versija spausdinimui
(0)
Norvegijos Centrinis bankas per valstybės megą fondą nori investuoti milijardus dolerių į privačias įmones, kurios nėra kotiruojamos biržose, teigiama Finansų ministerijai atsiųstoje rekomendacijoje.
Ministerija nagrinėja galimybes, susijusias su fondo įėjimu į naują neviešų įmonių rinką. Dėl bet kokių nuostatų pakeitimų turi nuspręsti parlamentas, kuris anksčiau tam kelis kartus nepritarė.
Lapkričio pabaigoje Norvegijos centrinis bankas Finansų ministerijai pateikė rekomendaciją, leidžiančią šalies valstybiniam turto fondui, kurio aktyvai yra maždaug 15,8 trilijono Norvegijos kronų (1,52 trilijono JAV dolerių), investuoti į įmones, kurių vertybiniai popieriai nėra listinguojami.
Tačiau kaip minėta, prieš tai kiekvieną kartą vyriausybė ir už ją stovinti parlamento dauguma atmesdavo bendrą sutikimą dėl rizikos, kad nepavyks pasitraukti iš investicijų. Tiesa, 2011-aisiais buvo leista išimtis – „ketinančioms“ eiti į biržą įmonėms. Tačiau ji buvo panaudota tik vieną kartą.
„Mūsų nuomone, leisti investuoti į nelistinguojamas akcijas būtų natūrali investavimo strategijos raida. Vis didesnė pasaulinės vertės kūrimo dalis vyksta nelistinguojamoje rinkoje. Manome, kad toks atidarymas laikui bėgant galėtų suteikti fondui didesnę grąžą“ – komentavo Norges banko prezidentė Ida Wolden Bache.
Įsteigus fondą 1996 metais, iš pradžių lėšos buvo investuojamos tik į vyriausybės obligacijas. 1998 metais jis buvo atvertas kapitalo investicijoms, kurios ilgainiui buvo susijusios su vis labiau geografiškai diversifikuotu turtu. 2010 metais pradėta investuoti į nekilnojamąjį turtą, o 2019 metais – į atsinaujinančios energijos infrastruktūrą.
Paskutiniai du yra nelistinguojamų turto klasių pavyzdžiai. Nekilnojamojo turto atveju šiuo metu investicijos gali sudaryti iki 7 procentų fondo vertės ir iki 2 procentų atsinaujinančios energijos įrenginių atveju. Norges banko duomenimis, maždaug 3 - 5 procentai sukaupto turto galėtų būti palaipsniui perkeltas į privataus kapitalo fondus. 2023 metų pirmojo pusmečio pabaigoje 71,3 procento fondo turto sudarė akcijos, 26,4 procento buvo investuota į obligacijas, o 2,3 procento buvo nekilnojamojo turto portfelis. Nedidelę dalį (0,1 procento) sudarė investicijos į atsinaujinančios energijos infrastruktūrą.
Dabar bankas mato galimybę investuoti į nelistinguojamas įmones lėšas, kurios siekia nuo 40 iki 70 mlrd. dolerių. Remiantis Global SWF duomenimis, dešimt didžiausių valstybių kontroliuojamų investuotojų į privataus kapitalo rinką investuoja vidutiniškai 95 mlrd. dolerių, o reitingo viršūnėje yra China Investment Corporation (CIC) su beveik 190 mlrd. dolerių.
„Padidėjo palūkanų normos, todėl nelistinguojamoms įmonėms tampa sunkiau gauti kapitalo. IPO aktyvumo lygis yra gana žemas, todėl manau, kad momentas tam yra gana geras“ – apie privataus kapitalo rinkos perspektyvas Reuters sakė Norvegijos valstybinio fondo generalinis direktorius Nicolai Tangen.
Nelistinguojamų akcijų rinka pastaraisiais metais sparčiai plėtėsi. Lyginant su listinguojamų įmonių verte, privataus kapitalo fonduose valdomas turtas padidėjo nuo 4,2 procento 2017 metais iki 9,2 procento 2023 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje ir siekė 7,8 trln. dolerių. Pirmajame etape pranešami rezultatai greičiausiai bus neigiami – perspėjo rekomendacijos autoriai, tai bus privataus kapitalo fondų investavimo modelio pasekmė.
Norvegai nuolat informuoja apie valstybinio fondo vertę. Šiuo metu, gruodžio viduryje, jis sudarė 15,5 trilijono Norvegijos kronų. Apskaičiuota, kad gyventojų skaičius yra 5,408 mln. žmonių, tai reiškia, kad vienam gyventojui tenka beveik 2,92 mln. kronų. Fondo sukūrimas yra ilgalaikio mąstymo apie Norvegijos ekonomikos saugumą rezultatas – skaitome pagrindinių įstaigos kūrimo prielaidų aprašyme.
