versija spausdinimui
(0)
Penktadienį JAV akcijų indeksai toliau kopė aukštyn – NASDAQ augo 0,72 proc., o S&P500 – 0,49 procento. Nuo žemiausio šių metų taško, pasiekto balandžio mėn., indeksai iš viso paaugo atitinkamai 53 ir 37 procentus.
Tarp sektorių labiausiai kilo informacinių technologijų (+1,2 proc.), komunalinių paslaugų (+0,7 proc.) ir komunikacinių paslaugų (0,5 proc.), o daugiausiai krito energetikos sektorius, smukęs 1,3 procento. Pastarąjį neigiamai paveikė penktadienį daugiau nei 1 proc. kritusios naftos kainos – „Brent“ rūšies nafta savaitę uždarė 66,7 USD už barelį lygyje.
Akcijų biržose optimizmą palaikė penktadienį vykęs JAV ir Kinijos vadovų skambutis, kurį D. Trumpas apibūdino kaip „labai gerą“. Jis pabrėžė, kad buvo padaryta pažanga prekybos derybose ir pasidžiaugė susitarimu dėl „TikTok“ programėlės. Trumpas taip pat pareiškė, kad ketina susitikti su Xi Jinpingu artėjančio Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimo metu, kuris vyks kitą mėnesį Pietų Korėjoje. Kinijos pusė susitikimo rezultatus apibūdino santūriau. Pasak oficialaus pranešimo, Xi paragino D. Trumpą vengti ribojančių prekybos priemonių ir nesumenkinti ankstesnių derybų metu pasiekto progreso, ragindamas užtikrinti sąžiningą ir nediskriminuojančią verslo aplinką Kinijos įmonėms investuoti šalyje.
D. Trumpas įvedė vienkartinį 100 tūkst. USD mokestį naujoms H-1B programos vizoms. Tai milžiniškas šuolis, palyginti su ankstesniais mokesčiais, kurie paprastai siekdavo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių dolerių. Šios programos vizos skirtos aukštą kvalifikaciją turintiems užsieniečiams, norintiems atvykti dirbti į šalį. Ja kasmet pasinaudodavo apie 85 tūkst. darbuotojų. Naujoji politika sukėlė didelį neapibrėžtumą tarp įmonių, kurios pasikliauja H-1B programa siekdamos pritraukti talentus iš viso pasaulio, ypač technologijų ir sveikatos priežiūros srityse. Nors dar sunku spręsti apie ilgalaikį šio sprendimo poveikį ekonomikai, galima numatyti, jog tai gali pakenkti dalies įmonių pelningumui (pvz., „Amazon“ turi beveik 11 tūkst. darbuotojų, dirbančių su šia viza), taip pat padidinti konkurenciją darbo rinkoje ir paspartinti atlyginimų augimą tuo metu, kai infliacija šalyje išlieka augimo trajektorijoje.
Europos biržose penktadienį vyravo prastesnės nuotaikos – STOXX600 indeksas smuko 0,16 procento. Tarp sektorių labiausiai kilo sveikatos priežiūros (+0,4 proc.), komunalinių paslaugų (+0,4 proc.) ir finansų (+0,3 proc.), o daugiausia krito komunikacinių paslaugų (-0,9 proc.), energetikos (-0,9 proc.) ir informacinių technologijų (-0,6 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX traukėsi 0,15 proc., o Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksas pakilo 0,09 procento. Prancūzijos CAC ir Italijos FTSE MIB liko iš esmės nepakitę.
Tarp sektorių labiausiai kilo informacinių technologijų (+1,2 proc.), komunalinių paslaugų (+0,7 proc.) ir komunikacinių paslaugų (0,5 proc.), o daugiausiai krito energetikos sektorius, smukęs 1,3 procento. Pastarąjį neigiamai paveikė penktadienį daugiau nei 1 proc. kritusios naftos kainos – „Brent“ rūšies nafta savaitę uždarė 66,7 USD už barelį lygyje.
Akcijų biržose optimizmą palaikė penktadienį vykęs JAV ir Kinijos vadovų skambutis, kurį D. Trumpas apibūdino kaip „labai gerą“. Jis pabrėžė, kad buvo padaryta pažanga prekybos derybose ir pasidžiaugė susitarimu dėl „TikTok“ programėlės. Trumpas taip pat pareiškė, kad ketina susitikti su Xi Jinpingu artėjančio Azijos ir Ramiojo vandenyno ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimo metu, kuris vyks kitą mėnesį Pietų Korėjoje. Kinijos pusė susitikimo rezultatus apibūdino santūriau. Pasak oficialaus pranešimo, Xi paragino D. Trumpą vengti ribojančių prekybos priemonių ir nesumenkinti ankstesnių derybų metu pasiekto progreso, ragindamas užtikrinti sąžiningą ir nediskriminuojančią verslo aplinką Kinijos įmonėms investuoti šalyje.
D. Trumpas įvedė vienkartinį 100 tūkst. USD mokestį naujoms H-1B programos vizoms. Tai milžiniškas šuolis, palyginti su ankstesniais mokesčiais, kurie paprastai siekdavo nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių dolerių. Šios programos vizos skirtos aukštą kvalifikaciją turintiems užsieniečiams, norintiems atvykti dirbti į šalį. Ja kasmet pasinaudodavo apie 85 tūkst. darbuotojų. Naujoji politika sukėlė didelį neapibrėžtumą tarp įmonių, kurios pasikliauja H-1B programa siekdamos pritraukti talentus iš viso pasaulio, ypač technologijų ir sveikatos priežiūros srityse. Nors dar sunku spręsti apie ilgalaikį šio sprendimo poveikį ekonomikai, galima numatyti, jog tai gali pakenkti dalies įmonių pelningumui (pvz., „Amazon“ turi beveik 11 tūkst. darbuotojų, dirbančių su šia viza), taip pat padidinti konkurenciją darbo rinkoje ir paspartinti atlyginimų augimą tuo metu, kai infliacija šalyje išlieka augimo trajektorijoje.
Europos biržose penktadienį vyravo prastesnės nuotaikos – STOXX600 indeksas smuko 0,16 procento. Tarp sektorių labiausiai kilo sveikatos priežiūros (+0,4 proc.), komunalinių paslaugų (+0,4 proc.) ir finansų (+0,3 proc.), o daugiausia krito komunikacinių paslaugų (-0,9 proc.), energetikos (-0,9 proc.) ir informacinių technologijų (-0,6 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX traukėsi 0,15 proc., o Baltijos šalių OMX Baltic Benchmark indeksas pakilo 0,09 procento. Prancūzijos CAC ir Italijos FTSE MIB liko iš esmės nepakitę.