versija spausdinimui
(0)
2023 metais buvo pasiektas naujas aukso pirkimo rekordas, ypač centrinių bankų tarpe. FED ruošiantis sušvelninti pinigų politiką, metalo paklausa turėtų išlikti didelė, skelbia Bloomberg.
Naujausioje savo ataskaitoje Pasaulio aukso taryba (WGC) apskaičiavo, kad bendras aukso naudojimas 2023 metais išaugo maždaug 3 procentais pasiekęs rekordinį 4899 tonų lygį. Centriniai bankai vadovavo pirkiniams, įskaitant pirkimus iš Kinijos ir Lenkijos, kurie taip pat užfiksavo rekordus.
Tokia didžiulė paklausa atsispindėjo brangiojo metalo kainos augime. Pernai taurusis metalas pabrango 13 procentų bei gruodžio pradžioje pasiekė istorinį rekordą. Auksas, kuriuo kaina šiuo metu biržoje siekia beveik 2038 dolerius už Trojos unciją, gruodį pasiekė aukščiausią lygį – 2144,83 doleriai.
Centrinių bankų pirkimai tęsėsi nepaprastai sparčiai – pernai per metus grynasis pirkimas siekė 1037 tonas, o tai tik 45 tonomis atsilieka nuo rekordo, pasiekto 2022 metais. Tikimasi, kad šiemet centrinių bankų grynieji pirkimai pasieks daugiau nei 500 tonų.
Savo ruožtu metinis aukso paklausos augimas ne biržos rinkoje pernai pasiekė 753 procentų dinamiką – aukščiausią bent nuo 2011 metų. Tačiau Pasaulio aukso taryba (WGC) skaičiuoja, kad šiais metais suvartojimas šiame sektoriuje sieks 2093 tonas, o juvelyrinių dirbinių paklausa šiemet gali būti silpna, nes ekonomikos lėtėjimas ir aukštos kainos pradeda daryti neigiamą poveikį.
Paklausą, ypač iš atskirų investuotojų, daugiausia lėmė ekonominis ir politinis neapibrėžtumas, geopolitinė įtampa ir lūkesčiai, kad FED bus pasirengęs pradėti švelninti politiką po agresyvios palūkanų kėlimo kampanijos, kurios tikslas buvo sutramdyti infliaciją.
Investuotojai paprastai nori turėti auksą palūkanų normų mažinimo ciklo metu, nes jam naudingas mažesnis iždo pajamingumas ir silpnesnis doleris.
Naujausioje savo ataskaitoje Pasaulio aukso taryba (WGC) apskaičiavo, kad bendras aukso naudojimas 2023 metais išaugo maždaug 3 procentais pasiekęs rekordinį 4899 tonų lygį. Centriniai bankai vadovavo pirkiniams, įskaitant pirkimus iš Kinijos ir Lenkijos, kurie taip pat užfiksavo rekordus.
Tokia didžiulė paklausa atsispindėjo brangiojo metalo kainos augime. Pernai taurusis metalas pabrango 13 procentų bei gruodžio pradžioje pasiekė istorinį rekordą. Auksas, kuriuo kaina šiuo metu biržoje siekia beveik 2038 dolerius už Trojos unciją, gruodį pasiekė aukščiausią lygį – 2144,83 doleriai.
Centrinių bankų pirkimai tęsėsi nepaprastai sparčiai – pernai per metus grynasis pirkimas siekė 1037 tonas, o tai tik 45 tonomis atsilieka nuo rekordo, pasiekto 2022 metais. Tikimasi, kad šiemet centrinių bankų grynieji pirkimai pasieks daugiau nei 500 tonų.
Savo ruožtu metinis aukso paklausos augimas ne biržos rinkoje pernai pasiekė 753 procentų dinamiką – aukščiausią bent nuo 2011 metų. Tačiau Pasaulio aukso taryba (WGC) skaičiuoja, kad šiais metais suvartojimas šiame sektoriuje sieks 2093 tonas, o juvelyrinių dirbinių paklausa šiemet gali būti silpna, nes ekonomikos lėtėjimas ir aukštos kainos pradeda daryti neigiamą poveikį.
Paklausą, ypač iš atskirų investuotojų, daugiausia lėmė ekonominis ir politinis neapibrėžtumas, geopolitinė įtampa ir lūkesčiai, kad FED bus pasirengęs pradėti švelninti politiką po agresyvios palūkanų kėlimo kampanijos, kurios tikslas buvo sutramdyti infliaciją.
Investuotojai paprastai nori turėti auksą palūkanų normų mažinimo ciklo metu, nes jam naudingas mažesnis iždo pajamingumas ir silpnesnis doleris.