versija spausdinimui
(0)
Naujausios euro zonos ekonomikos apžvalgos rodo, kad regiono ekonomikos sulėtėjimas pastaruoju metu įgavo naują pagreitį, rašo dienraštis „Financial Times“.
Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos verslo pasitikėjimo indeksai birželio mėnesį ritosi žemyn, o Vokietijos verslininkų nuomonės apie verslo perspektyvas per ateinančius šešis mėnesius nebuvo tokios niūrios per šešis pastaruosius metus.
Euro zonos pirkimų vadybininkų indeksai, parodantys prekių gamybos augimo kryptis ateityje, parodė, kad privataus sektoriaus ekonominis aktyvumas antrą mėnesį iš eilės traukiasi. Blogiausiai regione atrodo Prancūzija.
„Nuosmukis įgauna didesnį pagreitį nei tikėtasi. Aukštos naftos kainos, infliacijos poveikis vartojimui bei baimė dėl blogėjančios tarptautinės ekonomikos padėties duoda savo nuodingus vaisius“, - teigė analitikas Chirs Williamson.
Paskutinieji makroekonominiai duomenys gali sugniuždyti Europos centrinio banko pasitikėjimą, kad euro zonos ekonomika turėtų atsigauti per antrąjį šių metų pusmetį, bei vyriausybių viltis, kad nuosmukis nebus toks didelis kaip JAV. Tačiau verslininkų pasitikėjimas gali netrūkus atsigauti, kadangi naftos kaina jau leidžiasi nuo buvusių aukštumų, o Europos korporacijos pateikė netikėtai gerus veiklos rezultatus.
Vokietijos Ifo instituto skaičiuojamas verslo klimato šalyje indeksas liepos mėnesį nukrito daugiau nei tikėtasi iki 97,5 punktų – žemumų, nematytų nuo 2005 metų rugsėjo. Subindeksas parodantis ateities perspektyvas taip pat ritosi žemyn iki 2002 metų lapkričio mėnesio žemumų.
Prancūzijos skaičiuojamas pasitikėjimo indeksas liepą nukrito iki žemiausio lygio per daugiau kaip tris metus. O Italijoje verslo pasitikėjimo indeksas nusirito iki 2001 metų žemumų. Ispanijoje, besitęsiant nekilnojamo turto rinkos katastrofai, nedarbas šalyje jau pasiekė trijų metų aukštumas.
Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos verslo pasitikėjimo indeksai birželio mėnesį ritosi žemyn, o Vokietijos verslininkų nuomonės apie verslo perspektyvas per ateinančius šešis mėnesius nebuvo tokios niūrios per šešis pastaruosius metus.
Euro zonos pirkimų vadybininkų indeksai, parodantys prekių gamybos augimo kryptis ateityje, parodė, kad privataus sektoriaus ekonominis aktyvumas antrą mėnesį iš eilės traukiasi. Blogiausiai regione atrodo Prancūzija.
„Nuosmukis įgauna didesnį pagreitį nei tikėtasi. Aukštos naftos kainos, infliacijos poveikis vartojimui bei baimė dėl blogėjančios tarptautinės ekonomikos padėties duoda savo nuodingus vaisius“, - teigė analitikas Chirs Williamson.
Paskutinieji makroekonominiai duomenys gali sugniuždyti Europos centrinio banko pasitikėjimą, kad euro zonos ekonomika turėtų atsigauti per antrąjį šių metų pusmetį, bei vyriausybių viltis, kad nuosmukis nebus toks didelis kaip JAV. Tačiau verslininkų pasitikėjimas gali netrūkus atsigauti, kadangi naftos kaina jau leidžiasi nuo buvusių aukštumų, o Europos korporacijos pateikė netikėtai gerus veiklos rezultatus.
Vokietijos Ifo instituto skaičiuojamas verslo klimato šalyje indeksas liepos mėnesį nukrito daugiau nei tikėtasi iki 97,5 punktų – žemumų, nematytų nuo 2005 metų rugsėjo. Subindeksas parodantis ateities perspektyvas taip pat ritosi žemyn iki 2002 metų lapkričio mėnesio žemumų.
Prancūzijos skaičiuojamas pasitikėjimo indeksas liepą nukrito iki žemiausio lygio per daugiau kaip tris metus. O Italijoje verslo pasitikėjimo indeksas nusirito iki 2001 metų žemumų. Ispanijoje, besitęsiant nekilnojamo turto rinkos katastrofai, nedarbas šalyje jau pasiekė trijų metų aukštumas.