
Vakar dujos Amsterdamo biržoje pigo net devyniais procentais, na o šiandien jų kaina toliau krenta, t.y. už vieną megavatvalandę šio energijos ištekliaus buvo mokama po 48,54 eurus, arba apie penkis procentus mažiau nei ketvirtadienį, kai dar savaitės pradžioje dujų kaina buvo pašokusi virš 59 eurų už megavatvalandę, kas yra aukščiausias lygis per paskutinius dvejus metus.
Ketvirtadienį Briuselyje vykusiame Dujų koordinavimo grupės posėdyje šalys paeiliui reiškė susirūpinimą dėl to, kaip bloko saugyklų tikslai prisideda prie augančių dujų kainų. Berlynas teigė, kad prekybininkai tikisi, jog valstybės narės turės įsikišti, kad užtikrintų, jog šie tikslai būtų pasiekti, ir paragino daugiau lankstumo, kad būtų galima sušvelninti tuos lūkesčius, teigia su šiuo klausimu susipažinę žmonės, kurie neturėjo teisės viešai kalbėti.
Po susitikimo Vokietijos ekonomikos ministerija patvirtino šalies poziciją, sakydama, kad Europos Komisija pažadėjo ištaisyti padėtį.
Europos dujų papildymo taisyklės sulaukia vis didesnio dėmesio rinkoje, nes greitai senkančios atsargos reiškia, kad norint pasiekti 90 procentų užpildymo tikslą iki lapkričio 1 dienos reikės didesnių dujų kiekių.

Dujų kaina vakar pastebimai krito dar ir dėl to, nes JAV ir Rusijos derybos padidino perspektyvas baigti karą Ukrainoje, o tai augina lūkesčius dėl tiekimo iš Maskvos atnaujinimo. Be to, prognozės dėl šiltesnės orų temperatūros vasario viduryje ir pabaigoje sumažino paklausos lūkesčius. Tuo pačiu pasirodė pranešimų, kad Europos Komisija gali nustatyti naują viršutinę dujų kainų ribą, kaip dalį būsimo pramonės paramos paketo, kuris bus pasiūlytas vasario 26 dieną.
Per savaitę gamtinės dujos mūsų žemyne atpigo beveik tryliką procentų, tačiau per pastaruosius vienerius metus jų kaina pašoko net apie 96 procentus.