
Reaguodama į didėjančią įtampą Artimuosiuose Rytuose, Brent rūšies naftos kaina pašoko net apie šešis procentus, tačiau didžioji dalis šio prieaugio pirmadienį išgaravo. Bet, palyginti su praėjusiu mėnesiu, Brent rūšies žaliavinė nafta pabrango daugiau nei penktadaliu ir pasiekė apie 77 dolerių už barelį lygį.
Nepaisant galimos rizikos, kad Iranas gali blokuoti Hormūzo sąsiaurį – pagrindinį naftos ir dujų gabenimo kelią – akcijų rinkos reagavo vangiai, investuotojams jau anksčiau sumažinus savo rizikingas pozicijas, o apsidraudimo priemonių paklausa išaugo prieš savaitgalio išpuolius.
„Istorija rodo, kad dauguma geopolitinių priežasčių paskatintų išpardavimų yra trumpalaikiai ir riboti“ – rašo Morgan Stanley strategai, vadovaujami Michael Wilson. Istoriškai S&P 500 indeksas po geopolitinio įvykio po vieno mėnesio pakildavo vidutiniškai 2 procentais, po trijų mėnesių – 3 procentais, o po metų – 9 procentais.
Amerikos investicinis bankas pabrėžia, kad pagrindinis veiksnys, darantis įtaką ilgalaikėms rinkos reakcijoms, gali būti naftos kainos. Tolesnis jų kilimas gali paveikti infliaciją, riboti vartojimą ir taip sutrikdyti lūkesčius dėl pinigų politikos švelninimo.
Remiantis Morgan Stanley analize, kritinis lygis pasaulio ekonomikai būtų 120 dolerių už barelį naftos kainos pasiekimas. Tik tada būtų galima kalbėti apie realią grėsmę dabartiniam ekonomikos ciklui.
„Nors rizika egzistuoja, dar reikia nueiti ilgą kelią, kad būtų pasiektas lygis, galintis rimtai pakenkti ekonomikai“ - padarė išvadą Michael Wilson.