versija spausdinimui
(0)
2008 metų liepos 1 dienos bankų finansinių ataskaitų duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį Lietuvos bankinio sektoriaus veikla, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, gerokai suaktyvėjo, tačiau augimas buvo mažesnis nei pernai analogišku laikotarpiu.
Veikiančių šalies komercinių bankų bei užsienio bankų skyrių turtas, 2008 metų liepos 1 dienos finansinių ataskaitų duomenimis, sudarė 86,4 mlrd. litų ir per ketvirtį išaugo 3,9 mlrd. litų, arba 4,7 proc. (2007 metų antrąjį ketvirtį augo 4 mlrd. litų, arba 6,4 proc.). Klientams suteiktos paskolos, kurių suma sudarė 67,3 mlrd. litų, per ketvirtį išaugo 4,2 mlrd. litų, arba 6,7 proc. (2007 metų antrąjį ketvirtį augo 4,4 mlrd. litų, arba 9,7 proc.). Šalies bankuose laikomų indėlių suma 2008 metų liepos 1 dieną sudarė 40,6 mlrd. litų ir per ketvirtį padidėjo 0,9 mlrd. litų, arba 2,2 proc. (2007 metų antrąjį ketvirtį indėliai augo 1,1 mlrd. litų, arba 3,2 proc.). Indėlių apimčių padidėjimą lėmė gyventojų lėšų bankuose augimas 1,1 mlrd. litų, o privačių įmonių bankuose laikomi indėliai mažėjo antrąjį ketvirtį iš eilės – 0,4 mlrd. litų.
Antrąjį ketvirtį, kaip ir ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais, toliau mažėjo didžiausių bankų koncentracija atskirose rinkos dalyse. O užsienio bankų skyriai tiek dėl skyrių skaičiaus augimo, tiek dėl veiklos plėtros, didino užimamas rinkos dalis – per ketvirtį jos padidėjo beveik 2 kartus. Didžiausios įtakos tam turėjo „Sampo“ banko reorganizavimas į „Danske Bank“ Lietuvos filialą, kuris perėmė banko turtą ir įsipareigojimus. Be to, užsienio bankų skyrių reikšmingumo bankiniame sektoriuje didėjimui įtakos turi ir labai aktyviai pastaruoju metu besiplečiantis „Nordea Bank Finland“ Lietuvos skyrius.
Bankų turtas Lietuvoje per metus padidėjo 17,9 mlrd. litų, o turtas užsienyje augo 10 kartų mažiau – 1,7 mlrd. litų. Per ataskaitinį ketvirtį visas bankų sistemos turto augimas teko Lietuvos rinkai, o investicijos į turtą užsienyje nežymiai sumažėjo.
Jau kurį laiką indėliams bankuose augant lėčiau nei paskoloms, bankai aktyvų augimą finansuoja skolindamiesi tarpbankinėje rinkoje (daugiausia iš patronuojančių bankų ar jų grupės). Įsiskolinimas tai pačiai grupei priklausantiems bankams per metus išaugo 13,1 mlrd. litų iki 30,1 mlrd. litų ir sudarė 92,3 proc. tarpbankinių įsiskolinimų, arba 37,7 proc. visų įsipareigojimų.
Visas įsiskolinimas bankams ir kitoms kredito institucijoms išaugo 11,9 mlrd. litų iki 32,6 mlrd. litų, o šiomis lėšomis buvo finansuojama apie 60 proc. bankų turto prieaugio. Ataskaitinį ketvirtį iš bankų skolintomis lėšomis (2,9 mlrd. litų) buvo finansuojama net 75 proc. bankų turto augimo.
Iš kitų finansavimo šaltinių ir toliau populiarus išliko daugelio bankų naudojamas skolos vertybinių popierių, paprastai susietų su tam tikrais akcijų indeksais, išleidimas, siūlomas kaip alternatyva terminuotiems indėliams. Per metus bankų išleistų skolos vertybinių popierių apimtys padidėjo 1 mlrd. litų, arba 40 proc., o jų dalis bendroje bankų įsipareigojimų struktūroje sudarė 4,3 procentus.
