Nori apriboti vyriausybių obligacijų dalį

» Verslo ir rinkų naujienos
Autorius: traders.lt Data: 2026-09-07 15:10 Komentarai: (3)
Norvegijos turto fondas siūlo gerokai sumažinti vyriausybių obligacijų dalį savo portfelyje. Šis pakeitimas sumažintų jo pasaulinę poziciją dėl valstybių skolų maždaug 106 mlrd. dolerių. Norvegijos bankas teigia, kad mažesnis paskirstymas padidins jo likvidumo atsargas ir sumažins riziką jei fondui teks skubiai parduoti turtą.

„Norges Bank Investment Management“ (NBIM), valdanti maždaug 2,3 trilijono dolerių vertės Norvegijos valstybinį turto fondą, pasiūlė sumažinti tikslinę vyriausybių obligacijų dalį savo portfelyje nuo 70 iki 50 procentų. Pasiūlymas buvo pateiktas laiške Norvegijos finansų ministerijai.

Šis pakeitimas turėtų didelės įtakos pasaulinėms skolų rinkoms, nes fondas yra vienas didžiausių institucinių investuotojų pasaulyje. Remiantis „Financial Times“ analize, siūlomas pakeitimas galėtų sumažinti pasaulinį vyriausybės obligacijų paskirstymą maždaug 106 mlrd. dolerių, o didžiausią sumažinimo dalį sudarytų iždo obligacijos. Amerikos vyriausybės vertybiniai popieriai sudaro maždaug 80 mlrd. dolerių.

Norvegijos banko pasiūlymas pateiktas padidėjusio JAV skolų rinkos nepastovumo metu. Amerikos dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumas pastarosiomis viršijo 4,75 procento ir pasiekė aukščiausią lygį nuo 2025 metų sausio mėnesio. Didėjantis pajamingumas reiškia krintančias obligacijų kainas.

Spaudimas ilgalaikėms JAV obligacijoms taip pat paskatino prezidento Donaldo Trumpo administraciją ieškoti būdų, kaip pažaboti vyriausybės skolinimosi išlaidas. Iždo sekretorius Scottas Bessentas užsiminė apie galimybę naudoti papildomas priemones, skirtas pažaboti ilgalaikių JAV obligacijų pajamingumo augimą.

Norvegijos bankas taip pat pasiūlė pakeisti vyriausybių obligacijų subindeksą. Vietoj dabartinio metodo, pagrįsto bendruoju vidaus produktu, atskiros rinkos būtų vertinamos pagal jų skolos rinkos vertę.

Bankas teigia, kad didelis valstybių skolos lygis tapo įprastu išsivysčiusių ekonomikų bruožu. Todėl šalies dalis indekse pirmiausia turėtų būti nustatoma ne pagal jos ekonomikos dydį, o pagal faktinį jos obligacijų rinkos mastą.

Panašūs straipsniai:

(Pasaulis,investavimas,obligacijos)

2026-09-10 » Nasdaq investuos 100 mln. dolerių, kad paspartintų tokenizaciją
2026-09-10 » Rekordinė JAV bendrovių obligacijų emisijų Europoje diena
2026-09-09 » PPO pasaulinės prekybos indeksas rodo tolesnį augimą
2026-09-09 » Padidėjusių obligacijų pirkimų tikslas buvo nuslopinti rinkos „karštinę“
2026-09-09 » JAV bendrovės atrodo nepakankamai įvertintos, atsižvelgiant į dirbtinio intelekto potencialą
2026-09-09 » Japonijos obligacijų pajamingumas pasiekė 3 %. Kodėl tai svarbu JAV akcijoms?
2026-09-09 » Pavogė bitkoinų už 340 mln. dolerių ir didžiąją jų dalį jau grąžino
2026-09-08 » Naftos kaina gali pasiekti 120 dolerių už barelį
2026-09-07 » Kinija padidino aukso pirkimo tempus
2026-09-07 » Anthropic IPO atidėtas iki spalio vidurio

 
1.   Parašė rimtas   2026-09-07 20:25  

nepaisant kokios butu pardavimo priezastys, tarp eiluciu galima skaityti tad tiesiog nepasitikima skola taip kaip anksciau, ir nepaisant didejancio pajamingumo, NET graza vistiek yra neigiama, ka tie fondo manageriai puikiai supranta. Ju fondas turi dideli exposure i 4 pagr gold minerius-NEM, WPM, AEM ir FNV , pvz Weaton jie turi 1,67% visos kompanijos, kas yra didelis gabalas. Begimas is US skolos intensyveja visam pasaulyje

 
2.   Parašė rimtas   2026-09-07 20:38  

Looking specifically at how Norway’s Government Pension Fund Global (GPFG/NBIM) has changed its position, rather than simply the current size of the holding, my ranking is:




Why AEM comes out on top


The clearest evidence is the increase in Norway's percentage ownership of AEM:

2022: 1.18%
2023: 1.20%
2024: 1.55%
2025: about 1.70%

A rise in market value could simply be gold-stock prices rising. A rising ownership percentage is much stronger evidence that Norway actually increased its position.

WPM is the other standout

Norway owns about 1.60–1.62% of WPM, with roughly 7.36m shares at the end of 2025.

WPM is particularly interesting because NBIM has held it for many years and its position remains around the 1.6% level. That indicates persistent conviction rather than a temporary trade.

FNV looks more like a long-term core holding

Norway had approximately 1.45% of FNV at the end of 2025, or about 2.79m shares.

The interesting thing with FNV is that Norway doesn't appear to be aggressively increasing ownership the way it has with AEM. It's more of a steady, high-quality royalty/streaming exposure.

NEM ranks last

Norway still has a substantial NEM position — roughly 1.37% of the company at year-end 2025 — but the five-year trajectory is less impressive than AEM/WPM.

And this distinction matters: NEM's large dollar value doesn't necessarily mean Norway has been buying more shares. NEM's share price and corporate changes can substantially alter the market value without NBIM adding capital.

 
3.   Parašė Ragna   2026-09-09 16:46  

Kai imoniu obligacijas tampa saugiau tureti portfelyje nei valstybes (siuo atveju JAV) ilgalaikius isiskolinimus, tai daug pasako, ka rinka nori mums pranesti. Beje tai daro ir Japonijos draudimo ir pensiju fondai del Japonijos kylancios palukanu normos. Tai daro dabar ir Norvegu naftos fondas! Bet jis daro galbut del solidarumo su Briuseliu ir to pacio fakto, kad JAV izdas kisasi i Japonijos rinka. Tereikia kinieciams buti pirmiems pries Norvegus parduodant ir mes galim tapti sisteminio ivykio liudininkais.