versija spausdinimui
(6)
Europos Centrinio banko pirmininkė Christine Lagarde penktadienį pareiškė, kad Europa šiuo metu atsidūrė kritiniame taške, o horizonte laukia deglobalizacija, demografija ir dekarbonizacija.
„Daugėja ženklų, rodančių, kad pasaulio ekonomika susiskaldo į konkuruojančius blokus“ – sakė ji per Europos bankininkystės kongresą.
Daugiausia dėmesio skirdama mūsų žemynui, Christine Lagarde teigė, kad nuolatinis darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas turėtų prasidėti jau 2025 metais, kartu su klimato nelaimėmis, kurių kasmet daugėja. Jos atsakymas į šiuos sukrėtimus buvo toks, kad per trumpą laiką prireiks didelių investicijų, o tai pareikalaus to, ką ji pavadino „kartų pastangomis“.
„Atsiradus naujiems prekybos barjerams, turėsime iš naujo įvertinti tiekimo grandines ir investuoti į naujas, saugesnes, efektyvesnes ir arčiau namų“ – sakė ECB vadovė pagrindinėje kalboje.
„Mūsų visuomenei senstant, turėsime diegti naujas technologijas, kad galėtume pagaminti didesnę produkciją su mažiau darbuotojų. Skaitmeninimas padės. O kai mūsų klimatas šyla, turėsime paspartinti perėjimą prie žaliosios energetikos be jokių vėlavimų“ – pridūrė ji.
Christine Lagarde pabrėžė, jog skaičiavimai rodo, kad bloko planuojamam perėjimui prie ekologiškumo (žalumo) prireiks papildomų 620 milijardų eurų investicijų kasmet iki dešimtmečio pabaigos, o dar 125 milijardus eurų per metus skaitmeniniam perėjimui.
„Vyriausybių skolos lygis yra didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, o Europos ekonomikos atkūrimo finansavimas baigsis 2026 metais. Bankai turės atlikti pagrindinį vaidmenį, tačiau negalime tikėtis, kad jie prisiims tiek daug rizikos savo balansuose“ – pridūrė ji, pabrėžiant siūlomą kapitalo rinkų sąjungą (CMU).
Vis dar vyksta derybos dėl galimo CMU Europoje. Tikslas yra sukurti bendrą kapitalo rinką, priartinant ją prie JAV prieinamo kapitalo.
„Daugėja ženklų, rodančių, kad pasaulio ekonomika susiskaldo į konkuruojančius blokus“ – sakė ji per Europos bankininkystės kongresą.
Daugiausia dėmesio skirdama mūsų žemynui, Christine Lagarde teigė, kad nuolatinis darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus mažėjimas turėtų prasidėti jau 2025 metais, kartu su klimato nelaimėmis, kurių kasmet daugėja. Jos atsakymas į šiuos sukrėtimus buvo toks, kad per trumpą laiką prireiks didelių investicijų, o tai pareikalaus to, ką ji pavadino „kartų pastangomis“.
„Atsiradus naujiems prekybos barjerams, turėsime iš naujo įvertinti tiekimo grandines ir investuoti į naujas, saugesnes, efektyvesnes ir arčiau namų“ – sakė ECB vadovė pagrindinėje kalboje.
„Mūsų visuomenei senstant, turėsime diegti naujas technologijas, kad galėtume pagaminti didesnę produkciją su mažiau darbuotojų. Skaitmeninimas padės. O kai mūsų klimatas šyla, turėsime paspartinti perėjimą prie žaliosios energetikos be jokių vėlavimų“ – pridūrė ji.
Christine Lagarde pabrėžė, jog skaičiavimai rodo, kad bloko planuojamam perėjimui prie ekologiškumo (žalumo) prireiks papildomų 620 milijardų eurų investicijų kasmet iki dešimtmečio pabaigos, o dar 125 milijardus eurų per metus skaitmeniniam perėjimui.
„Vyriausybių skolos lygis yra didžiausias nuo Antrojo pasaulinio karo laikų, o Europos ekonomikos atkūrimo finansavimas baigsis 2026 metais. Bankai turės atlikti pagrindinį vaidmenį, tačiau negalime tikėtis, kad jie prisiims tiek daug rizikos savo balansuose“ – pridūrė ji, pabrėžiant siūlomą kapitalo rinkų sąjungą (CMU).
Vis dar vyksta derybos dėl galimo CMU Europoje. Tikslas yra sukurti bendrą kapitalo rinką, priartinant ją prie JAV prieinamo kapitalo.