Ministerija nagrinėja galimybes, susijusias su fondo įėjimu į naują neviešų įmonių rinką. Dėl bet kokių nuostatų pakeitimų turi nuspręsti parlamentas, kuris anksčiau tam kelis kartus nepritarė.
Lapkričio pabaigoje Norvegijos centrinis bankas Finansų ministerijai pateikė rekomendaciją, leidžiančią šalies valstybiniam turto fondui, kurio aktyvai yra maždaug 15,8 trilijono Norvegijos kronų (1,52 trilijono JAV dolerių), investuoti į įmones, kurių vertybiniai popieriai nėra listinguojami.
Tačiau kaip minėta, prieš tai kiekvieną kartą vyriausybė ir už ją stovinti parlamento dauguma atmesdavo bendrą sutikimą dėl rizikos, kad nepavyks pasitraukti iš investicijų. Tiesa, 2011-aisiais buvo leista išimtis – „ketinančioms“ eiti į biržą įmonėms. Tačiau ji buvo panaudota tik vieną kartą.
„Mūsų nuomone, leisti investuoti į nelistinguojamas akcijas būtų natūrali investavimo strategijos raida. Vis didesnė pasaulinės vertės kūrimo dalis vyksta nelistinguojamoje rinkoje. Manome, kad toks atidarymas laikui bėgant galėtų suteikti fondui didesnę grąžą“ – komentavo Norges banko prezidentė Ida Wolden Bache.
Įsteigus fondą 1996 metais, iš pradžių lėšos buvo investuojamos tik į vyriausybės obligacijas. 1998 metais jis buvo atvertas kapitalo investicijoms, kurios ilgainiui buvo susijusios su vis labiau geografiškai diversifikuotu turtu. 2010 metais pradėta investuoti į nekilnojamąjį turtą, o 2019 metais – į atsinaujinančios energijos infrastruktūrą.
Paskutiniai du yra nelistinguojamų turto klasių pavyzdžiai. Nekilnojamojo turto atveju šiuo metu investicijos gali sudaryti iki 7 procentų fondo vertės ir iki 2 procentų atsinaujinančios energijos įrenginių atveju. Norges banko duomenimis, maždaug 3 - 5 procentai sukaupto turto galėtų būti palaipsniui perkeltas į privataus kapitalo fondus. 2023 metų pirmojo pusmečio pabaigoje 71,3 procento fondo turto sudarė akcijos, 26,4 procento buvo investuota į obligacijas, o 2,3 procento buvo nekilnojamojo turto portfelis. Nedidelę dalį (0,1 procento) sudarė investicijos į atsinaujinančios energijos infrastruktūrą.
Dabar bankas mato galimybę investuoti į nelistinguojamas įmones lėšas, kurios siekia nuo 40 iki 70 mlrd. dolerių. Remiantis Global SWF duomenimis, dešimt didžiausių valstybių kontroliuojamų investuotojų į privataus kapitalo rinką investuoja vidutiniškai 95 mlrd. dolerių, o reitingo viršūnėje yra China Investment Corporation (CIC) su beveik 190 mlrd. dolerių.
„Padidėjo palūkanų normos, todėl nelistinguojamoms įmonėms tampa sunkiau gauti kapitalo. IPO aktyvumo lygis yra gana žemas, todėl manau, kad momentas tam yra gana geras“ – apie privataus kapitalo rinkos perspektyvas Reuters sakė Norvegijos valstybinio fondo generalinis direktorius Nicolai Tangen.
Nelistinguojamų akcijų rinka pastaraisiais metais sparčiai plėtėsi. Lyginant su listinguojamų įmonių verte, privataus kapitalo fonduose valdomas turtas padidėjo nuo 4,2 procento 2017 metais iki 9,2 procento 2023 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje ir siekė 7,8 trln. dolerių. Pirmajame etape pranešami rezultatai greičiausiai bus neigiami – perspėjo rekomendacijos autoriai, tai bus privataus kapitalo fondų investavimo modelio pasekmė.
Norvegai nuolat informuoja apie valstybinio fondo vertę. Šiuo metu, gruodžio viduryje, jis sudarė 15,5 trilijono Norvegijos kronų. Apskaičiuota, kad gyventojų skaičius yra 5,408 mln. žmonių, tai reiškia, kad vienam gyventojui tenka beveik 2,92 mln. kronų. Fondo sukūrimas yra ilgalaikio mąstymo apie Norvegijos ekonomikos saugumą rezultatas – skaitome pagrindinių įstaigos kūrimo prielaidų aprašyme.