kvadratinio metro kaina Varnoje yra 1031 euro, Sofijoje – 1094 euro už kv. metrą, o Rusėje – 713 euro už kv. metrą. Pigiausiai nekilnojamąjį turtą galima įsigyti Jambolo mieste, kur vieno kvadratinio metro kaina siekia 402 eurus. Beje ten gyvenamųjų būstų kainos augo 19 procentų. Kompanijos skaičiavimais, gyvenamojo būsto kaina Bulgarijoje per metus vidutiniškai turėtų išaugti 10-15 procentų.
Labiausiai perkami Bulgarijoje išlieka dviejų kambarių butai, juos dažniausiai ir siūlo, mažiau – trijų kambarių butai. Kas antras nekilnojamojo turto sandėris buvo dviejų kambarių buto pirkimo sandoris.
Kompanijos ekspertai yra įsitikinę, kad didelį kainų augimą Rusėje nulėmė padidėjęs investitorių susidomėjimas ir didžiulė naujai statomų gyvenamųjų būstų pasiūla. Ne mažiau svarbus ir miesto ekonominis augimas, kurį nulėmė „rumunų susidomėjimas Bulgarija“, o taip pat ir sparti prekybos centrų statyba.
Didžiuosiuose Bulgarijos miestuose didžiausią paklausą turi naujos statybos būstai. Pigiausių būstų skirtumas Sofijoje – paneliniuose ir pigiausiuose senos statybos plytų namuose, siekia 35 procentų. Metų pradžioje vidutinė senosios statybos namų kaina Sofijos mikrorajone ‚Iztok“ buvo 1318 euro už kv. metrą. Beje, tiek pat kainavo ir naujos statybos buto kvadratinis metras labiau nutolusiame „Borovo“ mikrorajone.
Kaip vieną iš kainų pokyčio faktorių K. Cenova paminėjo ir naujų būstų nuomos galimybę, kuri atsirado rinkoje pastaraisiais metais. Per tą laiką naujos statybos butai nuomai išaugo net du kartus. Dalis pirkėjų yra linkę nuomotis ir atidėti savo pirkinį 2-3 metams.
Kompanijos ekspertai iki šių metų pabaigos prognozuoja ženklų kainų augimo sulėtėjimą, o kalbant apie tam tikrus segmentus ir vietas turėtų atsirasti kritimas, nes vis didesnę įtaką tam turės ir labiau komplikuota bei pabrangusi banko parama. Tokių kainų kritimo pavyzdžių jau pastebima kai kuriose Bulgarijos pietų, o taip pat ir kai kuriose kalnų kurortuose. Iš esmės tai nekilnojamojo turto objektai be geros infrastruktūros, prastesnės kokybės, kurie buvo nukainuoti. Tačiau tokių projektų esama ir Sofijoje.
Klientai jau nebesudaro sandorių dėl pačių sandorių bet kokia kaina, o ieško tokių būstų, kur kaina atitiktų gyvenamojo būsto vietą ir jo kokybę. Jei nėra norimo būsto, jie atideda pirkimą kol pasikeis rinkos situacija. Kompanija yra įsitikinusi, kad iki šių metų pabaigos toks sprendimas atidėti pirkimą vis labiau bus pastebimas.