versija spausdinimui
(0)
Investuotojai vis labiau teikia pirmenybę JAV bendrovėms, kurios nukreipia kapitalą į dirbtinio intelekto inovacijas, o ne toms, kurios siūlo tradicinius akcininkų išmokėjimus per dividendus ir nuosavų akcijų supirkimą, net ir tęsiantis diskusijoms apie kylančius vertinimus ir dirbtinio intelekto burbulą, rašo Reuters.
Didžiausios JAV technologijų bendrovės pirmauja šiame kapitalo išlaidų šuolyje. Tikimasi, kad bendros Microsoft, Amazon, Alphabet ir Meta išlaidos 2025 metais viršys 300 mlrd. dolerių, bei daugiausia bus skirtos dirbtinio intelekto infrastruktūrai. Vien Microsoft planuoja ateinantį ketvirtį investuoti daugiau nei 30 mlrd. dolerių, kad išplėstų savo debesijos ir dirbtinio intelekto galimybes. Savo ruožtu Alphabet paskelbė apie planus 2025 metais skirti maždaug 75 mlrd. dolerių kapitalo išlaidoms, siekdama sustiprinti savo duomenų centrus ir dirbtinio intelekto paslaugas.
Šis strateginis pokytis atspindi įsitikinimą, kad nepakankamos investicijos į dirbtinį intelektą kelia didesnę riziką nei per didelės investicijos. Platesni rinkos duomenys atspindi šią tendenciją: Goldman Sachs bankas prognozuoja, kad 2026 metais 50 procentų S&P 500 indekso bendrovių grynųjų pinigų suvartojimo bus skirta kapitalo išlaidoms ir moksliniams tyrimams bei plėtrai, o 43 procentai – akcijų atpirkimui ir dividendams. Už dirbtinio intelekto sektoriaus ribų bendrovių kapitalo išlaidų augimas iš esmės išliko nepakitęs, o tai rodo, kokia svarbi ši technologija tapo investavimo strategijoms.
Rinka vertina šį dėmesį inovacijoms. Įmonės, kurios teikia pirmenybę investicijoms į dirbtinį intelektą, sulaukia palankios investuotojų reakcijos, o tos, kurios orientuojasi į akcininkų išmokėjimus be stiprios dirbtinio intelekto strategijos, pasiekia prastesnių rezultatų. Tačiau didžiulis investicijų mastas, kuris iki 2026 metų pabaigos visame pasaulyje turėtų pasiekti 2 trilijonus dolerių, kelia susirūpinimą dėl investicijų burbulo susidarymo ir to, ar dabartinės pajamos pateisina išlaidas, nes daugelio įmonių dirbtinio intelekto investicijų grąža vis dar nesiekia pradinių išlaidų.
Didžiausios JAV technologijų bendrovės pirmauja šiame kapitalo išlaidų šuolyje. Tikimasi, kad bendros Microsoft, Amazon, Alphabet ir Meta išlaidos 2025 metais viršys 300 mlrd. dolerių, bei daugiausia bus skirtos dirbtinio intelekto infrastruktūrai. Vien Microsoft planuoja ateinantį ketvirtį investuoti daugiau nei 30 mlrd. dolerių, kad išplėstų savo debesijos ir dirbtinio intelekto galimybes. Savo ruožtu Alphabet paskelbė apie planus 2025 metais skirti maždaug 75 mlrd. dolerių kapitalo išlaidoms, siekdama sustiprinti savo duomenų centrus ir dirbtinio intelekto paslaugas.
Šis strateginis pokytis atspindi įsitikinimą, kad nepakankamos investicijos į dirbtinį intelektą kelia didesnę riziką nei per didelės investicijos. Platesni rinkos duomenys atspindi šią tendenciją: Goldman Sachs bankas prognozuoja, kad 2026 metais 50 procentų S&P 500 indekso bendrovių grynųjų pinigų suvartojimo bus skirta kapitalo išlaidoms ir moksliniams tyrimams bei plėtrai, o 43 procentai – akcijų atpirkimui ir dividendams. Už dirbtinio intelekto sektoriaus ribų bendrovių kapitalo išlaidų augimas iš esmės išliko nepakitęs, o tai rodo, kokia svarbi ši technologija tapo investavimo strategijoms.
Rinka vertina šį dėmesį inovacijoms. Įmonės, kurios teikia pirmenybę investicijoms į dirbtinį intelektą, sulaukia palankios investuotojų reakcijos, o tos, kurios orientuojasi į akcininkų išmokėjimus be stiprios dirbtinio intelekto strategijos, pasiekia prastesnių rezultatų. Tačiau didžiulis investicijų mastas, kuris iki 2026 metų pabaigos visame pasaulyje turėtų pasiekti 2 trilijonus dolerių, kelia susirūpinimą dėl investicijų burbulo susidarymo ir to, ar dabartinės pajamos pateisina išlaidas, nes daugelio įmonių dirbtinio intelekto investicijų grąža vis dar nesiekia pradinių išlaidų.