versija spausdinimui
(0)
Bloomberg duomenimis, Donaldo Trumpo administracija, kaip pranešama, svarsto galimybę įsigyti 10 procentų Intel akcijų paketą, iškeisdama dalį arba visas dotacijas, kurias puslaidininkių gamintojas gavo iš JAV vyriausybės, į akcijas.
Prezidentui Joe Bidenui vadovaujant, 2022 metų rugpjūtį buvo priimtas CHIPS įstatymas (Įstatymas dėl naudingų paskatų gaminti puslaidininkius Amerikai). Dėl šio įstatymo Intel gali pasinaudoti beveik 45 mlrd. JAV dolerių vertės paramos paketu, įskaitant dotacijas, paskolas ir mokesčių lengvatas, skirtas investicijoms į gamybą JAV remti.
Tiesioginės federalinės dotacijos Intel pagal šį įstatymą iš viso sudaro 8,5 mlrd. dolerių. Įskaitant karinius projektus, ši suma išauga iki 10,9 mlrd. dolerių. Intel 10 procentų akcijų šiuo metu vertinama maždaug 10,4 mlrd. dolerių, tai beveik atitinka dotacijų vertę, kurias bendrovė gavo pagal įstatymą.
Dabar didžiausi Intel akcininkai yra Blackrock su 8,92 procento akcijų paketu, Vanguard Group valdantis 8,82 procento ir State Street Corporation su 4,65 procento akcijų paketu. Investuotojai nebuvo pernelyg optimistiškai nusiteikę dėl galimo JAV vyriausybės akcijų paketo, o vakarykštę sesiją Intel užbaigė 3,66 procento rinkos vertės kritimu.
Su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai nurodo, kad sprendimai dėl dotacijų konvertavimo į Intel akcijas dar nepriimti, o detalės lieka neapspręstos. Ekspertai teigia, kad JAV valdžios atliktas dalinis akcijų įsigijimas galėtų būti dar vienas žingsnis Donaldo Trumpo strateginėje politikoje, kuria siekiama sukurti nacionalinius čempionus pagrindinėse pramonės šakose, tokiose kaip puslaidininkiai.
Tačiau šio sprendimo kritikai pabrėžia, kad Intel problemos peržengia finansinę sritį, o vyriausybės paramos gali nepakakti, kad įmonė vėl grįžtų į ankstesnę poziciją.
Priminsime, jog praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitiko su Intel generaliniu direktoriumi Lip-Bu Tanu, kurį anksčiau ragino atsistatydinti. Jis susitikimą pavadino „labai įdomiu“.
Kaip pažymi Reuters, JAV vyriausybė anksčiau yra įsigijusi akcijų probleminėse įmonėse. 2007 – 2009 metų finansų krizės metu ji investavo į General Motors akcijų paketą, tačiau jau 2013 metais jis buvo parduotas.
Prezidentui Joe Bidenui vadovaujant, 2022 metų rugpjūtį buvo priimtas CHIPS įstatymas (Įstatymas dėl naudingų paskatų gaminti puslaidininkius Amerikai). Dėl šio įstatymo Intel gali pasinaudoti beveik 45 mlrd. JAV dolerių vertės paramos paketu, įskaitant dotacijas, paskolas ir mokesčių lengvatas, skirtas investicijoms į gamybą JAV remti.
Tiesioginės federalinės dotacijos Intel pagal šį įstatymą iš viso sudaro 8,5 mlrd. dolerių. Įskaitant karinius projektus, ši suma išauga iki 10,9 mlrd. dolerių. Intel 10 procentų akcijų šiuo metu vertinama maždaug 10,4 mlrd. dolerių, tai beveik atitinka dotacijų vertę, kurias bendrovė gavo pagal įstatymą.
Dabar didžiausi Intel akcininkai yra Blackrock su 8,92 procento akcijų paketu, Vanguard Group valdantis 8,82 procento ir State Street Corporation su 4,65 procento akcijų paketu. Investuotojai nebuvo pernelyg optimistiškai nusiteikę dėl galimo JAV vyriausybės akcijų paketo, o vakarykštę sesiją Intel užbaigė 3,66 procento rinkos vertės kritimu.
Su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai nurodo, kad sprendimai dėl dotacijų konvertavimo į Intel akcijas dar nepriimti, o detalės lieka neapspręstos. Ekspertai teigia, kad JAV valdžios atliktas dalinis akcijų įsigijimas galėtų būti dar vienas žingsnis Donaldo Trumpo strateginėje politikoje, kuria siekiama sukurti nacionalinius čempionus pagrindinėse pramonės šakose, tokiose kaip puslaidininkiai.
Tačiau šio sprendimo kritikai pabrėžia, kad Intel problemos peržengia finansinę sritį, o vyriausybės paramos gali nepakakti, kad įmonė vėl grįžtų į ankstesnę poziciją.
Priminsime, jog praėjusią savaitę JAV prezidentas Donaldas Trumpas susitiko su Intel generaliniu direktoriumi Lip-Bu Tanu, kurį anksčiau ragino atsistatydinti. Jis susitikimą pavadino „labai įdomiu“.
Kaip pažymi Reuters, JAV vyriausybė anksčiau yra įsigijusi akcijų probleminėse įmonėse. 2007 – 2009 metų finansų krizės metu ji investavo į General Motors akcijų paketą, tačiau jau 2013 metais jis buvo parduotas.