versija spausdinimui
(0)
Pagrindinis bendrovės projektas Lietuvoje smarkiai vėluoja. Bankrutavus dabartiniam rangovui, darbai įstrigo ties 70 procentų baigtumo riba. Lenkijos koncernas Orlen neatskleidžia galutinių išlaidų ar naujo užbaigimo termino, rašo Parkiet portalas.
Jau keletą metų viena iš svarbiausių Orlen Lietuva ir visos Orlen grupės investicijų yra giluminio naftos perdirbimo įrenginio (dar vadinamo statinės dugno arba hidrokrekingo įrenginiu) statyba Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje. Už didžiausią darbų dalį buvo atsakinga Petrofac International (projekto generalinis rangovas). Dabar tai – praeitis.
„Dėl nuolatinių Petrofac vėlavimų ir blogėjančios bendrovės finansinės padėties, dėl kurios ji galiausiai bankrutavo, Orlen Lietuva praėjusių metų pabaigoje nutraukė sutartį su dabartiniu rangovu. Šis veiksmas buvo skirtas apsaugoti Orlen Lietuva interesus ir sudaryti sąlygas toliau įgyvendinti projektą, kuris yra 70 procentų baigtas“ – praneša Plocke įsikūrusios bendrovės spaudos tarnyba.
Renkamas naujas rangovas. Kol šie darbai nebus baigti, Lenkijos bendrovė Orlen nenori komentuoti išsamaus grafiko, planuojamos pradžios datos, atnaujintos sąmatos, patirtų išlaidų lygio ar išsamių tolesnio projekto įgyvendinimo sąlygų.
Bendrovė tik patvirtina, kad, remiantis jos prielaidomis, naujas įrenginys Mažeikiuose skirtas padidinti jos konkurencingumą ir išlaikyti ilgalaikį veiklos efektyvumą. „Investicijų tikslas – padidinti žalios naftos perdirbimo Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje efektyvumą ir lankstumą, sumažinant sunkiųjų frakcijų dalį ir didinant degalų bei didelės maržos produktų, ypač benzino ir dyzelino komponentų, išeigą. Numatomas degalų išeigos padidėjimas yra 10 procentinių punktų, o anksčiau skelbtas maždaug 6 procentų rodiklis reiškė pagerėjusį efektyvumą gaunant tik lengvuosius naftos produktus“ – aiškina Orlen.
Atsižvelgiant į ankstesnius pareiškimus apie investicijų užbaigimą iki šių metų pabaigos, galima apskaičiuoti, kad įgyvendinimo terminas bus pratęstas bent iki 2028 metų. Verta pridurti, kad iš pradžių buvo planuojama, jog projektas bus pradėtas eksploatuoti iki 2024 metų pabaigos. Pradinis vėlavimas buvo paaiškintas sunkumais, atsiradusiais dėl pandemijos ir makroekonominės situacijos.
2021 metų spalį Orlen paskelbė, kad įsipareigojo skirti lėšų iki 100 procentų projekto kapitalinių išlaidų finansavimui. Tačiau ši suma negalės viršyti 633 mln. eurų, jei Orlen Lietuva pagal sutartą grafiką įvykdys pagrindinius etapus ir neviršys 641 mln. eurų biudžeto. Vėliau investicijų parametrai buvo peržiūrėti. Tačiau išlaidų padidėjimas nebuvo atskleistas. Lenkijos įmonė tik patikino, kad „investicijos vykdomos remiantis stabiliais finansavimo šaltiniais, kurie užtikrina saugų jų tęsimą ir užbaigimą“.
Šiandien Orlen taip pat tyli apie Lietuvos vyriausybės bendrą finansavimą Mažeikių naftos perdirbimo įrenginiui. 2021 metais buvo kalbėta apie maždaug 70 mln. eurų subsidiją statyboms. Vėliau buvo paskelbta apie maksimalią 54 mln. eurų sumą. Prieš pusantrų metų net ir tai nebuvo aišku. „Remiantis priimtomis prielaidomis, Lietuvos pusė ieškos galimybių finansiškai prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo, veikdama pagal nacionalinius reglamentus. Lėšų pervedimo sąlygos, taip pat jų atsiskaitymo terminai ir taisyklės bus nustatytos tolesnių konsultacijų metu ir laikantis galiojančių reglamentų“ – 2025 metų balandžio mėnesį teigė Lenkijos koncernas.
Šiuo metu bendrovė taip pat nenoriai komentuoja investicijų Lietuvoje pelningumo. 2021 metų spalį ji aiškiai pareiškė, kad tai leis padidinti EBITDA iki maždaug 68 mln. eurų per metus.
