versija spausdinimui
(2)
Vokietija yra pasirengusi palaikyti naują JAV planą panaudoti įšaldytą Rusijos turtą, antradienį rašo Bloomberg. Kadangi grynųjų pinigų atsargos ES mažėja, o JAV rinkimų rezultatai neaiškūs, susitarimas šiuo klausimu tampa labiau tikėtinas.
Ketvirtadienį tokiam stiprių ir demokratiškų pasaulio ekonomikų formatui pirmininkaujančioje Italijoje prasidės tris dienas truksiantis G7 šalių finansų ministrų susitikimas. Susitikimo tema bus naujausias JAV pasiūlymas naudoti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą, daugiausia Europos sąjungoje.
Iki šiol Europos sostinės uždegė žalią šviesą pervesti į Ukrainą gautą pelną iš įšaldytų Rusijos lėšų, tačiau pačio turto panaudoti nesiryžo. Tuo tarpu apie 210 milijardų eurų iš 260 milijardų eurų yra ES, kurių didžioji dalis priklauso Belgijoje įsikūrusiai finansinių paslaugų bendrovei Euroclear.
Prancūzijos ir Vokietijos vadovaujamos vyriausybės išreiškė susirūpinimą dėl poveikio, kurį tokie žingsniai gali turėti finansiniam stabilumui ir euro, kaip rezervinės valiutos, patrauklumui, taip pat dėl jo teisėtumo, priminė Bloomberg. Anot šios agentūros, pastarąjį JAV pasiūlymą ES sostinės, tarp jų ir Berlynas, sutiko pozityviau, nes juo tik numatoma perimti aktyvų ateityje generuojamas palūkanas, neliečiant paties kapitalo.
Europos sąjungos šalys jau susitarė panaudoti šį pajamų srautą ir pervesti jį Ukrainai. Tačiau amerikiečių pasiūlyme daroma prielaida, kad bus pasinaudota potencialiu pelnu, kurį ateityje sugeneruos Rusijos aktyvai. Vašingtono skaičiavimais, jis sieks maždaug 5 mlrd. eurų per metus. G7 sutiktų nustatyti sumą ir iš anksto ją suteikti Ukrainai.
Galutinė paramos suma priklausys nuo grąžinimo terminų trukmės ir turto imobilizavimo laiko. JAV mano, kad ji gali siekti iki 50 mlrd. eurų.
Finansų ministrų susitikimas greičiausiai neatneš proveržio. Tikimasi, kad galimas susitarimas bus pasiektas G7 viršūnių susitikime birželio 13–15 dienomis.
Ketvirtadienį tokiam stiprių ir demokratiškų pasaulio ekonomikų formatui pirmininkaujančioje Italijoje prasidės tris dienas truksiantis G7 šalių finansų ministrų susitikimas. Susitikimo tema bus naujausias JAV pasiūlymas naudoti įšaldytą Rusijos centrinio banko turtą, daugiausia Europos sąjungoje.
Iki šiol Europos sostinės uždegė žalią šviesą pervesti į Ukrainą gautą pelną iš įšaldytų Rusijos lėšų, tačiau pačio turto panaudoti nesiryžo. Tuo tarpu apie 210 milijardų eurų iš 260 milijardų eurų yra ES, kurių didžioji dalis priklauso Belgijoje įsikūrusiai finansinių paslaugų bendrovei Euroclear.
Prancūzijos ir Vokietijos vadovaujamos vyriausybės išreiškė susirūpinimą dėl poveikio, kurį tokie žingsniai gali turėti finansiniam stabilumui ir euro, kaip rezervinės valiutos, patrauklumui, taip pat dėl jo teisėtumo, priminė Bloomberg. Anot šios agentūros, pastarąjį JAV pasiūlymą ES sostinės, tarp jų ir Berlynas, sutiko pozityviau, nes juo tik numatoma perimti aktyvų ateityje generuojamas palūkanas, neliečiant paties kapitalo.
Europos sąjungos šalys jau susitarė panaudoti šį pajamų srautą ir pervesti jį Ukrainai. Tačiau amerikiečių pasiūlyme daroma prielaida, kad bus pasinaudota potencialiu pelnu, kurį ateityje sugeneruos Rusijos aktyvai. Vašingtono skaičiavimais, jis sieks maždaug 5 mlrd. eurų per metus. G7 sutiktų nustatyti sumą ir iš anksto ją suteikti Ukrainai.
Galutinė paramos suma priklausys nuo grąžinimo terminų trukmės ir turto imobilizavimo laiko. JAV mano, kad ji gali siekti iki 50 mlrd. eurų.
Finansų ministrų susitikimas greičiausiai neatneš proveržio. Tikimasi, kad galimas susitarimas bus pasiektas G7 viršūnių susitikime birželio 13–15 dienomis.