versija spausdinimui
(0)
Griežtų pažiūrų konservatorė ir nacionalistė Sanae Takaichi ruošiasi tapti naująja Japonijos ministre pirmininke po savaitgalį laimėtų valdančiosios Liberalų demokratų partijos (LDP) rinkimų. Politikė save lygina su Margaret Thatcher ir remia „Abenomics“ kryptį, pasisakydama už didelio masto vyriausybės išlaidas bei laisvą pinigų politiką. Takaichi kritikuoja Japonijos centrinio banko sprendimus didinti palūkanų normas ir ragina jų nekeisti, nors rinkos tikisi dar dviejų didinimų per ateinančius metus.
Vis dėlto toks konservatyvus LDP posūkis gali susilpninti parlamento daugumą – partijos koalicijos partneriai jau įspėjo galintys pasitraukti iš bendradarbiavimo, jei partijai vadovaus Takaichi. Tokiu atveju ateityje galėtų tekti skelbti pirmalaikius rinkimus.
Takaichi pergalė reiškia laisvesnę fiskalinę politiką ir ekonomikos skatinimą, nepaisant to, jog šalies skola siekia 215 proc. BVP. Tikėtinas fiskalinės politikos krypties pasikeitimas iškart stipriai paveikė finansų rinkas: akcijų indeksas NIKKEI 225 pirmadienį šoktelėjo į naujas aukštumas, pakildamas apie 5 proc., jena euro atžvilgiu smuko beveik 2 proc., o pajamingumo kreivė tapo statesnė. Trumpo laikotarpio obligacijų pajamingumai sumažėjo, tačiau ilgo laikotarpio ženkliai pakilo: 30 metų trukmės obligacijų pajamingumas padidėjo 13 bazinių punktų iki 3,29 proc., o 40 metų – 16 bazinių punktų iki 3,54 procento. Žvelgiant į ateitį, svarbiausias klausimas bus, kaip vyriausybei pavyks įgyvendinti ekonomikos skatinimą nesukeliant abejonių dėl šalies finansų stabilumo.
OPEC grupė savaitgalį sutarė lapkričio mėnesį didinti gavybos apimtis 137 tūkst. barelių per dieną – tiek pat, kiek ir spalį. „Brent“ naftos kaina pirmadienį pakilo apie 1,5 proc. iki 65,5 USD už barelį, rinkoms reaguojant į tai, kad gavybos tempas nebuvo padidintas labiau, nors praėjusią savaitę buvo spekuliacijų, jog OPEC gali imtis spartesnio naftos gavybos didinimo. Šios kalbos buvo pastūmėjusios kainą link žemiausio lygio per pastaruosius keturis mėnesius.
JAV akcijų biržos penktadienį užsidarė beveik nepakitusios: NASDAQ atsitraukė nuo aukštumų 0,28 proc., o S&P 500 pakilo 0,01 procento. Tarp sektorių labiausiai krito nebūtinojo vartojimo (-0,8 proc.), komunikacinių paslaugų (-0,6 proc.) ir informacinių technologijų (-0,3 proc.) įmonės. Daugiausia kilo komunalinių paslaugų (+1,2 proc.), sveikatos priežiūros (+1,1 proc.) ir finansų (+0,7 proc.) sektoriai. Iš ekonominių naujienų – ISM paslaugų sektoriaus PMI rodiklis rugsėjį sumažėjo iki 50 ir reikšmingai prasilenkė su ekonomistų prognoze (51,8). Darbo rinkos rodikliai penktadienį nebuvo paskelbti dėl besitęsiančio JAV vyriausybės uždarymo.
Dauguma Europos akcijų biržų penktadienį užsidarė žalioje teritorijoje. STOXX 600 indeksas paaugo 0,5 proc., daugiausia kilus sveikatos priežiūros (+1,3 proc.), nebūtinojo vartojimo (+0,9 proc.) ir komunalinių paslaugų (+0,7 proc.) sektorių įmonėms. Traukėsi tik būtinojo vartojimo (-0,4 proc.), komunikacinių paslaugų (-0,3 proc.) ir informacinių technologijų (-0,2 proc.) sektoriai. Prancūzijos CAC augo 0,31 proc., Italijos FTSE MIB – 0,42 proc., o Vokietijos DAX ir Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark smuktelėjo atitinkamai 0,18 proc. ir 0,03 procento. Penktadienį paskelbta, kad euro zonos sudėtinis PMI rodiklis rugsėjo mėn. pakilo iki 51,2, rodydamas euro zonos ekonomikos augimą ketvirtą mėnesį iš eilės.
