versija spausdinimui
(0)
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) generalinė direktorė Kristalina Georgieva trečiadienį perspėjo, kad pasaulio ekonomikai grėsmę kelia nuolat aukštos energijos kainos, rekordinė valstybės skola ir su investicijų į dirbtinį intelektą bumu susijusios rizikos.
Kalbėdama Singapūre prieš TVF ir Pasaulio banko metinius susitikimus, kurie kitą savaitę vyks Bankoke, Georgieva teigė, kad šiuo metu pasaulio ekonomikos augimui įtakos turi dvi priešingos jėgos: neigiamas energijos tiekimo šokas, kylantis dėl konfliktų Artimuosiuose Rytuose, ir teigiamas paklausos šokas, susijęs su dirbtiniu intelektu, nors pastarasis taip pat skatina infliaciją.
„Šių dviejų jėgų bendras poveikis skirtingose pasaulio dalyse yra labai nevienodas“ - pažymėjo Kristalina Georgieva, pridurdama, kad dirbtinio intelekto bumas aplenkia daugelį šalių.
Tarptautinio valiutos fondo naujos ekonomikos augimo prognozės, kurios bus paskelbtos Bankoke vyksiančių susitikimų metu, parodys, kad didžiausi augimo prognozių sumažinimai paveiks karo nuniokotas ekonomikas, pranešė Georgieva. Tarp jų yra Ukraina, kurios civilinė ir ekonominė infrastruktūra patiria didelę žalą, ir Persijos įlankos šalys, nukentėjusios nuo JAV ir Irano karo bei staigaus energijos eksporto sumažėjimo.
Georgieva neatskleidė, ar naujausioje TVF pasaulio ekonomikos perspektyvų ataskaitoje bus pakeista bendra 2026 metų pasaulinio augimo prognozė, palyginti su liepos mėnesį prognozuotais 3 procentais. Šioje prognozėje, kurioje buvo numatytas atsigavimas iki 3,4 procento 2027 metais, buvo daroma prielaida, kad Hormūzo sąsiauris palaipsniui vėl atsidarys nuo liepos vidurio ir kad iki 2027 metų kovo mėnesio padėtis grįš į prieškarinę būseną. Joje taip pat remtasi prielaida, kad vidutinė naftos kaina bus 89 doleriai už barelį, o 2027 metais – 78 doleriai už barelį.
„Net jei Persijos įlankos karas greitai baigtųsi, aukštų energijos kainų problema greičiausiai dar kurį laiką išliks“ – teigė TVF vadovė.
Ji pabrėžė, kad auganti valstybės skolos našta, stabdanti ekonomikos augimą ir didinanti infliacinį spaudimą, kelia susirūpinimą, kurį 191 TVF valstybė narė aptars kitą savaitę. Tarptautinis valiutos fondas teigia, kad valstybės skola pasiekė aukščiausią lygį nuo Antrojo pasaulinio karo ir, prognozuojama, iki 2030 metų ji viršys 100 procentų BVP.
Georgieva išsivysčiusias ekonomikas, vadovaujamas JAV, įvardijo kaip „didžiausias kaltininkes“ dėl skolos problemos, nes jų skolos ir BVP santykis yra didesnis nei besivystančių ekonomikų ir mažas pajamas gaunančių šalių.
TVF vadovė taip pat pabrėžė su dirbtinio intelekto sektoriaus bumu susijusią riziką. Ji paaiškino, kad spaudimas dirbtinio intelekto įmonėms siekti efektyvumo ir pelno augimo, siekiant pateisinti savo aukštą vertinimą, gali paversti rinkos nusivylimą „šoku su toli siekiančiomis pasekmėmis“. Tačiau Kristalina Georgieva pridūrė, kad TVF tyrimai rodo, jog tinkamai naudojamas dirbtinis intelektas galėtų prisidėti prie papildomo pusės procentinio punkto pasaulinio ekonomikos augimo per metus.
Kalbėdama Singapūre prieš TVF ir Pasaulio banko metinius susitikimus, kurie kitą savaitę vyks Bankoke, Georgieva teigė, kad šiuo metu pasaulio ekonomikos augimui įtakos turi dvi priešingos jėgos: neigiamas energijos tiekimo šokas, kylantis dėl konfliktų Artimuosiuose Rytuose, ir teigiamas paklausos šokas, susijęs su dirbtiniu intelektu, nors pastarasis taip pat skatina infliaciją.
„Šių dviejų jėgų bendras poveikis skirtingose pasaulio dalyse yra labai nevienodas“ - pažymėjo Kristalina Georgieva, pridurdama, kad dirbtinio intelekto bumas aplenkia daugelį šalių.
Tarptautinio valiutos fondo naujos ekonomikos augimo prognozės, kurios bus paskelbtos Bankoke vyksiančių susitikimų metu, parodys, kad didžiausi augimo prognozių sumažinimai paveiks karo nuniokotas ekonomikas, pranešė Georgieva. Tarp jų yra Ukraina, kurios civilinė ir ekonominė infrastruktūra patiria didelę žalą, ir Persijos įlankos šalys, nukentėjusios nuo JAV ir Irano karo bei staigaus energijos eksporto sumažėjimo.
Georgieva neatskleidė, ar naujausioje TVF pasaulio ekonomikos perspektyvų ataskaitoje bus pakeista bendra 2026 metų pasaulinio augimo prognozė, palyginti su liepos mėnesį prognozuotais 3 procentais. Šioje prognozėje, kurioje buvo numatytas atsigavimas iki 3,4 procento 2027 metais, buvo daroma prielaida, kad Hormūzo sąsiauris palaipsniui vėl atsidarys nuo liepos vidurio ir kad iki 2027 metų kovo mėnesio padėtis grįš į prieškarinę būseną. Joje taip pat remtasi prielaida, kad vidutinė naftos kaina bus 89 doleriai už barelį, o 2027 metais – 78 doleriai už barelį.
„Net jei Persijos įlankos karas greitai baigtųsi, aukštų energijos kainų problema greičiausiai dar kurį laiką išliks“ – teigė TVF vadovė.
Ji pabrėžė, kad auganti valstybės skolos našta, stabdanti ekonomikos augimą ir didinanti infliacinį spaudimą, kelia susirūpinimą, kurį 191 TVF valstybė narė aptars kitą savaitę. Tarptautinis valiutos fondas teigia, kad valstybės skola pasiekė aukščiausią lygį nuo Antrojo pasaulinio karo ir, prognozuojama, iki 2030 metų ji viršys 100 procentų BVP.
Georgieva išsivysčiusias ekonomikas, vadovaujamas JAV, įvardijo kaip „didžiausias kaltininkes“ dėl skolos problemos, nes jų skolos ir BVP santykis yra didesnis nei besivystančių ekonomikų ir mažas pajamas gaunančių šalių.
TVF vadovė taip pat pabrėžė su dirbtinio intelekto sektoriaus bumu susijusią riziką. Ji paaiškino, kad spaudimas dirbtinio intelekto įmonėms siekti efektyvumo ir pelno augimo, siekiant pateisinti savo aukštą vertinimą, gali paversti rinkos nusivylimą „šoku su toli siekiančiomis pasekmėmis“. Tačiau Kristalina Georgieva pridūrė, kad TVF tyrimai rodo, jog tinkamai naudojamas dirbtinis intelektas galėtų prisidėti prie papildomo pusės procentinio punkto pasaulinio ekonomikos augimo per metus.