versija spausdinimui
(0)
Daug geresni ne tikėtasi „Nvidia“ ketvirčio finansiniai rezultatai nenuramino investuotojų baimių dėl dirbtinio intelekto bumo tvarumo. NASDAQ vakar krito 1,18 proc., S&P 500 – 0,54 proc., nors DOW indeksas užfiksavo nedidelį 0,03 proc. prieaugį. „Nvidia“ akcijų kaina vakar smuko 5,5 proc., kartu nusitempdama žemyn visą puslaidininkių sektorių, kuris prarado 4,3 procento vertės.
Puslaidininkių sektoriaus kritimą vakar padėjo atsverti po 1,3 proc. augę finansų ir programinę įrangą kuriančių įmonių sektoriai. Bendrai S&P 500 indekse apie 350 įmonių vakar fiksavo teigiamą rezultatą.
Investuotojų atsargumą „Nvidia“ atžvilgiu, tikėtina, sustiprino žymaus investuotojo Michael Burry komentaras, kuriame jis atkreipė dėmesį, kad „Nvidia“ įsipareigojimai iš gamintojų įsigyti lustus išaugo iki 95,2 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 16,1 mlrd. praėjusiais metais. Tokiu būdu bendrovė siekia užsitikrinti pakankamą tiekimą ateityje, nors kol kas nėra tiksliai žinoma, kokia bus lustų paklausa. Čia įžvelgiama rizika, kad jei lustų paklausa ateityje būtų mažesnė nei tikimasi, „Nvidia“ vis tiek turėtų vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir pirkti lustus iš gamintojų, nors negalėtų jų realizuoti galutiniams vartotojams, kas turėtų neigiamų pasekmių įmonės finansams.
Po vakar vykusių JAV ir Irano atstovų derybų dėl Irano branduolinės programos šalys sutarė susitikti dar vienam derybų raundui kitą savaitę. JAV pusė po susitikimo oficialaus pranešimo nepateikė, tačiau šaltinių teigimu, JAV atstovai derybų rezultatu liko nusivylę. Tuo tarpu Irano pareigūnai kartu su Omano atstovais, medijuojančiais derybas, teigė, kad buvo padaryta reikšminga pažanga. Anksčiau žiniasklaidoje buvo pranešama, kad JAV reikalavimai Iranui apima branduolinės programos vystymo objektų sunaikinimą, prisodrinto urano atsargų perkėlimą iš šalies, taip pat siekiama, kad susitarimas būtų be galiojimo termino pabaigos. Pranešama, kad Iranas nesutinka atsisakyti urano atsargų, tačiau gali sutikti sumažinti jo sodrinimo lygį. „Brent“ naftos kaina vakar, šoktelėjusi iki 72,5 JAV dolerio už barelį, kiek atsitraukė ir šiandien svyruoja apie 71 JAV dolerio lygį.
Europos akcijų biržos vakar judėjo be vieningos krypties. STOXX 600 indeksas traukėsi 0,05 proc., labiausiai kritus žaliavų (-1,6 proc.), informacinių technologijų (-1,6 proc.) ir komunikacinių paslaugų (-1 proc.) sektoriams. Indekso kritimą atsvėrė augę nekilnojamojo turto (+1,1 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (+0,8 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX vakar augo 0,45 proc., Prancūzijos CAC – 0,72 proc., o Italijos FTSE MIB – 0,54 procento. Baltijos šalių indeksas vakar smuko 1,23 proc., žemyn labiausiai tempiamas 5,6 proc. kritusios „Artea“ banko akcijų kainos – investuotojams reaguojant į 2025 m. 23 proc. sumažėjusį grynąjį pelną – bei 4 proc. kritusios „Grigeo“ akcijų kainos, įmonei pranešus, kad grupės pelnas prieš mokesčius 2025 m. buvo 22 proc. mažesnis nei prieš metus.
Puslaidininkių sektoriaus kritimą vakar padėjo atsverti po 1,3 proc. augę finansų ir programinę įrangą kuriančių įmonių sektoriai. Bendrai S&P 500 indekse apie 350 įmonių vakar fiksavo teigiamą rezultatą.
Investuotojų atsargumą „Nvidia“ atžvilgiu, tikėtina, sustiprino žymaus investuotojo Michael Burry komentaras, kuriame jis atkreipė dėmesį, kad „Nvidia“ įsipareigojimai iš gamintojų įsigyti lustus išaugo iki 95,2 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 16,1 mlrd. praėjusiais metais. Tokiu būdu bendrovė siekia užsitikrinti pakankamą tiekimą ateityje, nors kol kas nėra tiksliai žinoma, kokia bus lustų paklausa. Čia įžvelgiama rizika, kad jei lustų paklausa ateityje būtų mažesnė nei tikimasi, „Nvidia“ vis tiek turėtų vykdyti prisiimtus įsipareigojimus ir pirkti lustus iš gamintojų, nors negalėtų jų realizuoti galutiniams vartotojams, kas turėtų neigiamų pasekmių įmonės finansams.
Po vakar vykusių JAV ir Irano atstovų derybų dėl Irano branduolinės programos šalys sutarė susitikti dar vienam derybų raundui kitą savaitę. JAV pusė po susitikimo oficialaus pranešimo nepateikė, tačiau šaltinių teigimu, JAV atstovai derybų rezultatu liko nusivylę. Tuo tarpu Irano pareigūnai kartu su Omano atstovais, medijuojančiais derybas, teigė, kad buvo padaryta reikšminga pažanga. Anksčiau žiniasklaidoje buvo pranešama, kad JAV reikalavimai Iranui apima branduolinės programos vystymo objektų sunaikinimą, prisodrinto urano atsargų perkėlimą iš šalies, taip pat siekiama, kad susitarimas būtų be galiojimo termino pabaigos. Pranešama, kad Iranas nesutinka atsisakyti urano atsargų, tačiau gali sutikti sumažinti jo sodrinimo lygį. „Brent“ naftos kaina vakar, šoktelėjusi iki 72,5 JAV dolerio už barelį, kiek atsitraukė ir šiandien svyruoja apie 71 JAV dolerio lygį.
Europos akcijų biržos vakar judėjo be vieningos krypties. STOXX 600 indeksas traukėsi 0,05 proc., labiausiai kritus žaliavų (-1,6 proc.), informacinių technologijų (-1,6 proc.) ir komunikacinių paslaugų (-1 proc.) sektoriams. Indekso kritimą atsvėrė augę nekilnojamojo turto (+1,1 proc.) ir nebūtinojo vartojimo (+0,8 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX vakar augo 0,45 proc., Prancūzijos CAC – 0,72 proc., o Italijos FTSE MIB – 0,54 procento. Baltijos šalių indeksas vakar smuko 1,23 proc., žemyn labiausiai tempiamas 5,6 proc. kritusios „Artea“ banko akcijų kainos – investuotojams reaguojant į 2025 m. 23 proc. sumažėjusį grynąjį pelną – bei 4 proc. kritusios „Grigeo“ akcijų kainos, įmonei pranešus, kad grupės pelnas prieš mokesčius 2025 m. buvo 22 proc. mažesnis nei prieš metus.