versija spausdinimui
(7)
Siemens Energy gaus 7,5 mlrd. eurų valstybės pagalbos. Tai, kad įmonė remiama valstybės garantijomis, nepaisant kritiškų ekonomistų balsų, lemia jos svarba energetikos pertvarkai.
Po kelias savaites trukusių derybų lapkričio pabaigoje Vokietijos vyriausybės įnašo į pagalbos paketą Siemens Energy suma buvo nustatyta ties 7,5 mlrd. eurų. Dauguma ekonomistų mano, kad šis vyriausybės sprendimas yra nepagrįstas, pranešė portalas Tagesschau.
Vokietijos vyriausybė suteikė „problemų turinčiai energetikos technologijų bendrovei“ 7,5 mlrd. eurų garantiją. Ši suma sudaro pusę pagalbos paketo, kuris turėtų siekti 15 mlrd. eurų. Likusią dalį suteiks bankai ir buvusi patronuojanti bendrovė bei pagrindinis akcininkas – Siemens, kuriai vis dar priklauso 25 procentai Siemens Energy akcijų.
Be Vokietijos, pagalbą planuoja ir Ispanija, kuri dirba su banko garantijomis naujiems antrinės įmonės Siemens Gamesa, užsiimančios vėjo turbinomis, projektams. Šios pagalbos suma galimai siekia 3 mlrd. eurų, išsiaiškino dienraštis Tagesspiegel. Portalas pabrėžia, kad pagalbos paketo „prireikė dėl didžiulių Siemens Energy problemų vėjo energetikos pramonėje“.
Daugelį metų krizę išgyvenanti Ispanijos vėjo energetikos įmonė Siemens Gamesa daugiausia atsakinga už tai, kad Siemens Energy praėjusiais finansiniais metais užfiksavo 4,6 mlrd. eurų grynąjį nuostolį.
„Tai, kad šiuo metu grupė patiria tokį didelį spaudimą, bent iš dalies lėmė rinkos problemos. Jos kyla dėl to, kad investicijų pelningumas labai priklauso nuo būsimų politinių sprendimų, pvz., nuo CO2 mokesčių dydžio. Todėl šiuo metu investicijų imamasi su dideliu neapibrėžtumu“ - komentavo Miuncheno Ekonominių tyrimų instituto (IFO) prezidentas Clemens Fuest.
IFO vadovui kilo abejonių, ar individualias įmones turėtų remti valstybė garantijomis.
„Siemens Energy ne tik turi rinkos problemų, bet ir yra prastai valdoma. Todėl manau, kad politikams būtų protingiau susitelkti į intervencijas, sprendžiančias rinkos problemas, o ne remti Siemens Energy šioje situacijoje“ – aiškino jis.
"Suteikus valstybės pagalbą atskiroms įmonėms visada kyla pavojus iškreipti konkurencingumą. Atsakomybė turi tekti ir akcininkams. Jeigu geriau įmonę pažįstantys nėra pasiruošę įsitraukti, tai nuo to turėtų susilaikyti ir viešasis sektorius" – aiškino ZEW Ekonominių tyrimų instituto prezidentas Achim Wambach.
Kaip prisiminė Tagesspiegel, Siemens Energy nėra pavienis atvejis, nes pastaraisiais metais Vokietijos valstybė ne kartą rėmė finansinių problemų patiriančias įmones. Įspūdingiausias praėjusių metų pavyzdys – energetikos bendrovė Uniper. Ji parduoda gamtines dujas iš Rusijos, o prasidėjus karui Ukrainoje ir dėl to išaugus energijos kainoms, patyrė didžiulius nuostolius. 2022 metų rugsėjį vyriausybė parengė Uniper gelbėjimo paketą, kuris Vokietijos mokesčių mokėtojams kainuos beveik 30 mlrd. eurų. Federalinė vyriausybė tapo 99 procentų bendrovės akcijų savininke.
Koronaviruso pandemijos metu valstybė taip pat investavo, be kita ko į TUI turistinę grupę. 2021 metų sausį federalinė vyriausybė įsigijo 25 procentus didžiausio pasaulyje turizmo paslaugų tiekėjo akcijų, pridūrė Tagesspiegel. 2020 metų gegužę vyriausybė parengė 9 mlrd. eurų vertės Lufthansa gelbėjimo paketą, perimdama 20 procentų jos akcijų.
