versija spausdinimui
(0)
Augančios energijos ir maisto kainos šiuo metu yra didžiausia grėsmė pasaulio ekonomikai. Kol kas pesimistiškiausios prognozės, numatančios pasaulinę recesiją, nepasitvirtino, tačiau kylanti infliacija neleidžia įsižiebti labiau optimistiniams lūkesčiams. Tad artimiausius dvejus metus svarbiausių pasaulio rinkų laukia du iššūkiai – infliacijos valdymas ir ekonomikos gaivinimas. Šios prognozės pateikiamos naujausioje „Hansabanko“ analitikų parengtoje Pasaulio ekonomikos apžvalgoje.
„Rinkose išryškėjo dvi ilgalaikės – energijos išteklių, visų pirma naftos, ir maisto kainų augimo – tendencijos. Tai reiškia, kad ir vyriausybėms, ir verslui teks taikytis prie naujų rinkos sąlygų ir ieškoti naujų efektyvesnės veiklos būdų“, – sako „Hansabanko“ analitikė Jurgita Jurgutytė.
Naftos kaina doleriais per metus išaugo 93 procentais. Jos augimą lemia silpstantis JAV doleris, nuogąstavimai dėl nestabilaus naftos tiekimo, paklausos augimas besivystančiose šalyse bei spekuliacijos žaliavų rinkoje. Subliuškus nekilnojamojo turto burbului JAV, besitęsiant kredito ir likvidumo krizei, smarkiai svyruojant akcijų kursams, nafta tapo viena pagrindinių investavimo priemonių, stengiantis apsisaugoti nuo silpnėjančio JAV dolerio ir kylančios infliacijos. Naftos brangimas eurais buvo mažesnis (64 proc. per metus), kadangi JAV doleris nuosekliai silpnėjo euro atžvilgiu.
Remiantis „The Economist“ indeksu, maisto produktų kainos, skaičiuojant JAV doleriais, per metus pakilo 55 proc., eurais – 34 procentais. „Maisto brangimo tendencijos vyrauja visame pasaulyje, o taip stipriai brangstant žaliavų, ypač naftos bei trąšų, kainoms, galima prognozuoti tolesnį kainų augimą. Labiausiai tai palies skurdžiausias pasaulio valstybes, kurių gyventojai didžiausią pajamų dalį išleidžia maisto produktams“, – teigė J. Jurgutytė.
Aukšta infliacija neišvengiamai atsilieps įvairių pasaulio šalių ekonomikos augimo tempams. „Hansabanko“ specialistai prognozuoja, kad JAV ekonomika augs 1,2 proc. 2008 metais ir 1,5 proc. 2009 metais, kiek daugiau ekonomika augs Europos Sąjungos valstybėse, tačiau ir jos plėtros tempas šiais metais nesieks 2 procentų. Besivystančiose rinkose ekonomikos augimas taip pat lėtės, nors išliks sąlyginai aukštas – Rusijoje analitikai numato 7,2 proc. BVP augimą šiemet ir 6,4 proc. kitąmet, Kinijoje – atitinkamai 9,8 ir 9 proc.
„Hansabanko“ analitikai pastebi, kad infliacija jau palietė visus. ES ji jau 9 mėnesius iš eilės viršija Europos centrinio banko nustatytą tikslinės infliacijos lygį (2 proc.). Rusijoje 2008 metų pirmąjį ketvirtį, išankstiniais duomenimis, infliacija sudarė 12,9 proc., Kinijoje – 8,3 proc.
„Auganti infliacija ilgesniu laikotarpiu keis gyventojų vartojimo elgseną, nes vis didesnė pajamų dalis bus skiriama būtiniausioms vartojimo prekėms kitų prekių sąskaita (pvz., buitinė technika, drabužiai ir avalynė, laisvalaikio ir kitos prekės). Taigi verslas artimiausiu metu susidurs su mažesne paklausa. Tą pajus visi – tiek lietuviškas verslas, tiek ir Kinijos gamintojai. Lietuvos verslininkams norint išlikti konkurencingais, šiuo metu patariame efektyvinti verslą. Kinijos gamintojai, kurie iki šiol augo itin sparčiai, šiuo metu taip pat turėtų persiorientuoti į vidaus rinką, nes jų eksporto rinkos silpnės“, – sako „Hansabanko“ analitikė.
