versija spausdinimui
(1)
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 30 procentinių punktų
Statistikos departamentas praneša, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2008 metų birželio mėnesį buvo minus 21. Palyginti su gegužės mėnesiu, jis sumažėjo 5 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą lėmė blogesnis šalies ekonominių perspektyvų vertinimas: daugiau gyventojų prognozavo šalies ekonominės padėties blogėjimą ir bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius 12 mėnesius. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, didesnė gyventojų dalis prognozavo savo namų ūkio finansinės padėties blogėjimą, mažesnė gyventojų dalis tikėjosi nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesius.
Birželio mėnesį 20 proc. gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 33 – kad pablogėjo, o 47 proc. gyventojų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (gegužės mėnesį – atitinkamai 22, 27 ir 50 proc.). Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 17 proc. gyventojų nurodė, jog tikisi pagerėjimo, 33 – pablogėjimo (gegužės mėnesį – atitinkamai 19 ir 28 proc.). 46 proc. apklaustųjų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 16 proc. apklaustųjų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 57 proc. – kad pablogėjo, o 25 proc. atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėnesių nepasikeitė (gegužės mėnesį – atitinkamai 17, 53, 27 proc.). Birželio mėnesį 10 proc. gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesius. pagerės, 55 proc. prognozavo pablogėjimą, 31 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati (gegužės mėnesį – atitinkamai 14, 47 ir 34 proc.). Tai pesimistiškiausia šalies ekonominės padėties prognozė per visą tyrimo laikotarpį nuo 2001 metų gegužės mėnesio.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime nesiskyrė. Palyginti su gegužės mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 4 procentiniais punktais, kaime – 7. Rodiklio sumažėjimui mieste didžiausią įtaką turėjo pesimistiškesnis šalies ekonominės padėties vertinimas, kaime – pesimistiškesnės bedarbių skaičiaus prognozės.
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 30 procentinių punktų. Didžiausią įtaką vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui turėjo daug pesimistiškesnės nei prieš metus šalies ekonominės padėties prognozės. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesius pagerės, dalis sumažėjo nuo 47 iki 10 procentų. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai blogiau vertino savo šeimos finansinės padėties perspektyvas ir galimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių. Gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus augimą, dalis padidėjo nuo 7 iki 32 procentų.
Vartotojų nuomonių tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. Tyrimas atliekamas apklausiant 1200 atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktų respondentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – tai teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėnesius) balansų aritmetinis vidurkis.
Statistikos departamentas praneša, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2008 metų birželio mėnesį buvo minus 21. Palyginti su gegužės mėnesiu, jis sumažėjo 5 procentiniais punktais. Vartotojų pasitikėjimo rodiklio mažėjimą lėmė blogesnis šalies ekonominių perspektyvų vertinimas: daugiau gyventojų prognozavo šalies ekonominės padėties blogėjimą ir bedarbių skaičiaus augimą per artimiausius 12 mėnesius. Palyginti su praėjusiu mėnesiu, didesnė gyventojų dalis prognozavo savo namų ūkio finansinės padėties blogėjimą, mažesnė gyventojų dalis tikėjosi nors kiek sutaupyti per ateinančius 12 mėnesius.
Birželio mėnesį 20 proc. gyventojų teigė, kad namų ūkio finansinė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 33 – kad pablogėjo, o 47 proc. gyventojų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per metus nepasikeitė (gegužės mėnesį – atitinkamai 22, 27 ir 50 proc.). Vertindami savo šeimos finansinės padėties tikėtinus pokyčius per artimiausius 12 mėnesių, 17 proc. gyventojų nurodė, jog tikisi pagerėjimo, 33 – pablogėjimo (gegužės mėnesį – atitinkamai 19 ir 28 proc.). 46 proc. apklaustųjų atsakė, kad jų namų ūkio finansinė padėtis per artimiausius metus nesikeis.
Vertindami šalies ekonominę padėtį, 16 proc. apklaustųjų teigė, kad ekonominė padėtis per praėjusius metus pagerėjo, 57 proc. – kad pablogėjo, o 25 proc. atsakė, kad padėtis per praėjusius 12 mėnesių nepasikeitė (gegužės mėnesį – atitinkamai 17, 53, 27 proc.). Birželio mėnesį 10 proc. gyventojų tikėjosi, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesius. pagerės, 55 proc. prognozavo pablogėjimą, 31 proc. teigė, kad padėtis išliks tokia pati (gegužės mėnesį – atitinkamai 14, 47 ir 34 proc.). Tai pesimistiškiausia šalies ekonominės padėties prognozė per visą tyrimo laikotarpį nuo 2001 metų gegužės mėnesio.
Vartotojų pasitikėjimo rodiklis mieste ir kaime nesiskyrė. Palyginti su gegužės mėnesiu, mieste vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 4 procentiniais punktais, kaime – 7. Rodiklio sumažėjimui mieste didžiausią įtaką turėjo pesimistiškesnis šalies ekonominės padėties vertinimas, kaime – pesimistiškesnės bedarbių skaičiaus prognozės.
Per metus vartotojų pasitikėjimo rodiklis sumažėjo 30 procentinių punktų. Didžiausią įtaką vartotojų pasitikėjimo rodiklio pasikeitimui turėjo daug pesimistiškesnės nei prieš metus šalies ekonominės padėties prognozės. Gyventojų, manančių, kad šalies ekonominė padėtis per artimiausius 12 mėnesius pagerės, dalis sumažėjo nuo 47 iki 10 procentų. Palyginti su praėjusiais metais, gyventojai blogiau vertino savo šeimos finansinės padėties perspektyvas ir galimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių. Gyventojų, prognozuojančių bedarbių skaičiaus augimą, dalis padidėjo nuo 7 iki 32 procentų.
Vartotojų nuomonių tyrimą iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. Tyrimas atliekamas apklausiant 1200 atsitiktinai iš Lietuvos Respublikos gyventojų registro atrinktų respondentų. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis – tai teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą (su priešingu ženklu) ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėnesius) balansų aritmetinis vidurkis.