versija spausdinimui
(0)
Remiantis šiandien paviešintais pirminiais preliminariais Eurostat duomenimis, tiek mūsų šalyje, tiek ir euro zonoje fiksuotas tolesnis metinės infliacijos augimas.
Gegužę palyginus su ankstesniu mėnesiu, metinis kainų prieaugis Lietuvoje paspartėjo nuo 4,9 iki 5,1 procento, o euro zonoje, kaip ir laukta, padidėjo nuo trijų procentų iki 3,2 procento (didžiausias nuo 2023 metų rugsėjo). Prieš metus šis rodiklis siekė atitinkamai tris procentus ir 1,9 procento. Metinė infliacija abiem atvejais ūgtelėjo ketvirtą mėnesį iš eilės.
Atmetus energijos išteklių bei maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčius, metinė bazinė infliacija bendroje valiutos zonoje per praėjusį mėnesį pakilo nuo 2,2 iki 2,5 procento, kai laukta augimo iki vidutiniškai 2,4 procento. 2025 metų gegužę ji siekė 2,3 procento.
Tarp euro zonos šalių, remiantis Eurostat informacija, per paskutinį šių metų pavasario mėnesį didžiausias metinis kainų prieaugis fiksuotas naujokėje Bulgarijoje (6,3 procento) bei mūsų šalyje ir Graikijoje, kur sudarė penkis procentus. Tuo tarpu mažiausias šis rodiklis yra Maltoje (2,1 procento), Vokietijoje (2,7 procento) ir Prancūzijoje (2,8 procento).
Lyginant su balandžiu, bendroje valiutos sąjungoje energijos išteklių metinis kainų prieaugis simboliškai padidėjo nuo 10,8 iki 10,9 procento (labiausiai nuo 2023 metų vasario), kai prieš metus fiksuota, jog jie pigo 3,6 procento. Su energijos ištekliais nesusijusių pramonės prekių metinis kainų prieaugis ūgtelėjo nuo 0,8 iki 0,9 procento, o štai paslaugų atveju kilimas buvo didesnis, t.y. nuo trijų procentų iki 3,5 procento, kai 2025 metų gegužę buvo atitinkamai 0,6 bei 3,2 procento. Kalbant apie maistą, alkoholį ir tabaką, šiuo atveju metinis kainų kilimas prislopo nuo 2,4 procento iki dviejų procentų, kai prieš metus buvo 3,2 procento.
Per patį penktąjį šių metų mėnesį vartotojų kainų indeksas euro zonoje pakilo simboliškai 0,1 procento, kai bazinis rodiklis ūgtelėjo tris kartus labiau. Lietuvoje kainos gegužę netgi smuktelėjo 0,1 procento, be to, jos krito ir Belgijoje (0,2 procento), Vokietijoje (0,1 procento), Airijoje (0,2 procento) bei Liuksemburge (0,1 procento). Tuo tarpu labiausiai vartotojų kainų indeksas per minimą laikotarpį augo Maltoje (1,3 procento), Estijoje (0,9 procento) ir Kipre (0,9 procento).
Praėjusį mėnesį bendroje valiutos zonoje labiausiai pakilo paslaugų kainos (0,4 procento), kai su energijos ištekliais nesusijusios pramonės prekės brango perpus mažiau. Maisto, alkoholio ir tabako kainos per gegužę nepakito, o štai energijos ištekliai netgi pigo 1,1 procento.
Gegužę palyginus su ankstesniu mėnesiu, metinis kainų prieaugis Lietuvoje paspartėjo nuo 4,9 iki 5,1 procento, o euro zonoje, kaip ir laukta, padidėjo nuo trijų procentų iki 3,2 procento (didžiausias nuo 2023 metų rugsėjo). Prieš metus šis rodiklis siekė atitinkamai tris procentus ir 1,9 procento. Metinė infliacija abiem atvejais ūgtelėjo ketvirtą mėnesį iš eilės.
Atmetus energijos išteklių bei maisto, alkoholio ir tabako kainų pokyčius, metinė bazinė infliacija bendroje valiutos zonoje per praėjusį mėnesį pakilo nuo 2,2 iki 2,5 procento, kai laukta augimo iki vidutiniškai 2,4 procento. 2025 metų gegužę ji siekė 2,3 procento.
Tarp euro zonos šalių, remiantis Eurostat informacija, per paskutinį šių metų pavasario mėnesį didžiausias metinis kainų prieaugis fiksuotas naujokėje Bulgarijoje (6,3 procento) bei mūsų šalyje ir Graikijoje, kur sudarė penkis procentus. Tuo tarpu mažiausias šis rodiklis yra Maltoje (2,1 procento), Vokietijoje (2,7 procento) ir Prancūzijoje (2,8 procento).
Per patį penktąjį šių metų mėnesį vartotojų kainų indeksas euro zonoje pakilo simboliškai 0,1 procento, kai bazinis rodiklis ūgtelėjo tris kartus labiau. Lietuvoje kainos gegužę netgi smuktelėjo 0,1 procento, be to, jos krito ir Belgijoje (0,2 procento), Vokietijoje (0,1 procento), Airijoje (0,2 procento) bei Liuksemburge (0,1 procento). Tuo tarpu labiausiai vartotojų kainų indeksas per minimą laikotarpį augo Maltoje (1,3 procento), Estijoje (0,9 procento) ir Kipre (0,9 procento).
Praėjusį mėnesį bendroje valiutos zonoje labiausiai pakilo paslaugų kainos (0,4 procento), kai su energijos ištekliais nesusijusios pramonės prekės brango perpus mažiau. Maisto, alkoholio ir tabako kainos per gegužę nepakito, o štai energijos ištekliai netgi pigo 1,1 procento.