versija spausdinimui
(0)
Pasak „Lietuva Statoil“ Pardavimų ir tiekimo departamento direktoriaus Skirmanto Mačiuko, iki šių metų pradžios naftos žaliavos ir produktų rinkoje buvo galima matyti tam tikrus dėsningumus, kurie leido įžvelgti tolimesnes rinkos tendencijas ir pastebėti ganą aiškią koreliaciją – jeigu naftos žaliava brangsta vienu doleriu, jos produktų kainos indeksas Platts atitinkamai pakyla dvidešimčia dolerių. Tačiau 2008 metų eigoje ir ypač pastaruoju metu šis dėsningumas neveikia.
Per savaitę (nuo birželio 30 d. iki liepos 8 d.) šviesioji „Brent“ nafta, kuri lemia Lietuvos degalų kainas, Londono biržoje brango daugiau doleriu, tačiau jos produktų indeksas nesureagavo taip, kaip paprastai reaguodavo (turėjo pakilti daugiau nei 20 JAV dolerių). Brent žaliavos kaina šiuo metu siekia 139,94 JAV dolerius. Per savaitę benzino Platts indeksas nukrito apie 8 dolerius, o dyzelino Platts pakilo apie 16 dolerių. „Prabrangus žaliavai, o produktams – ne, automatiškai mažėja gamyklų marža ir jos mažina arba stabdo gamybą, o rinkoje nustojamos kaupti produktų atsargos“, - teigia S. Mačiukas. Pasak jo, kai rinkoje ima trūkti produktų, jų kaina dar labiau auga, nes rinkos dalyviai nežino, kas vyks toliau ir rinkoje jaučiama įtampa.
Nuo 2008 m. pradžios naftos žaliavos kaina išaugo apie 40 proc. Praėjusios savaitės naftos kainos kilimo pagrindinė priežastis – susilpnėjęs JAV doleris. Per dvi savaites jis nukrito daugiau nei 4 proc. ir pasiekė rekordines šių metų žemumas. Kritus dolerio vertei, padaugėjo spekuliacinių sandorių naftos žaliavos rinkoje. Praėjusią savaitę tarp OPEC šalių narių pasigirdo kalbų, kad naftos žaliavos kaina gali kilti iki 170 dolerių už barelį. Pasak S. Mačiuko, vien ši žinutė padidino naftos žaliavos kainą, nes prasidėjo spekuliacinių sandorių banga – investuotojai nukreipė lėšas į naftos ateities sandorius, tikėdamiesi uždirbti.
„Saudo Arabija prieš dvi savaites buvo paskelbusi, kad didins naftos žaliavos gavybos apimtis, tačiau rinkai iki šiol nėra teikiama daugiau žaliavos, nes nėra realaus poreikio“, - teigia S. Mačiukas. Pasak jo, Saudo Arabija yra pasiruošusi teikti daugiau žaliavos, tačiau iki šiol nėra klientų, kurie įsigytų šį padidintą kiekį. „Rinka yra išbalansuota ir niekas nenori pirkti žaliavos už dabartinę kainą. Jos kainos, Saudo Arabijos atstovų teigimu, yra dirbtinai sukeltos dėl kritusio dolerio ir spekuliantų veiklos, kurie aukštomis kainomis sudarinėja ateities sandorius, tuo gąsdindami rinką, kad ateityje neva gali ženkliai sumažėti naftos žaliavos kiekiai“, – teigia S. Mačiukas.
Pasak S. Mačiuko, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiai pasaulinei produktų rinkai yra svarbūs, nes jų metu Karibų jūroje prasideda tropinės audros, dėl kurių gali sutrikti naftos žaliavos tiekimas ir produktų gamyba. Prieš du metus JAV pietinę pakrantę, kurioje sukoncentruoti naftos produktų gamybos pajėgumai, nusiaubė uraganas Katrina. Jis turėjo neigiamų padarinių pasaulinei naftos bei jos produktų rinkai, todėl potencialių uraganų grėsmė turi įtakos naftos ir jos produktų kainoms. „Uraganai sutrikdo ne tik JAV produktų gamybą, bet ir sukliudo tarp JAV ir Europos vykstantiems naftos produktų mainams. Jeigu JAV trūksta benzino, jis yra įsivežamas iš Europos ir atvirkščiai – kai Europoje trūksta dyzelino, jis importuojamas iš JAV. Prasidėjus tropinėms audroms, produktų gamyba ir perskirstymas sutrinka ir tai pajunta visa pasaulinė rinka“, - teigia S. Mačiukas. Jo teigimu, nors uraganų sezonas dar neprasidėjo, tačiau pirmųjų audrų požymiai jau paveikė rinką - kainos kilo.