2025 metais Orlen Lietuva pajamos sumažėjo iki 22,8 mlrd. zlotų, arba 10,4 procento. Nepaisant to, bendrovė uždirbo 0,1 mlrd. zlotų grynojo pelno, palyginti su 2,9 mlrd. zlotų grynuoju nuostoliu 2024 metais.
Jau keletą metų viena iš svarbiausių Orlen Lietuva ir visos Orlen grupės investicijų yra giluminio naftos perdirbimo įrenginio (dar vadinamo statinės dugno arba hidrokrekingo įrenginiu) statyba Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje. Už didžiausią darbų dalį buvo atsakinga Petrofac International (projekto generalinis rangovas). Dabar tai – praeitis.
„Dėl nuolatinių Petrofac vėlavimų ir blogėjančios bendrovės finansinės padėties, dėl kurios ji galiausiai bankrutavo, Orlen Lietuva praėjusių metų pabaigoje nutraukė sutartį su dabartiniu rangovu. Šis veiksmas buvo skirtas apsaugoti Orlen Lietuva interesus ir sudaryti sąlygas toliau įgyvendinti projektą, kuris yra 70 procentų baigtas“ – praneša Plocke įsikūrusios bendrovės spaudos tarnyba.
Renkamas naujas rangovas. Kol šie darbai nebus baigti, Lenkijos bendrovė Orlen nenori komentuoti išsamaus grafiko, planuojamos pradžios datos, atnaujintos sąmatos, patirtų išlaidų lygio ar išsamių tolesnio projekto įgyvendinimo sąlygų.
Bendrovė tik patvirtina, kad, remiantis jos prielaidomis, naujas įrenginys Mažeikiuose skirtas padidinti jos konkurencingumą ir išlaikyti ilgalaikį veiklos efektyvumą. „Investicijų tikslas – padidinti žalios naftos perdirbimo Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje efektyvumą ir lankstumą, sumažinant sunkiųjų frakcijų dalį ir didinant degalų bei didelės maržos produktų, ypač benzino ir dyzelino komponentų, išeigą. Numatomas degalų išeigos padidėjimas yra 10 procentinių punktų, o anksčiau skelbtas maždaug 6 procentų rodiklis reiškė pagerėjusį efektyvumą gaunant tik lengvuosius naftos produktus“ – aiškina Orlen.
Atsižvelgiant į ankstesnius pareiškimus apie investicijų užbaigimą iki šių metų pabaigos, galima apskaičiuoti, kad įgyvendinimo terminas bus pratęstas bent iki 2028 metų. Verta pridurti, kad iš pradžių buvo planuojama, jog projektas bus pradėtas eksploatuoti iki 2024 metų pabaigos. Pradinis vėlavimas buvo paaiškintas sunkumais, atsiradusiais dėl pandemijos ir makroekonominės situacijos.
2021 metų spalį Orlen paskelbė, kad įsipareigojo skirti lėšų iki 100 procentų projekto kapitalinių išlaidų finansavimui. Tačiau ši suma negalės viršyti 633 mln. eurų, jei Orlen Lietuva pagal sutartą grafiką įvykdys pagrindinius etapus ir neviršys 641 mln. eurų biudžeto. Vėliau investicijų parametrai buvo peržiūrėti. Tačiau išlaidų padidėjimas nebuvo atskleistas. Lenkijos įmonė tik patikino, kad „investicijos vykdomos remiantis stabiliais finansavimo šaltiniais, kurie užtikrina saugų jų tęsimą ir užbaigimą“.
Šiandien Orlen taip pat tyli apie Lietuvos vyriausybės bendrą finansavimą Mažeikių naftos perdirbimo įrenginiui. 2021 metais buvo kalbėta apie maždaug 70 mln. eurų subsidiją statyboms. Vėliau buvo paskelbta apie maksimalią 54 mln. eurų sumą. Prieš pusantrų metų net ir tai nebuvo aišku. „Remiantis priimtomis prielaidomis, Lietuvos pusė ieškos galimybių finansiškai prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo, veikdama pagal nacionalinius reglamentus. Lėšų pervedimo sąlygos, taip pat jų atsiskaitymo terminai ir taisyklės bus nustatytos tolesnių konsultacijų metu ir laikantis galiojančių reglamentų“ – 2025 metų balandžio mėnesį teigė Lenkijos koncernas.
Šiuo metu bendrovė taip pat nenoriai komentuoja investicijų Lietuvoje pelningumo. 2021 metų spalį ji aiškiai pareiškė, kad tai leis padidinti EBITDA iki maždaug 68 mln. eurų per metus.
2025 metais Orlen Lietuva pajamos sumažėjo iki 22,8 mlrd. zlotų, arba 10,4 procento. Nepaisant to, bendrovė uždirbo 0,1 mlrd. zlotų grynojo pelno, palyginti su 2,9 mlrd. zlotų grynuoju nuostoliu 2024 metais.