Po kelias savaites trukusių derybų lapkričio pabaigoje Vokietijos vyriausybės įnašo į pagalbos paketą Siemens Energy suma buvo nustatyta ties 7,5 mlrd. eurų. Dauguma ekonomistų mano, kad šis vyriausybės sprendimas yra nepagrįstas, pranešė portalas Tagesschau.
Vokietijos vyriausybė suteikė „problemų turinčiai energetikos technologijų bendrovei“ 7,5 mlrd. eurų garantiją. Ši suma sudaro pusę pagalbos paketo, kuris turėtų siekti 15 mlrd. eurų. Likusią dalį suteiks bankai ir buvusi patronuojanti bendrovė bei pagrindinis akcininkas – Siemens, kuriai vis dar priklauso 25 procentai Siemens Energy akcijų.
Be Vokietijos, pagalbą planuoja ir Ispanija, kuri dirba su banko garantijomis naujiems antrinės įmonės Siemens Gamesa, užsiimančios vėjo turbinomis, projektams. Šios pagalbos suma galimai siekia 3 mlrd. eurų, išsiaiškino dienraštis Tagesspiegel. Portalas pabrėžia, kad pagalbos paketo „prireikė dėl didžiulių Siemens Energy problemų vėjo energetikos pramonėje“.
Daugelį metų krizę išgyvenanti Ispanijos vėjo energetikos įmonė Siemens Gamesa daugiausia atsakinga už tai, kad Siemens Energy praėjusiais finansiniais metais užfiksavo 4,6 mlrd. eurų grynąjį nuostolį.
„Tai, kad šiuo metu grupė patiria tokį didelį spaudimą, bent iš dalies lėmė rinkos problemos. Jos kyla dėl to, kad investicijų pelningumas labai priklauso nuo būsimų politinių sprendimų, pvz., nuo CO2 mokesčių dydžio. Todėl šiuo metu investicijų imamasi su dideliu neapibrėžtumu“ - komentavo Miuncheno Ekonominių tyrimų instituto (IFO) prezidentas Clemens Fuest.
IFO vadovui kilo abejonių, ar individualias įmones turėtų remti valstybė garantijomis.
„Siemens Energy ne tik turi rinkos problemų, bet ir yra prastai valdoma. Todėl manau, kad politikams būtų protingiau susitelkti į intervencijas, sprendžiančias rinkos problemas, o ne remti Siemens Energy šioje situacijoje“ – aiškino jis.
"Suteikus valstybės pagalbą atskiroms įmonėms visada kyla pavojus iškreipti konkurencingumą. Atsakomybė turi tekti ir akcininkams. Jeigu geriau įmonę pažįstantys nėra pasiruošę įsitraukti, tai nuo to turėtų susilaikyti ir viešasis sektorius" – aiškino ZEW Ekonominių tyrimų instituto prezidentas Achim Wambach.
Kaip prisiminė Tagesspiegel, Siemens Energy nėra pavienis atvejis, nes pastaraisiais metais Vokietijos valstybė ne kartą rėmė finansinių problemų patiriančias įmones. Įspūdingiausias praėjusių metų pavyzdys – energetikos bendrovė Uniper. Ji parduoda gamtines dujas iš Rusijos, o prasidėjus karui Ukrainoje ir dėl to išaugus energijos kainoms, patyrė didžiulius nuostolius. 2022 metų rugsėjį vyriausybė parengė Uniper gelbėjimo paketą, kuris Vokietijos mokesčių mokėtojams kainuos beveik 30 mlrd. eurų. Federalinė vyriausybė tapo 99 procentų bendrovės akcijų savininke.
Koronaviruso pandemijos metu valstybė taip pat investavo, be kita ko į TUI turistinę grupę. 2021 metų sausį federalinė vyriausybė įsigijo 25 procentus didžiausio pasaulyje turizmo paslaugų tiekėjo akcijų, pridūrė Tagesspiegel. 2020 metų gegužę vyriausybė parengė 9 mlrd. eurų vertės Lufthansa gelbėjimo paketą, perimdama 20 procentų jos akcijų.