versija spausdinimui
(3)
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šiandien kalbėdama tarptautiniame branduolinės energijos aukščiausiojo lygio susitikime Paryžiuje pareiškė, kad Europos nusisukimas nuo šio tipo energijos buvo strateginė klaida. Ji pridūrė, kad naujos kartos branduoliniai reaktoriai turėtų būti mūsų žemyno eksporto produktas.
Von der Leyen priminė, kad 1990 metais trečdalis elektros energijos Europoje buvo pagaminama iš branduolinės energijos, o šiandien – tik 15 procentų.
„Europa nusisuko nuo patikimo, įperkamo ir mažai anglies dioksido išskiriančio energijos šaltinio, ir ji turėtų tai pakeisti dabar. Tai buvo strateginė klaida“ - pripažino ji.
Europos Komisijos pirmininkė pažymėjo, kad ES turi savo branduolinius ir atsinaujinančius energijos šaltinius, kurie kartu galėtų užtikrinti energijos tiekimo saugumą. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į tai, kad Europa nėra naftos ar dujų gamintoja ir priklauso nuo brangaus ir nestabilaus iškastinio kuro importo, o tą skausmingai atskleidė besitęsianti krizė Artimuosiuose Rytuose.
Von der Leyen teigė, kad Europa jau buvo pasaulinė branduolinių technologijų lyderė ir gali ja vėl tapti. Ji pridūrė, kad darbas šiuo klausimu jau vyksta, nes praėjusiais metais ES pakeitė taisykles, leidžiančias sąjungos šalių vyriausybėms finansuoti atominių elektrinių statybą ir investicijas į branduolinį kurą iš viešųjų lėšų, sudarė pirmąjį pasaulyje pramonės susitarimą dėl mažų modulinių reaktorių (MMR) ir iš biudžeto skyrė daugiau nei 5 mlrd. eurų branduolių sintezės tyrimams, daugiausia ITER projekto metu.
Pasak EK vadovės, naujos kartos branduoliniai reaktoriai turėtų tapti Europos eksporto produktu. Politikė taip pat paskelbė, kad antradienį Europos Komisija pristatys naują mūsų žemyno mažųjų modulinių reaktorių strategiją.
„Mūsų tikslas paprastas. Norime, kad ši nauja technologija būtų paruošta naudoti Europoje iki 2030-ųjų pradžios, kad ji galėtų atlikti svarbų vaidmenį kartu su tradiciniais branduoliniais reaktoriais“ – reziumavo von der Leyen.
Von der Leyen priminė, kad 1990 metais trečdalis elektros energijos Europoje buvo pagaminama iš branduolinės energijos, o šiandien – tik 15 procentų.
„Europa nusisuko nuo patikimo, įperkamo ir mažai anglies dioksido išskiriančio energijos šaltinio, ir ji turėtų tai pakeisti dabar. Tai buvo strateginė klaida“ - pripažino ji.
Europos Komisijos pirmininkė pažymėjo, kad ES turi savo branduolinius ir atsinaujinančius energijos šaltinius, kurie kartu galėtų užtikrinti energijos tiekimo saugumą. Tai ypač aktualu atsižvelgiant į tai, kad Europa nėra naftos ar dujų gamintoja ir priklauso nuo brangaus ir nestabilaus iškastinio kuro importo, o tą skausmingai atskleidė besitęsianti krizė Artimuosiuose Rytuose.
Von der Leyen teigė, kad Europa jau buvo pasaulinė branduolinių technologijų lyderė ir gali ja vėl tapti. Ji pridūrė, kad darbas šiuo klausimu jau vyksta, nes praėjusiais metais ES pakeitė taisykles, leidžiančias sąjungos šalių vyriausybėms finansuoti atominių elektrinių statybą ir investicijas į branduolinį kurą iš viešųjų lėšų, sudarė pirmąjį pasaulyje pramonės susitarimą dėl mažų modulinių reaktorių (MMR) ir iš biudžeto skyrė daugiau nei 5 mlrd. eurų branduolių sintezės tyrimams, daugiausia ITER projekto metu.
Pasak EK vadovės, naujos kartos branduoliniai reaktoriai turėtų tapti Europos eksporto produktu. Politikė taip pat paskelbė, kad antradienį Europos Komisija pristatys naują mūsų žemyno mažųjų modulinių reaktorių strategiją.
„Mūsų tikslas paprastas. Norime, kad ši nauja technologija būtų paruošta naudoti Europoje iki 2030-ųjų pradžios, kad ji galėtų atlikti svarbų vaidmenį kartu su tradiciniais branduoliniais reaktoriais“ – reziumavo von der Leyen.
