versija spausdinimui
(0)
Lietuvos baldų gamintojas Vilniaus baldai šiandien paviešino savo šių finansinių metų antrojo ketvirčio veiklos rezultatus. Paaiškėjo, jog pardavimų savikaina augo sparčiau už pajamas, tad tai nulėmė, jog grynasis veiklos rezultatas šįkart buvo neigiamas.
Kompanijos ketvirčio pajamos siekė 25,476 mln. eurų, arba beveik keturiais procentais daugiau nei prieš metus per tą patį laikotarpį. Tuo tarpu pardavimų savikaina per tą patį laikotarpį augo labiau, t.y. virš devynių procentų.
Vilniaus baldų EBITDA susitraukė net beveik keturiasdešimt dviem procentais iki 1,507 mln. eurų, o štai grynasis rezultatas buvo neigiamas, t.y. nuostolis siekė 0,125 mln. eurų, kai per ankstesnių finansinių metų tą patį ketvirtį uždirbta 0,308 mln. eurų grynojo pelno.
Bendrai per šių finansinių metų pirmąjį pusmetį minimam baldų gamintojui pavyko sugeneruoti 55,245 mln. eurų pajamas, arba apie penkis procentus daugiau nei metais anksčiau. EBITDA pelnas smuko virš keturiasdešimt keturių procentų iki 4,303 mln. eurų, o grynasis pelnas - 68,4 procento iki 1,207 mln. eurų.
Kaip skelbiama bendrovės pranešime, finansinių 2026 metų pirmasis pusmetis pasižymėjo nuosaikiu pardavimo pajamų augimu bei ženkliu prieaugiu parduotų bei pagamintų produktų kiekiuose. Pokyčių pajamų ir pelno rodikliuose buvo tikėtasi keičiantis senųjų gaminių kainoms, taip pat Bendrovei keičiant produktų krepšelį, įtraukiant tiek naujas gaminių šeimas, tiek naujus esamų šeimų gaminius. Ši strateginė transformacija artimiausiais metais turėtų sudaryti prielaidas tolimesniam pajamų bei gamybos apimčių augimui, efektyvesniam kaštų valdymui, pinigų srautų stabilizavimui.
Pajamų rodiklio augimą daugiaisia lėmė išplėstas produktų krepšelis, kas iš kitos pusės atsiliepė pelningumo rodiklių neigiamam pokyčiui. Pagrindinės pelningumo mažėjimo priežastys:
Reikšmingas naujų darbuotojų skaičius. Grupė ženkliai padidino darbuotojų skaičių, kad užtikrintų augančias užsakymų apimtis (pagamintos produkcijos skaičius vienetais ataskaitiniu laikotarpiu išaugo 51 procentu) – įskaitant nuomotus darbuotojus, Grupės etatų skaičius laikotarpio pabaigoje lyginant finansinių 2026 metų pirmąjį pusmetį su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu išaugo 24 procentais nuo 561 iki 693 etatų. Augantis darbuotojų skaičius natūraliai lemia pereinamąjį laikotarpį, per kurį formuojasi naujų komandos narių įgūdžiai ir darbo tempas. Šiuo laikotarpiu gali būti pastebimi tam tikri gamybos efektyvumo svyravimai, didesnės darbo sąnaudos ar kokybės iššūkiai, tačiau Bendrovė aktyviai stengiasi valdyti šį procesą – per mentorystę, struktūruotą įvedimą, kompetencijų ugdymą ir techninius mokymus siekiama kuo greičiau užtikrinti stabilų ir aukštą darbo našumą.
Antrasis ir dalis trečiojo ketvirčio istoriškai pasižymi mažesniu pardavimų aktyvumu, todėl šiuo laikotarpiu Bendrovė kryptingai ruošiasi kitam augimo etapui. Esama kaštų bazė, veiklos struktūra ir procesai leis užsitikrinti numatomą gamybos apimčių didėjimą, susijusį su naujų gaminių įvedimu bei artėjančiu sezoniniu pardavimų piku. Tuo pačiu Bendrovė nuosekliai investavo į kompetencijų stiprinimą projektų valdymo, technologijų diegimo, darbuotojų įvedimo ir mentorystės, taip pat duomenų analitikos srityse, siekdami didinti veiklos efektyvumą.
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje vyravusios žiemiškos oro sąlygos lėmė mažesnius Bendrovės sugeneruotos elektros energijos kiekius, taip pat išaugino Bendrovės energetines, pastatų bei aplinkos priežiūros sąnaudas. Nepakankant nuosavos elektros energijos generacijos ir ilgalaikiu kontraktu užtikrintų kiekių, paskutiniais žiemos mėnesiais Bendrovė turėjo įsigyti papildomą elektros energiją, o energijos išteklių biržoje šaltuoju periodu išaugusios kainos sąlygojo didesnes sąnaudas.
