Vilniaus vertybinių popierių biržoje antra diena iš eilės dominuoja „meškos“. OMXV indeksas sumenko 0,36 proc. iki 433,97 punkto ribos. Brangusių bei pigusių pozicijų santykis atitinkamai buvo 7/18. Bendra VVPB apyvarta 4,48 mln. litų, buvo sudaryti 765 sandoriai.
Po smarkaus penktadienio akcijų kursų kritimo vakar JAV Dow Jones Industrial indeksas pasistiebė 0,58 proc., S&P 500 - 0,08 proc. ir tik Nasdaq krito 0,61 proc. Paskelbus apie geresnius nei tikėtasi „McDonald‘s“ pardavimus ir netikėtai balandžio mėn. iki šešių mėnesių aukštumų išaugusią paklausą būsto rinkoje investuotojų nerimas dėl šalies ekonomikos būklės kiek aprimo. Daugiausia pakilo „McDonalds“ akcijos - 4,1 proc., o tarp kitų vartojimo sektoriaus bendrovių akcijų brango „Wal Mart“ (2,1 proc.) ir „Procter & Gamble“ (1,1 proc.). Tarp daugiausia kritusių vis dar buvo finansų sektoriaus akcijos, pirmiausia „Lehman Brothers“ bendrovė, kuri, kaip tikimasi, antrą ketvirtį patyrė 2,8 milijardo JAV dolerių nuostolių. Lūkesčiai dėl galimo palūkanų normos didinimo dar šiemet taip pat paskatino finansų bei namų statybos sektorių akcijų pigimą.
Europos akcijų rinka smunka jau penkta diena iš eilės ir nuo savo aukščiausio taško gegužės mėn. pabaigoje prarado jau apie 8 proc. vertės. Viena priežasčių yra ta, kad investuotojų lūkesčiai dėl tolesnio palūkanų normos JAV mažinimo sumenko po B. Bernankės įspėjimo apie infliaciją. Be to, investuotojai baiminasi, kad teigiamą palūkanų normos mažinimo įtaką JAV ir Europos ekonomikoms gali atsverti kylančios maisto ir energijos produktų kainos. Šiandien iki pietų daugiausia smuko finansų ir automobilių pramonės sektorių akcijos, tarp jų „Royal Bank of Scotland“ (-4.9 proc.) ir „Barclays“ (-3.9 proc.). Kartu 0,7 proc. krito ir bendras Down Jones Stox 600 indeksas.
Nuotaikos Azijoje buvo panašios į Europos – čia smuko visos pagrindinės akcijų rinkos: Japonijos Nikkei 225 indeksas prarado 1,13 proc., Kinijos Shanghai Composite – net 7,73 proc., Honkongo Hang Seng – 4,21 proc., Indijos BSE 30 – 1,46 proc. Pagrindinė investuotojų nerimo priežastis – galima stagfliacijos, nes vis daugiau analitikų prisimena praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio situaciją, kai po staigaus infliacijos šuolio prasidėjo būtent stagfliacijos laikotarpis. Prie tokio smarkaus Kinijos indekso kritimo prisidėjo šalies valdžios sprendimas jau penktą kartą šiemet padidinti bankų privalomų atsargų normą.
Po smarkaus penktadienio akcijų kursų kritimo vakar JAV Dow Jones Industrial indeksas pasistiebė 0,58 proc., S&P 500 - 0,08 proc. ir tik Nasdaq krito 0,61 proc. Paskelbus apie geresnius nei tikėtasi „McDonald‘s“ pardavimus ir netikėtai balandžio mėn. iki šešių mėnesių aukštumų išaugusią paklausą būsto rinkoje investuotojų nerimas dėl šalies ekonomikos būklės kiek aprimo. Daugiausia pakilo „McDonalds“ akcijos - 4,1 proc., o tarp kitų vartojimo sektoriaus bendrovių akcijų brango „Wal Mart“ (2,1 proc.) ir „Procter & Gamble“ (1,1 proc.). Tarp daugiausia kritusių vis dar buvo finansų sektoriaus akcijos, pirmiausia „Lehman Brothers“ bendrovė, kuri, kaip tikimasi, antrą ketvirtį patyrė 2,8 milijardo JAV dolerių nuostolių. Lūkesčiai dėl galimo palūkanų normos didinimo dar šiemet taip pat paskatino finansų bei namų statybos sektorių akcijų pigimą.
Europos akcijų rinka smunka jau penkta diena iš eilės ir nuo savo aukščiausio taško gegužės mėn. pabaigoje prarado jau apie 8 proc. vertės. Viena priežasčių yra ta, kad investuotojų lūkesčiai dėl tolesnio palūkanų normos JAV mažinimo sumenko po B. Bernankės įspėjimo apie infliaciją. Be to, investuotojai baiminasi, kad teigiamą palūkanų normos mažinimo įtaką JAV ir Europos ekonomikoms gali atsverti kylančios maisto ir energijos produktų kainos. Šiandien iki pietų daugiausia smuko finansų ir automobilių pramonės sektorių akcijos, tarp jų „Royal Bank of Scotland“ (-4.9 proc.) ir „Barclays“ (-3.9 proc.). Kartu 0,7 proc. krito ir bendras Down Jones Stox 600 indeksas.
Nuotaikos Azijoje buvo panašios į Europos – čia smuko visos pagrindinės akcijų rinkos: Japonijos Nikkei 225 indeksas prarado 1,13 proc., Kinijos Shanghai Composite – net 7,73 proc., Honkongo Hang Seng – 4,21 proc., Indijos BSE 30 – 1,46 proc. Pagrindinė investuotojų nerimo priežastis – galima stagfliacijos, nes vis daugiau analitikų prisimena praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio situaciją, kai po staigaus infliacijos šuolio prasidėjo būtent stagfliacijos laikotarpis. Prie tokio smarkaus Kinijos indekso kritimo prisidėjo šalies valdžios sprendimas jau penktą kartą šiemet padidinti bankų privalomų atsargų normą.