versija spausdinimui
(0)
Kaip ir buvo laukta Europos Centrinis bankas antrą posėdį iš eilės nepakeitė savo palūkanų normų, bet padidino šių metų BVP augimo prognozę.
„Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Infliacija šiuo metu yra ties vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 procentų lygiu, o tai, kaip Valdančioji taryba vertina infliacijos perspektyvą, iš esmės nepasikeitė“ - rašome ECB pranešime.
Taigi, Europos Centrinio banko palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe nesikeis ir bus atitinkamai 2 procentai, 2,15 procento ir 2,4 procento.
„Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi jos tiksliniame 2 procentų lygyje. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio ji priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties“ - skelbia euro zonos monetarinės politikos vykdytojai.
Tuo pačiu ECB informuoja, jog Turto pirkimo programos (TPP) ir specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) portfeliai mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija stabilizuotųsi jos nustatytame vidutinio laikotarpio tiksliniame 2 procentų lygyje ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.
Spaudos konferencijos metu ECB vadovė Christine Lagarde kelis kartus pabrėžė, kad sprendimas šiandien nekeisti palūkanų buvo priimtas vieningai. Infliacija šiuo metu yra ten, kur pageidauja monetarinės politikos vykdytojai, tad ir toliau jie išlieka geroje padėtyje. Ji pakartojo, jog tolesni sprendimai bus priimami per kiekvieną susitikimą atskirai, orientuojantis į naujausius duomenis ir jų dinamiką.
„Nors pastaruoju metu sudaryti prekybos susitarimai sumažino neapibrėžtumą, vėl pablogėję prekybos santykiai gali dar labiau slopinti eksportą ir sumažinti investicijas bei vartojimą“ – teigė Christine Lagarde bei taip pat pažymėjo, kad „infliacijos perspektyvos išlieka labiau neapibrėžtos nei įprastai dėl vis dar nepastovios prekybos politikos aplinkos“.
Naujausiose ECB ekspertų prognozėse numatoma infliacijos padėtis, panaši į buvusią birželio mėnesį (2,1 procento palyginus su 2 procentais), o štai euro zonos ekonomikos augimo prognozė šiems metams kilstelta nuo 0,9 iki 1,2 procento. 2026 metų metinės infliacijos prognozė irgi padidinta 0,1 procento iki 1,7 procento, o štai BVP augimo sumažinta 0,1 procento iki vieno procento. 2025 metų bedarbystės lūkesčiai euro zonai padidinta nuo 6,3 iki 6,4 procento, o kitų metų nepakeisti ir siekia 6,3 procento.
Artimiausias ECB posėdis monetarinės politikos klausimais bus surengtas spalio 29 - 30 dienomis Florencijoje, Italijoje.
„Šiandien Valdančioji taryba nusprendė nekeisti nei vienos iš trijų ECB pagrindinių palūkanų normų. Infliacija šiuo metu yra ties vidutinio laikotarpio tiksliniu 2 procentų lygiu, o tai, kaip Valdančioji taryba vertina infliacijos perspektyvą, iš esmės nepasikeitė“ - rašome ECB pranešime.
Taigi, Europos Centrinio banko palūkanų norma už naudojimąsi indėlių galimybe, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma už naudojimąsi ribinio skolinimosi galimybe nesikeis ir bus atitinkamai 2 procentai, 2,15 procento ir 2,4 procento.
„Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija vidutiniu laikotarpiu stabilizuotųsi jos tiksliniame 2 procentų lygyje. Sprendimus dėl tinkamo pinigų politikos pobūdžio ji priims per kiekvieną posėdį atskirai, vadovaudamasi gaunamais duomenimis. Valdančiosios tarybos sprendimai dėl palūkanų normų pirmiausia priklausys nuo to, kaip ji vertins infliacijos perspektyvą ir su ja susijusią riziką, atsižvelgdama į gaunamus ekonominius ir finansinius duomenis, bazinės infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą. Valdančioji taryba nėra iš anksto įsipareigojusi laikytis kokios nors konkrečios palūkanų normų raidos krypties“ - skelbia euro zonos monetarinės politikos vykdytojai.
Tuo pačiu ECB informuoja, jog Turto pirkimo programos (TPP) ir specialiosios pandeminės pirkimo programos (SPPP) portfeliai mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema nebereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
Pabrėžiama, jog Valdančioji taryba yra pasirengusi koreguoti visas pagal jai suteiktus įgaliojimus turimas priemones, kad infliacija stabilizuotųsi jos nustatytame vidutinio laikotarpio tiksliniame 2 procentų lygyje ir būtų užtikrintas sklandus pinigų politikos poveikio perdavimas. Be to, gali būti naudojama politikos poveikio perdavimo apsaugos priemonė siekiant suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visose euro zonos šalyse, o tai padėtų Valdančiajai tarybai dar veiksmingiau vykdyti jai suteiktus įgaliojimus užtikrinti kainų stabilumą.
Spaudos konferencijos metu ECB vadovė Christine Lagarde kelis kartus pabrėžė, kad sprendimas šiandien nekeisti palūkanų buvo priimtas vieningai. Infliacija šiuo metu yra ten, kur pageidauja monetarinės politikos vykdytojai, tad ir toliau jie išlieka geroje padėtyje. Ji pakartojo, jog tolesni sprendimai bus priimami per kiekvieną susitikimą atskirai, orientuojantis į naujausius duomenis ir jų dinamiką.
„Nors pastaruoju metu sudaryti prekybos susitarimai sumažino neapibrėžtumą, vėl pablogėję prekybos santykiai gali dar labiau slopinti eksportą ir sumažinti investicijas bei vartojimą“ – teigė Christine Lagarde bei taip pat pažymėjo, kad „infliacijos perspektyvos išlieka labiau neapibrėžtos nei įprastai dėl vis dar nepastovios prekybos politikos aplinkos“.
Naujausiose ECB ekspertų prognozėse numatoma infliacijos padėtis, panaši į buvusią birželio mėnesį (2,1 procento palyginus su 2 procentais), o štai euro zonos ekonomikos augimo prognozė šiems metams kilstelta nuo 0,9 iki 1,2 procento. 2026 metų metinės infliacijos prognozė irgi padidinta 0,1 procento iki 1,7 procento, o štai BVP augimo sumažinta 0,1 procento iki vieno procento. 2025 metų bedarbystės lūkesčiai euro zonai padidinta nuo 6,3 iki 6,4 procento, o kitų metų nepakeisti ir siekia 6,3 procento.
Artimiausias ECB posėdis monetarinės politikos klausimais bus surengtas spalio 29 - 30 dienomis Florencijoje, Italijoje.