Šiais metais Vilniaus baldų akcijų kaina susitraukė apie keturioliką procentų, o per pastaruosius vienerius metus - virš keturiolikos procentų. Palyginimui, OMX Vilnius GI indeksas atitinkamai pakilo virš vieno procento bei apie septynioliką procentų.
Kompanijos ketvirčio pajamos siekė 25,476 mln. eurų, arba beveik keturiais procentais daugiau nei prieš metus per tą patį laikotarpį. Tuo tarpu pardavimų savikaina per tą patį laikotarpį augo labiau, t.y. virš devynių procentų.
Vilniaus baldų EBITDA susitraukė net beveik keturiasdešimt dviem procentais iki 1,507 mln. eurų, o štai grynasis rezultatas buvo neigiamas, t.y. nuostolis siekė 0,125 mln. eurų, kai per ankstesnių finansinių metų tą patį ketvirtį uždirbta 0,308 mln. eurų grynojo pelno.
Bendrai per šių finansinių metų pirmąjį pusmetį minimam baldų gamintojui pavyko sugeneruoti 55,245 mln. eurų pajamas, arba apie penkis procentus daugiau nei metais anksčiau. EBITDA pelnas smuko virš keturiasdešimt keturių procentų iki 4,303 mln. eurų, o grynasis pelnas - 68,4 procento iki 1,207 mln. eurų.
Kaip skelbiama bendrovės pranešime, finansinių 2026 metų pirmasis pusmetis pasižymėjo nuosaikiu pardavimo pajamų augimu bei ženkliu prieaugiu parduotų bei pagamintų produktų kiekiuose. Pokyčių pajamų ir pelno rodikliuose buvo tikėtasi keičiantis senųjų gaminių kainoms, taip pat Bendrovei keičiant produktų krepšelį, įtraukiant tiek naujas gaminių šeimas, tiek naujus esamų šeimų gaminius. Ši strateginė transformacija artimiausiais metais turėtų sudaryti prielaidas tolimesniam pajamų bei gamybos apimčių augimui, efektyvesniam kaštų valdymui, pinigų srautų stabilizavimui.
Pajamų rodiklio augimą daugiaisia lėmė išplėstas produktų krepšelis, kas iš kitos pusės atsiliepė pelningumo rodiklių neigiamam pokyčiui. Pagrindinės pelningumo mažėjimo priežastys:
Reikšmingas naujų darbuotojų skaičius. Grupė ženkliai padidino darbuotojų skaičių, kad užtikrintų augančias užsakymų apimtis (pagamintos produkcijos skaičius vienetais ataskaitiniu laikotarpiu išaugo 51 procentu) – įskaitant nuomotus darbuotojus, Grupės etatų skaičius laikotarpio pabaigoje lyginant finansinių 2026 metų pirmąjį pusmetį su atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu išaugo 24 procentais nuo 561 iki 693 etatų. Augantis darbuotojų skaičius natūraliai lemia pereinamąjį laikotarpį, per kurį formuojasi naujų komandos narių įgūdžiai ir darbo tempas. Šiuo laikotarpiu gali būti pastebimi tam tikri gamybos efektyvumo svyravimai, didesnės darbo sąnaudos ar kokybės iššūkiai, tačiau Bendrovė aktyviai stengiasi valdyti šį procesą – per mentorystę, struktūruotą įvedimą, kompetencijų ugdymą ir techninius mokymus siekiama kuo greičiau užtikrinti stabilų ir aukštą darbo našumą.
Antrasis ir dalis trečiojo ketvirčio istoriškai pasižymi mažesniu pardavimų aktyvumu, todėl šiuo laikotarpiu Bendrovė kryptingai ruošiasi kitam augimo etapui. Esama kaštų bazė, veiklos struktūra ir procesai leis užsitikrinti numatomą gamybos apimčių didėjimą, susijusį su naujų gaminių įvedimu bei artėjančiu sezoniniu pardavimų piku. Tuo pačiu Bendrovė nuosekliai investavo į kompetencijų stiprinimą projektų valdymo, technologijų diegimo, darbuotojų įvedimo ir mentorystės, taip pat duomenų analitikos srityse, siekdami didinti veiklos efektyvumą.
Ataskaitinio laikotarpio pabaigoje vyravusios žiemiškos oro sąlygos lėmė mažesnius Bendrovės sugeneruotos elektros energijos kiekius, taip pat išaugino Bendrovės energetines, pastatų bei aplinkos priežiūros sąnaudas. Nepakankant nuosavos elektros energijos generacijos ir ilgalaikiu kontraktu užtikrintų kiekių, paskutiniais žiemos mėnesiais Bendrovė turėjo įsigyti papildomą elektros energiją, o energijos išteklių biržoje šaltuoju periodu išaugusios kainos sąlygojo didesnes sąnaudas.
Šiais metais Vilniaus baldų akcijų kaina susitraukė apie keturioliką procentų, o per pastaruosius vienerius metus - virš keturiolikos procentų. Palyginimui, OMX Vilnius GI indeksas atitinkamai pakilo virš vieno procento bei apie septynioliką procentų.