versija spausdinimui
(0)
Vakar pranešta, kad „Hamas“ sutiko su paliaubų susitarimu, kuris turėtų užbaigti karą su Izraeliu. Praėjusią naktį Izraelio vyriausybė taip pat balsavo už šio susitarimo patvirtinimą. Pagal susitarimą Izraelis paleis daugiau nei 2 000 palestiniečių kalinių, o „Hamas“ kitos savaitės pradžioje ketina išlaisvinti likusius Izraelio įkaitus. Taikos perspektyva Artimuosiuose Rytuose pristabdė rekordinį aukso kainos augimo sprintą – tauriojo metalo kaina smuko apie 2 proc., nukrisdama žemiau 4 000 USD už Trojos unciją ribos.
Nepaisant to, auksas per pastarąjį mėnesį yra pabrangęs daugiau nei 9 proc., o nuo metų pradžios – daugiau nei 50 proc. „Brent“ naftos kaina vakar taip pat krito apie 2 proc., nusileisdama link 65 USD už barelį ribos.
JAV akcijų indeksai vakar nežymiai mažėjo, atsitraukdami nuo užvakar pasiektų naujų aukštumų. NASDAQ traukėsi 0,08 proc., o S&P 500 – 0,28 procento. Labiausiai krito žaliavų (-1,5 proc.), pramonės (-1,4 proc.) ir energetikos (-1,3 proc.) sektorių įmonių akcijos, o kilo tik būtinojo vartojimo (+0,6 proc.) sektorius. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daugėja svarstymų, ar pastarųjų mėnesių biržų ralis yra pagrįstas, įvairiems akcijų rinkų vertę matuojantiems rodikliams pasiekus istoriškai aukštas reikšmes. Nuo balandžio žemumų S&P 500 paaugo 35 proc., informacinių technologijų sektorius šoktelėjo aukštyn daugiau nei 60 proc., rizikos apetitą rinkoje kurstant lūkesčiams dėl dirbtinio intelekto (DI) technologijų transformacinio potencialo. Vis dėlto investuotojai vis dažniau kelia klausimą, ar toks spartus su DI technologijomis susijusių įmonių akcijų brangimas nėra besiformuojantis burbulas – ypač turint mintyje, kad kol kas nėra užtikrintumo, jog milžiniškos investicijos į DI infrastruktūrą iš tiesų atsipirks.
Europos akcijų biržos vakar fiksavo daugiausia neigiamus rezultatus. STOXX 600 indeksas mažėjo 0,43 proc., labiausiai kritus nebūtinojo vartojimo (-2,3 proc.) sektoriui, kurį žemyn nutempė kritusios automobilių gamintojų (-5 proc.) akcijų kainos. Vakar „Ferrari“ akcijų kaina smuko daugiau nei 16 proc., bendrovei pranešus apie lėtesnį prognozuojamą pelno augimą, nei skelbta anksčiau. Įmonė taip pat pranešė, kad iki 2030 m. jos produktų liniją sudarys 40 proc. vidaus degimo varikliais varomų automobilių, 40 proc. hibridinių ir 20 proc. elektrinių modelių. 2022 m. bendrovė buvo išsikėlusi kitokį tikslą – iki 2030 m. pasiekti, kad 40 proc. gaminamų automobilių būtų elektriniai, 40 proc. hibridiniai ir 20 proc. su vidaus degimo varikliais. Italijos FTSE MIB indeksas vakar smuko 1,59 proc., Prancūzijos CAC – 0,23 proc., o Vokietijos DAX ir Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksai ūgtelėjo atitinkamai 0,06 ir 0,36 procento.
Nepaisant to, auksas per pastarąjį mėnesį yra pabrangęs daugiau nei 9 proc., o nuo metų pradžios – daugiau nei 50 proc. „Brent“ naftos kaina vakar taip pat krito apie 2 proc., nusileisdama link 65 USD už barelį ribos.
JAV akcijų indeksai vakar nežymiai mažėjo, atsitraukdami nuo užvakar pasiektų naujų aukštumų. NASDAQ traukėsi 0,08 proc., o S&P 500 – 0,28 procento. Labiausiai krito žaliavų (-1,5 proc.), pramonės (-1,4 proc.) ir energetikos (-1,3 proc.) sektorių įmonių akcijos, o kilo tik būtinojo vartojimo (+0,6 proc.) sektorius. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje daugėja svarstymų, ar pastarųjų mėnesių biržų ralis yra pagrįstas, įvairiems akcijų rinkų vertę matuojantiems rodikliams pasiekus istoriškai aukštas reikšmes. Nuo balandžio žemumų S&P 500 paaugo 35 proc., informacinių technologijų sektorius šoktelėjo aukštyn daugiau nei 60 proc., rizikos apetitą rinkoje kurstant lūkesčiams dėl dirbtinio intelekto (DI) technologijų transformacinio potencialo. Vis dėlto investuotojai vis dažniau kelia klausimą, ar toks spartus su DI technologijomis susijusių įmonių akcijų brangimas nėra besiformuojantis burbulas – ypač turint mintyje, kad kol kas nėra užtikrintumo, jog milžiniškos investicijos į DI infrastruktūrą iš tiesų atsipirks.
Europos akcijų biržos vakar fiksavo daugiausia neigiamus rezultatus. STOXX 600 indeksas mažėjo 0,43 proc., labiausiai kritus nebūtinojo vartojimo (-2,3 proc.) sektoriui, kurį žemyn nutempė kritusios automobilių gamintojų (-5 proc.) akcijų kainos. Vakar „Ferrari“ akcijų kaina smuko daugiau nei 16 proc., bendrovei pranešus apie lėtesnį prognozuojamą pelno augimą, nei skelbta anksčiau. Įmonė taip pat pranešė, kad iki 2030 m. jos produktų liniją sudarys 40 proc. vidaus degimo varikliais varomų automobilių, 40 proc. hibridinių ir 20 proc. elektrinių modelių. 2022 m. bendrovė buvo išsikėlusi kitokį tikslą – iki 2030 m. pasiekti, kad 40 proc. gaminamų automobilių būtų elektriniai, 40 proc. hibridiniai ir 20 proc. su vidaus degimo varikliais. Italijos FTSE MIB indeksas vakar smuko 1,59 proc., Prancūzijos CAC – 0,23 proc., o Vokietijos DAX ir Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksai ūgtelėjo atitinkamai 0,06 ir 0,36 procento.