Praėjusią savaitę rinkoje taip pat buvo ir teigiamų ženklų. Vienas iš jų – informacija, jog Iranas dviems mėnesiams įšaldo savo branduolinę programą. Tai sumažino įtampą Artimuosiuose Rytuose, kuriuose išgaunama svari pasaulinės naftos žaliavos dalis. Kainų augimą taip pat pristabdė ir informacija, jog Azijos rinkose sumažėjo naftos žaliavos ir jos produktų poreikiai, nes dalies šalių (Indijos, Kinijos, Malaizijos, Tailando) vyriausybės sumažino subsidijas degalams, dėl kurių buvo ženkliai išaugęs degalų suvartojimas šiose šalyse.
Pasikeitimai pasaulinėje rinkoje turėjo įtakos Lietuvos didmeninei rinkai. Per savaitę benzinas brango apie 2 ct, dyzelinas – apie 6 ct, o dujos – 15 ct. Pasak S. Mačiuko, dujų brangimą lėmė kompanijos „Gazprom“ pranešimas, jog metų gale bus didinama jų kaina, taip pat turėjo įtakos ir naftos žaliavos, iš kurios gaminamos dujos, kainos kilimas. Dėl to kilo dujų kainos indeksas „Argus“.
Dėl pasikeitimų didmeninėje rinkoje, degalinėse brango degalai. Litras benzino per savaitę pabrango apie 7 ct, dyzelinas - apie 5 ct, o dujų kaina nesikeitė.
Praėjusį pirmadienį litras populiariausio 95 markės benzino „Statoil“ degalinėse kainavo 4,03 Lt, dyzelino kaina siekė 4,38 Lt, biobenzino – 3,33 Lt, o dujos kainavo 1,85 Lt. Šiandien 95 markės benzinas kainuoja 4,10 Lt, dyzelinas – 4,43 Lt, biobenzinas E-85 – 3,33 Lt, dujų kaina siekia 1,85 Lt.
Per savaitę (nuo birželio 30 d. iki liepos 8 d.) šviesioji „Brent“ nafta, kuri lemia Lietuvos degalų kainas, Londono biržoje brango daugiau doleriu, tačiau jos produktų indeksas nesureagavo taip, kaip paprastai reaguodavo (turėjo pakilti daugiau nei 20 JAV dolerių). Brent žaliavos kaina šiuo metu siekia 139,94 JAV dolerius. Per savaitę benzino Platts indeksas nukrito apie 8 dolerius, o dyzelino Platts pakilo apie 16 dolerių. „Prabrangus žaliavai, o produktams – ne, automatiškai mažėja gamyklų marža ir jos mažina arba stabdo gamybą, o rinkoje nustojamos kaupti produktų atsargos“, - teigia S. Mačiukas. Pasak jo, kai rinkoje ima trūkti produktų, jų kaina dar labiau auga, nes rinkos dalyviai nežino, kas vyks toliau ir rinkoje jaučiama įtampa.
Nuo 2008 m. pradžios naftos žaliavos kaina išaugo apie 40 proc. Praėjusios savaitės naftos kainos kilimo pagrindinė priežastis – susilpnėjęs JAV doleris. Per dvi savaites jis nukrito daugiau nei 4 proc. ir pasiekė rekordines šių metų žemumas. Kritus dolerio vertei, padaugėjo spekuliacinių sandorių naftos žaliavos rinkoje. Praėjusią savaitę tarp OPEC šalių narių pasigirdo kalbų, kad naftos žaliavos kaina gali kilti iki 170 dolerių už barelį. Pasak S. Mačiuko, vien ši žinutė padidino naftos žaliavos kainą, nes prasidėjo spekuliacinių sandorių banga – investuotojai nukreipė lėšas į naftos ateities sandorius, tikėdamiesi uždirbti.