Veikiančių šalies komercinių bankų bei užsienio bankų skyrių turtas, 2008 metų liepos 1 dienos finansinių ataskaitų duomenimis, sudarė 86,4 mlrd. litų ir per ketvirtį išaugo 3,9 mlrd. litų, arba 4,7 proc. (2007 metų antrąjį ketvirtį augo 4 mlrd. litų, arba 6,4 proc.). Klientams suteiktos paskolos, kurių suma sudarė 67,3 mlrd. litų, per ketvirtį išaugo 4,2 mlrd. litų, arba 6,7 proc. (2007 metų antrąjį ketvirtį augo 4,4 mlrd. litų, arba 9,7 proc.). Šalies bankuose laikomų indėlių suma 2008 metų liepos 1 dieną sudarė 40,6 mlrd. litų ir per ketvirtį padidėjo 0,9 mlrd. litų, arba 2,2 proc. (2007 metų antrąjį ketvirtį indėliai augo 1,1 mlrd. litų, arba 3,2 proc.). Indėlių apimčių padidėjimą lėmė gyventojų lėšų bankuose augimas 1,1 mlrd. litų, o privačių įmonių bankuose laikomi indėliai mažėjo antrąjį ketvirtį iš eilės – 0,4 mlrd. litų.
Antrąjį ketvirtį, kaip ir ankstesniais ataskaitiniais laikotarpiais, toliau mažėjo didžiausių bankų koncentracija atskirose rinkos dalyse. O užsienio bankų skyriai tiek dėl skyrių skaičiaus augimo, tiek dėl veiklos plėtros, didino užimamas rinkos dalis – per ketvirtį jos padidėjo beveik 2 kartus. Didžiausios įtakos tam turėjo „Sampo“ banko reorganizavimas į „Danske Bank“ Lietuvos filialą, kuris perėmė banko turtą ir įsipareigojimus. Be to, užsienio bankų skyrių reikšmingumo bankiniame sektoriuje didėjimui įtakos turi ir labai aktyviai pastaruoju metu besiplečiantis „Nordea Bank Finland“ Lietuvos skyrius.
Bankų turtas Lietuvoje per metus padidėjo 17,9 mlrd. litų, o turtas užsienyje augo 10 kartų mažiau – 1,7 mlrd. litų. Per ataskaitinį ketvirtį visas bankų sistemos turto augimas teko Lietuvos rinkai, o investicijos į turtą užsienyje nežymiai sumažėjo.
Jau kurį laiką indėliams bankuose augant lėčiau nei paskoloms, bankai aktyvų augimą finansuoja skolindamiesi tarpbankinėje rinkoje (daugiausia iš patronuojančių bankų ar jų grupės). Įsiskolinimas tai pačiai grupei priklausantiems bankams per metus išaugo 13,1 mlrd. litų iki 30,1 mlrd. litų ir sudarė 92,3 proc. tarpbankinių įsiskolinimų, arba 37,7 proc. visų įsipareigojimų.
Visas įsiskolinimas bankams ir kitoms kredito institucijoms išaugo 11,9 mlrd. litų iki 32,6 mlrd. litų, o šiomis lėšomis buvo finansuojama apie 60 proc. bankų turto prieaugio. Ataskaitinį ketvirtį iš bankų skolintomis lėšomis (2,9 mlrd. litų) buvo finansuojama net 75 proc. bankų turto augimo.
Iš kitų finansavimo šaltinių ir toliau populiarus išliko daugelio bankų naudojamas skolos vertybinių popierių, paprastai susietų su tam tikrais akcijų indeksais, išleidimas, siūlomas kaip alternatyva terminuotiems indėliams. Per metus bankų išleistų skolos vertybinių popierių apimtys padidėjo 1 mlrd. litų, arba 40 proc., o jų dalis bendroje bankų įsipareigojimų struktūroje sudarė 4,3 procentus.