versija spausdinimui
(0)
Kaip ir buvo laukta, Anglijos bankas šiandien jau net dvyliktą kartą iš eilės šiame monetarinės politikos griežtinimo cikle padidino savo bazinę palūkanų normą.
Taigi, šįkart ji buvo kilstelta dvidešimt penkiais baziniais punktais iki 4,5 procento. Už tokį sprendimą balsavo septyni Anglijos banko nariai, o du pasisakė, jog palūkanų norma reikėtų nekeisti.
Centriniam bankui toliau kovojant su dviženkle infliacija, skolinimosi sąnaudos dabar pasiekė naujas aukštumas, kurios nebuvo matytos nuo pat 2008 metų.
Anglijos bankas mano, kad 2023 metų ketvirtąjį ketvirtį infliacija sumažės iki 5,1 procento, palyginti su 3,9 procento prognoze vasario mėnesį, ir iki 2024 metų pabaigos pasieks 2 procentų tikslą. Pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirtį ekonomika stagnuos, bet 2023 metais paaugs 0,25 procento palyginti su 0,5 procento sumažėjimu, kuris buvo prognozuotas vasario mėnesį.
Politikos formuotojai pridūrė, kad ir toliau atidžiai stebės nuolatinio infliacinio spaudimo požymius, įskaitant įtemptas darbo rinkos sąlygas ir darbo užmokesčio augimą bei paslaugų kainų infliaciją. Jei būtų nuolatinio spaudimo įrodymų, reikėtų toliau griežtinti pinigų politiką.
Taigi, šįkart ji buvo kilstelta dvidešimt penkiais baziniais punktais iki 4,5 procento. Už tokį sprendimą balsavo septyni Anglijos banko nariai, o du pasisakė, jog palūkanų norma reikėtų nekeisti.
Centriniam bankui toliau kovojant su dviženkle infliacija, skolinimosi sąnaudos dabar pasiekė naujas aukštumas, kurios nebuvo matytos nuo pat 2008 metų.
Anglijos bankas mano, kad 2023 metų ketvirtąjį ketvirtį infliacija sumažės iki 5,1 procento, palyginti su 3,9 procento prognoze vasario mėnesį, ir iki 2024 metų pabaigos pasieks 2 procentų tikslą. Pirmąjį ir antrąjį šių metų ketvirtį ekonomika stagnuos, bet 2023 metais paaugs 0,25 procento palyginti su 0,5 procento sumažėjimu, kuris buvo prognozuotas vasario mėnesį.
Politikos formuotojai pridūrė, kad ir toliau atidžiai stebės nuolatinio infliacinio spaudimo požymius, įskaitant įtemptas darbo rinkos sąlygas ir darbo užmokesčio augimą bei paslaugų kainų infliaciją. Jei būtų nuolatinio spaudimo įrodymų, reikėtų toliau griežtinti pinigų politiką.