„Saudo Arabija prieš dvi savaites buvo paskelbusi, kad didins naftos žaliavos gavybos apimtis, tačiau rinkai iki šiol nėra teikiama daugiau žaliavos, nes nėra realaus poreikio“, - teigia S. Mačiukas. Pasak jo, Saudo Arabija yra pasiruošusi teikti daugiau žaliavos, tačiau iki šiol nėra klientų, kurie įsigytų šį padidintą kiekį. „Rinka yra išbalansuota ir niekas nenori pirkti žaliavos už dabartinę kainą. Jos kainos, Saudo Arabijos atstovų teigimu, yra dirbtinai sukeltos dėl kritusio dolerio ir spekuliantų veiklos, kurie aukštomis kainomis sudarinėja ateities sandorius, tuo gąsdindami rinką, kad ateityje neva gali ženkliai sumažėti naftos žaliavos kiekiai“, – teigia S. Mačiukas.
Pasak S. Mačiuko, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiai pasaulinei produktų rinkai yra svarbūs, nes jų metu Karibų jūroje prasideda tropinės audros, dėl kurių gali sutrikti naftos žaliavos tiekimas ir produktų gamyba. Prieš du metus JAV pietinę pakrantę, kurioje sukoncentruoti naftos produktų gamybos pajėgumai, nusiaubė uraganas Katrina. Jis turėjo neigiamų padarinių pasaulinei naftos bei jos produktų rinkai, todėl potencialių uraganų grėsmė turi įtakos naftos ir jos produktų kainoms. „Uraganai sutrikdo ne tik JAV produktų gamybą, bet ir sukliudo tarp JAV ir Europos vykstantiems naftos produktų mainams. Jeigu JAV trūksta benzino, jis yra įsivežamas iš Europos ir atvirkščiai – kai Europoje trūksta dyzelino, jis importuojamas iš JAV. Prasidėjus tropinėms audroms, produktų gamyba ir perskirstymas sutrinka ir tai pajunta visa pasaulinė rinka“, - teigia S. Mačiukas. Jo teigimu, nors uraganų sezonas dar neprasidėjo, tačiau pirmųjų audrų požymiai jau paveikė rinką - kainos kilo.
Praėjusią savaitę rinkoje taip pat buvo ir teigiamų ženklų. Vienas iš jų – informacija, jog Iranas dviems mėnesiams įšaldo savo branduolinę programą. Tai sumažino įtampą Artimuosiuose Rytuose, kuriuose išgaunama svari pasaulinės naftos žaliavos dalis. Kainų augimą taip pat pristabdė ir informacija, jog Azijos rinkose sumažėjo naftos žaliavos ir jos produktų poreikiai, nes dalies šalių (Indijos, Kinijos, Malaizijos, Tailando) vyriausybės sumažino subsidijas degalams, dėl kurių buvo ženkliai išaugęs degalų suvartojimas šiose šalyse.
Pasikeitimai pasaulinėje rinkoje turėjo įtakos Lietuvos didmeninei rinkai. Per savaitę benzinas brango apie 2 ct, dyzelinas – apie 6 ct, o dujos – 15 ct. Pasak S. Mačiuko, dujų brangimą lėmė kompanijos „Gazprom“ pranešimas, jog metų gale bus didinama jų kaina, taip pat turėjo įtakos ir naftos žaliavos, iš kurios gaminamos dujos, kainos kilimas. Dėl to kilo dujų kainos indeksas „Argus“.
Dėl pasikeitimų didmeninėje rinkoje, degalinėse brango degalai. Litras benzino per savaitę pabrango apie 7 ct, dyzelinas - apie 5 ct, o dujų kaina nesikeitė.
Praėjusį pirmadienį litras populiariausio 95 markės benzino „Statoil“ degalinėse kainavo 4,03 Lt, dyzelino kaina siekė 4,38 Lt, biobenzino – 3,33 Lt, o dujos kainavo 1,85 Lt. Šiandien 95 markės benzinas kainuoja 4,10 Lt, dyzelinas – 4,43 Lt, biobenzinas E-85 – 3,33 Lt, dujų kaina siekia 1,85 Lt.