„Rinkose išryškėjo dvi ilgalaikės – energijos išteklių, visų pirma naftos, ir maisto kainų augimo – tendencijos. Tai reiškia, kad ir vyriausybėms, ir verslui teks taikytis prie naujų rinkos sąlygų ir ieškoti naujų efektyvesnės veiklos būdų“, – sako „Hansabanko“ analitikė Jurgita Jurgutytė.
Naftos kaina doleriais per metus išaugo 93 procentais. Jos augimą lemia silpstantis JAV doleris, nuogąstavimai dėl nestabilaus naftos tiekimo, paklausos augimas besivystančiose šalyse bei spekuliacijos žaliavų rinkoje. Subliuškus nekilnojamojo turto burbului JAV, besitęsiant kredito ir likvidumo krizei, smarkiai svyruojant akcijų kursams, nafta tapo viena pagrindinių investavimo priemonių, stengiantis apsisaugoti nuo silpnėjančio JAV dolerio ir kylančios infliacijos. Naftos brangimas eurais buvo mažesnis (64 proc. per metus), kadangi JAV doleris nuosekliai silpnėjo euro atžvilgiu.
Remiantis „The Economist“ indeksu, maisto produktų kainos, skaičiuojant JAV doleriais, per metus pakilo 55 proc., eurais – 34 procentais. „Maisto brangimo tendencijos vyrauja visame pasaulyje, o taip stipriai brangstant žaliavų, ypač naftos bei trąšų, kainoms, galima prognozuoti tolesnį kainų augimą. Labiausiai tai palies skurdžiausias pasaulio valstybes, kurių gyventojai didžiausią pajamų dalį išleidžia maisto produktams“, – teigė J. Jurgutytė.
Aukšta infliacija neišvengiamai atsilieps įvairių pasaulio šalių ekonomikos augimo tempams. „Hansabanko“ specialistai prognozuoja, kad JAV ekonomika augs 1,2 proc. 2008 metais ir 1,5 proc. 2009 metais, kiek daugiau ekonomika augs Europos Sąjungos valstybėse, tačiau ir jos plėtros tempas šiais metais nesieks 2 procentų. Besivystančiose rinkose ekonomikos augimas taip pat lėtės, nors išliks sąlyginai aukštas – Rusijoje analitikai numato 7,2 proc. BVP augimą šiemet ir 6,4 proc. kitąmet, Kinijoje – atitinkamai 9,8 ir 9 proc.
„Hansabanko“ analitikai pastebi, kad infliacija jau palietė visus. ES ji jau 9 mėnesius iš eilės viršija Europos centrinio banko nustatytą tikslinės infliacijos lygį (2 proc.). Rusijoje 2008 metų pirmąjį ketvirtį, išankstiniais duomenimis, infliacija sudarė 12,9 proc., Kinijoje – 8,3 proc.
„Auganti infliacija ilgesniu laikotarpiu keis gyventojų vartojimo elgseną, nes vis didesnė pajamų dalis bus skiriama būtiniausioms vartojimo prekėms kitų prekių sąskaita (pvz., buitinė technika, drabužiai ir avalynė, laisvalaikio ir kitos prekės). Taigi verslas artimiausiu metu susidurs su mažesne paklausa. Tą pajus visi – tiek lietuviškas verslas, tiek ir Kinijos gamintojai. Lietuvos verslininkams norint išlikti konkurencingais, šiuo metu patariame efektyvinti verslą. Kinijos gamintojai, kurie iki šiol augo itin sparčiai, šiuo metu taip pat turėtų persiorientuoti į vidaus rinką, nes jų eksporto rinkos silpnės“, – sako „Hansabanko“ analitikė.