versija spausdinimui
(1)
Europos akcijų kainos vakar vėl augo, JAV stovėjo vietoje, o Azijoje šįryt akcijos neranda vieningos krypties. Kinijos akcijos kilo, padedamos pozityvių eksporto ir importo duomenų, o naujausi Pekino bandymai paremti sudėtingą šalies nekilnojamo turto situaciją pakėlė NT vystytojų akcijas.
Ukrainos paramos fronte džiugios naujienos – ES susitarė kaip galima būtų naudoti nuo 2022 m. vasario įšaldytus Rusijos pinigus. Nors visi 300 mlrd. JAV dolerių vis dar liks įšaldyti, sugeneruotos pajamos iš šio turto keliaus tiesiai Ukrainai. Ukrainai atiteks apie 3 mlrd. USD pajamų kiekvienais metais, iš kurių absoliuti dauguma bus skirta pirkti ginklus šalies gynybai. Tarp geopolitikos naujienų JAV prezidentas Joe Biden‘as pirmą kart viešai pažadėjo sustabdyti ginklų tiekimą Izraeliui, jeigu šalies pajėgos imsis didelės invazijos į Rafą pietų Gazos ruože.
Švedijos Riksbank‘as pirmasis tarp didžiųjų centrinių bankų atidarė palūkanų mažinimo sezoną. Susirinkimo metu palūkanų norma buvo sumažinta per 0,25 proc. nuo 4 iki 3,75 procento. Pagrindinė žinutė yra, jog infliacija yra nukritusi pakankamai (balandžio infliacija laukiama ties 2,4 proc.), o ekonomika auga lėtai. Centrinis bankas indikuoja, jog su dabartinėmis infliacijos prielaidomis palūkanos šiais metais turėtų būti mažinamos dar 2 kartus. Skirtingais šaltiniais rinkose buvo įskaičiuota apie 70-80 proc. tikimybė šiam palūkanų mažinimui, pokyčiai rinkose buvo nedideli – nežymiai pigo krona ir leidosi obligacijų pajamingumai. Šiandien laukiama Anglijos banko palūkanų normų sprendimo – rinka pokyčių nesitiki, tačiau laukiama centrinio banko gairių dėl pirmojo mažinimo.
OMXB indekso vertė vakar nepakito, bendras prekybos aktyvumas siekė apie 2 mln. eurų. Estijos statybų bendrovė „Merko Ehitus“ šiandien paskelbė sezoniškai mažiausiai aktyvaus pirmo ketvirčio rezultatus. Lyginant su praėjusių metų pirmu ketvirčiu įmonės pajamos augo 7,2 proc., tačiau dėl didesnių statybos kaštų bendrasis pelnas buvo 11 proc. mažesnis, o grynasis pelnas smuko 24 procentais. Latvių „DelfinGroup“ pajamos pirmą ketvirtį augo 26 proc. (lyginant su 2023 I ketv.), bet didesni pardavimo kaštai nuvedė link nepakitusio pelno.
Ukrainos paramos fronte džiugios naujienos – ES susitarė kaip galima būtų naudoti nuo 2022 m. vasario įšaldytus Rusijos pinigus. Nors visi 300 mlrd. JAV dolerių vis dar liks įšaldyti, sugeneruotos pajamos iš šio turto keliaus tiesiai Ukrainai. Ukrainai atiteks apie 3 mlrd. USD pajamų kiekvienais metais, iš kurių absoliuti dauguma bus skirta pirkti ginklus šalies gynybai. Tarp geopolitikos naujienų JAV prezidentas Joe Biden‘as pirmą kart viešai pažadėjo sustabdyti ginklų tiekimą Izraeliui, jeigu šalies pajėgos imsis didelės invazijos į Rafą pietų Gazos ruože.
Švedijos Riksbank‘as pirmasis tarp didžiųjų centrinių bankų atidarė palūkanų mažinimo sezoną. Susirinkimo metu palūkanų norma buvo sumažinta per 0,25 proc. nuo 4 iki 3,75 procento. Pagrindinė žinutė yra, jog infliacija yra nukritusi pakankamai (balandžio infliacija laukiama ties 2,4 proc.), o ekonomika auga lėtai. Centrinis bankas indikuoja, jog su dabartinėmis infliacijos prielaidomis palūkanos šiais metais turėtų būti mažinamos dar 2 kartus. Skirtingais šaltiniais rinkose buvo įskaičiuota apie 70-80 proc. tikimybė šiam palūkanų mažinimui, pokyčiai rinkose buvo nedideli – nežymiai pigo krona ir leidosi obligacijų pajamingumai. Šiandien laukiama Anglijos banko palūkanų normų sprendimo – rinka pokyčių nesitiki, tačiau laukiama centrinio banko gairių dėl pirmojo mažinimo.
OMXB indekso vertė vakar nepakito, bendras prekybos aktyvumas siekė apie 2 mln. eurų. Estijos statybų bendrovė „Merko Ehitus“ šiandien paskelbė sezoniškai mažiausiai aktyvaus pirmo ketvirčio rezultatus. Lyginant su praėjusių metų pirmu ketvirčiu įmonės pajamos augo 7,2 proc., tačiau dėl didesnių statybos kaštų bendrasis pelnas buvo 11 proc. mažesnis, o grynasis pelnas smuko 24 procentais. Latvių „DelfinGroup“ pajamos pirmą ketvirtį augo 26 proc. (lyginant su 2023 I ketv.), bet didesni pardavimo kaštai nuvedė link nepakitusio pelno.