versija spausdinimui
(0)
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius Litgrid po prekybos paviešino antrojo šių metų ketvirčio veiklos rezultatus. Paaiškėjo, jog nuostoliai buvo pakeisti pelnu.
Minimos įmonės ketvirčio pajamos siekė 108,825 mln. eurų, arba 8,5 procento daugiau nei metais anksčiau.
EBITDA tapo teigiama ir sudarė 4,755 mln. eurų, kai 2025 metų antrąjį ketvirtį buvo neigiama ir siekė 12,499 mln. eurų. Tuo tarpu 14,871 mln. eurų grynasis nuostolis pakeistas 1,828 mln. eurų grynuoju pelnu. Taip nutiko, nes pajamos paaugo, o štai išlaidas pavyko sumažinti.
Bendrai po pirmojo šių metų pusmečio Litgrid pajamos siekia 267,515 mln. eurų, arba dvidešimt aštuoniais procentais daugiau nei per 2025 metų tą patį laikotarpį. EBITDA yra teigiama ir sudaro 52,527 mln. eurų (prieš metus buvo neigiama - 40,293 mln. eurų), grynasis pelnas - 39 milijonus dolerių (prieš metus patirtas 41,915 mln. eurų grynasis nuostolis).
Pakoreguota pusmečio EBITDA siekia 29,9 mln. eurų, arba dvyliką procentų daugiau nei metais anksčiau, o štai koreguotas grynasis pelnas paaugo net keturiasdešimt procentų iki 20,2 mln. eurų.
„Pirmąjį šių metų pusmetį tęsėme vieno svarbiausių Lietuvos energetikos projektų, antrosios sausumos elektros jungties su Lenkija Harmony Link, įgyvendinimą. Birželį Vyriausybei patvirtinus projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo planą, užbaigtas teritorijų planavimo etapas ir pereita prie inžinerinio projektavimo darbų. Taip pat paskelbėme valdomų šuntinių reaktorių pirkimą, būtiną būsimai jungties infrastruktūrai“ – sako Litgrid vadovas Andrius Šemeškevičius.
„Balandį įgyvendinome pirmąsias priemones, leidusias padidinti LitPol Link jungties pralaidumus elektros eksportui į Lenkiją. Birželį Vyriausybė valstybei svarbiu pripažino Lietuvos ir Latvijos tarpsisteminių jungčių stiprinimo projektą, kuris ateityje didins sistemos patikimumą ir sudarys daugiau galimybių atsinaujinančios energetikos plėtrai Baltijos šalių regione. Kartu su Amber Grid taip pat pirmą kartą Lietuvoje parengėme bendrą elektros, dujų ir vandenilio tinklų plėtros scenarijų, kuris taps pagrindu ilgalaikių energetikos infrastruktūros planų rengimui“ – sako Litgrid vadovas.
„Balandžio pradžioje Lietuvoje įrengtų vėjo ir saulės elektrinių galia pasiekė 6 GW. To paties mėnesio pabaigoje pirmą kartą šalies istorijoje savaitės Lietuvos elektros poreikį visiškai užtikrino vien atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės. Augant vietos elektros gamybai, stipriname sistemos lankstumą ir kaupimo pajėgumus. Birželį prie perdavimo tinklo prijungta penktoji komercinė baterijų kaupimo sistema, kuri prisidės prie patikimo ir stabilaus elektros sistemos darbo“ – sako Litgrid vadovas.
Nuo šių metų pradžios šios kompanijos akcijų kaina pakilo beveik dvidešimt vienu procentu, o per pastaruosius vienerius metus - dvidešimt devyniais procentais.
Minimos įmonės ketvirčio pajamos siekė 108,825 mln. eurų, arba 8,5 procento daugiau nei metais anksčiau.
EBITDA tapo teigiama ir sudarė 4,755 mln. eurų, kai 2025 metų antrąjį ketvirtį buvo neigiama ir siekė 12,499 mln. eurų. Tuo tarpu 14,871 mln. eurų grynasis nuostolis pakeistas 1,828 mln. eurų grynuoju pelnu. Taip nutiko, nes pajamos paaugo, o štai išlaidas pavyko sumažinti.
Bendrai po pirmojo šių metų pusmečio Litgrid pajamos siekia 267,515 mln. eurų, arba dvidešimt aštuoniais procentais daugiau nei per 2025 metų tą patį laikotarpį. EBITDA yra teigiama ir sudaro 52,527 mln. eurų (prieš metus buvo neigiama - 40,293 mln. eurų), grynasis pelnas - 39 milijonus dolerių (prieš metus patirtas 41,915 mln. eurų grynasis nuostolis).
Pakoreguota pusmečio EBITDA siekia 29,9 mln. eurų, arba dvyliką procentų daugiau nei metais anksčiau, o štai koreguotas grynasis pelnas paaugo net keturiasdešimt procentų iki 20,2 mln. eurų.
„Pirmąjį šių metų pusmetį tęsėme vieno svarbiausių Lietuvos energetikos projektų, antrosios sausumos elektros jungties su Lenkija Harmony Link, įgyvendinimą. Birželį Vyriausybei patvirtinus projekto inžinerinės infrastruktūros vystymo planą, užbaigtas teritorijų planavimo etapas ir pereita prie inžinerinio projektavimo darbų. Taip pat paskelbėme valdomų šuntinių reaktorių pirkimą, būtiną būsimai jungties infrastruktūrai“ – sako Litgrid vadovas Andrius Šemeškevičius.
„Balandį įgyvendinome pirmąsias priemones, leidusias padidinti LitPol Link jungties pralaidumus elektros eksportui į Lenkiją. Birželį Vyriausybė valstybei svarbiu pripažino Lietuvos ir Latvijos tarpsisteminių jungčių stiprinimo projektą, kuris ateityje didins sistemos patikimumą ir sudarys daugiau galimybių atsinaujinančios energetikos plėtrai Baltijos šalių regione. Kartu su Amber Grid taip pat pirmą kartą Lietuvoje parengėme bendrą elektros, dujų ir vandenilio tinklų plėtros scenarijų, kuris taps pagrindu ilgalaikių energetikos infrastruktūros planų rengimui“ – sako Litgrid vadovas.
„Balandžio pradžioje Lietuvoje įrengtų vėjo ir saulės elektrinių galia pasiekė 6 GW. To paties mėnesio pabaigoje pirmą kartą šalies istorijoje savaitės Lietuvos elektros poreikį visiškai užtikrino vien atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės. Augant vietos elektros gamybai, stipriname sistemos lankstumą ir kaupimo pajėgumus. Birželį prie perdavimo tinklo prijungta penktoji komercinė baterijų kaupimo sistema, kuri prisidės prie patikimo ir stabilaus elektros sistemos darbo“ – sako Litgrid vadovas.
Nuo šių metų pradžios šios kompanijos akcijų kaina pakilo beveik dvidešimt vienu procentu, o per pastaruosius vienerius metus - dvidešimt devyniais procentais.