Vis dėlto toks konservatyvus LDP posūkis gali susilpninti parlamento daugumą – partijos koalicijos partneriai jau įspėjo galintys pasitraukti iš bendradarbiavimo, jei partijai vadovaus Takaichi. Tokiu atveju ateityje galėtų tekti skelbti pirmalaikius rinkimus.
Takaichi pergalė reiškia laisvesnę fiskalinę politiką ir ekonomikos skatinimą, nepaisant to, jog šalies skola siekia 215 proc. BVP. Tikėtinas fiskalinės politikos krypties pasikeitimas iškart stipriai paveikė finansų rinkas: akcijų indeksas NIKKEI 225 pirmadienį šoktelėjo į naujas aukštumas, pakildamas apie 5 proc., jena euro atžvilgiu smuko beveik 2 proc., o pajamingumo kreivė tapo statesnė. Trumpo laikotarpio obligacijų pajamingumai sumažėjo, tačiau ilgo laikotarpio ženkliai pakilo: 30 metų trukmės obligacijų pajamingumas padidėjo 13 bazinių punktų iki 3,29 proc., o 40 metų – 16 bazinių punktų iki 3,54 procento. Žvelgiant į ateitį, svarbiausias klausimas bus, kaip vyriausybei pavyks įgyvendinti ekonomikos skatinimą nesukeliant abejonių dėl šalies finansų stabilumo.
OPEC grupė savaitgalį sutarė lapkričio mėnesį didinti gavybos apimtis 137 tūkst. barelių per dieną – tiek pat, kiek ir spalį. „Brent“ naftos kaina pirmadienį pakilo apie 1,5 proc. iki 65,5 USD už barelį, rinkoms reaguojant į tai, kad gavybos tempas nebuvo padidintas labiau, nors praėjusią savaitę buvo spekuliacijų, jog OPEC gali imtis spartesnio naftos gavybos didinimo. Šios kalbos buvo pastūmėjusios kainą link žemiausio lygio per pastaruosius keturis mėnesius.
JAV akcijų biržos penktadienį užsidarė beveik nepakitusios: NASDAQ atsitraukė nuo aukštumų 0,28 proc., o S&P 500 pakilo 0,01 procento. Tarp sektorių labiausiai krito nebūtinojo vartojimo (-0,8 proc.), komunikacinių paslaugų (-0,6 proc.) ir informacinių technologijų (-0,3 proc.) įmonės. Daugiausia kilo komunalinių paslaugų (+1,2 proc.), sveikatos priežiūros (+1,1 proc.) ir finansų (+0,7 proc.) sektoriai. Iš ekonominių naujienų – ISM paslaugų sektoriaus PMI rodiklis rugsėjį sumažėjo iki 50 ir reikšmingai prasilenkė su ekonomistų prognoze (51,8). Darbo rinkos rodikliai penktadienį nebuvo paskelbti dėl besitęsiančio JAV vyriausybės uždarymo.
Dauguma Europos akcijų biržų penktadienį užsidarė žalioje teritorijoje. STOXX 600 indeksas paaugo 0,5 proc., daugiausia kilus sveikatos priežiūros (+1,3 proc.), nebūtinojo vartojimo (+0,9 proc.) ir komunalinių paslaugų (+0,7 proc.) sektorių įmonėms. Traukėsi tik būtinojo vartojimo (-0,4 proc.), komunikacinių paslaugų (-0,3 proc.) ir informacinių technologijų (-0,2 proc.) sektoriai. Prancūzijos CAC augo 0,31 proc., Italijos FTSE MIB – 0,42 proc., o Vokietijos DAX ir Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark smuktelėjo atitinkamai 0,18 proc. ir 0,03 procento. Penktadienį paskelbta, kad euro zonos sudėtinis PMI rodiklis rugsėjo mėn. pakilo iki 51,2, rodydamas euro zonos ekonomikos augimą ketvirtą mėnesį iš eilės.