versija spausdinimui
(1)
Kovo mėnesį "Finasta investicijų valdymas" komanda lankėsi Rumunijoje, kuri vis labiau vertinama kaip perspektyvi rinka investicijoms.
Iki 2005 metų Rumunijoje veikė dvi vertybinių popierių biržos: oficialioji Bukarešto Vertybinių popierių birža ir RASDAQ prekybos sistema, kurioje kotiruojamos mažesnės ir dėl to mažiau likvidžios bendrovės. 2005-aisiais buvo nuspręsta jas sujungti ir palikti tik vieną, oficialiąją Bukarešto biržą.
Rumunijoje kotiruojama apie 2 tūkst. bendrovių, kurių bendra kapitalizacija – maždaug 2 mlrd. eurų. 2005 metais bendras šios rinkos prieaugis siekė 60 proc., o 2006-uosius metus – 31 proc.
Mūsų nuomone, šalis turi daug perspektyvų. Visų pirma - dėl savo rinkos dydžio. Sostinėje gyvena apie 2 mln. žmonių arba maždaug 10 proc. visų Rumunijos gyventojų. Todėl nenuostabu, jog tokio dydžio rinka įdomi daugeliui tarptautinių žaidėjų, kurie aktyviai skverbiasi į šalį. Dėl šios priežasties tiesioginės užsienio investicijos į šalį išlieka didelės, prie to prisideda ir valstybės vykdomi privatizacijos procesai.
Viena iš įdomesnių investicijų Rumunijoje yra kotiruojami penki privatizacijos fondai, trumpinami SIF ("Sociatate de Investitii Financiare"), kurie dėl plataus investavimo horizonto atspindi visos šalies ekonomiką. Šie fondai buvo sukurti 1996 metų lapkritį regioniniu pagrindu ir iš valstybės gavo investicijų portfelį, kurio struktūra atspindi sudėtingą Rumunijos privatizacijos procesą. Dešimtmečiui prabėgus vis dar sutampa apie 70 proc. SIF pozicijų - tai du didžiausi šalyje veikiantys bankai “BRD Groupe Societe Generale” ir "Erste" banko privatizuotas “Banca Comercijala Romania” (BCR). Likę aktyvai kiekviename iš fondų skiriasi ir priklauso nuo vadovybės strategijos: tai nekotiruojamos šalyje veikiančios įmonės, obligacijos bei kotiruojami vertybiniai popieriai.
Biržoje kotiruojami Rumunijos bankai yra gana brangiai vertinami dėl pakankamai mažos bankinės sistemos skvarbos bei sparčiai augančių disponuojamų pajamų. Todėl minėti privatizacijos fondai yra pigesnis dalyvavimas bankinėje sistemoje dėl to, kad SIF rinkos kaina mažesnė nei jų grynųjų aktyvų vertė. Kita vertus, neigiamas aspektas yra visiems asmenims galiojantis 1 proc. balsų apribojimas šiose bendrovėse. Tai lemia, kad įmonė neturi kontroliuojančio asmens, todėl prastėja kompanijos valdymas.
Kitas įdomus sektorius tokiose besivystančiose šalyse – statybos. Vienas iš šio sektoriaus dalyvių – Rumunijos biržoje kotiruojama bendrovė “Impact”, kurios pagrindinė veikla yra gyvenamosios paskirties pastatų statyba. Įmonės kapitalizacija siekia 200 mln. eurų. "Impact" veikia Bukarešte bei jo priemiesčiuose, todėl jos perspektyvos yra gana geros: sostinei tampant vis svarbesniu verslo centru į ją kraustysis vis daugiau gyventojų, kuriems reikės būsto.
Šiuo metu vienam Bukarešto gyventojui tenkantis gyvenamasis plotas siekia apie 15 kvadratinių metrų, (palyginimui: senosiose ES valstybėse – 45 kvadratiniai metrai) todėl rinka turi daug galimybių augti. Būsto paskolos kol kas nėra itin prieinamas produktas dėl gana didelių palūkanų normų bei gan griežtų užstato reikalavimų. Tačiau mažėjant infliacijai bei augant gyventojų pajamoms galima tikėtis paskolų rinkos augimo, kas dar labiau didins būsto paklausą. Žinoma, statybų verslas turi tam tikrą specifiką, ne visuomet palankią smulkiesiems akcininkams. Tačiau rinka šią bendrovę vertina itin palankiai ir moka nemažą premiją lyginant su panašaus pobūdžio bendrovėmis Vidurio ir Rytų Europoje.
Žvelgiant į Rumunijos rinką, įmonės vertinamos gana brangiai dėl galimo jų augimo ir restruktūrizavimo potencialo, taigi rinktis investicijas reikia kruopščiai ir atidžiai.
SVARBIOS MĖNESIO NAUJIENOS KITOSE RINKOSE
ECB padidino bazinę palūkanų normą
Kovo pradžioje Europos centrinis bankas (ECB) padidino bazines palūkanas 0,25 proc. punkto iki 3,75 proc. ir užsiminė, kad šią vasarą gali įvykti dar vienas palūkanų normų didinimas. Taip siekiama kovoti su infliacija, kurią skatina brangstantys energetiniai ištekliai, kylantys atlyginimai bei paspartėjęs ekonomikos augimas. Tuo tarpu JAV jau užsimenama, kad palūkanų normų didinimas gali sustoti. Kylančios palūkanų normos Europoje didina įmonių kapitalo kaštus, o tai nėra palanku akcijų rinkoms, todėl jose galima laukti nervingos prekybos.
„Zentiva“ per įsigijimą plečiasi Turkijoje
Trečia pagal dydį vaistų gamintoja Vidurio Europoje „Zentiva“ paskelbė, kad už 460 mln. eurų perka 75 proc. akcijų paketą Turkijos „Eczacibaşi Generic Pharmaceuticals“. Sandoris leidžia „Zentiva“ įžengti į sparčiai augančią Turkijos rinką ir dar kartą patvirtina, jog generinių vaistų gamintojai dėl gerų perspektyvų šiuo metu rinkoje yra vertinami gana brangiai.
„Raiffeisen International“ pernai sparčiai augino pelną
Austrijos bankas “Raiffeisen International”, aktyviai veikiantis Centrinės ir Rytų Europos, NVS ir Pietryčių Europos regionuose, paskelbė pernai uždirbęs 1,182 mlrd. eurų grynojo pelno – tai yra dvigubai daugiau nei prieš metus. Atmetus vienkartinį pelną, gautą pardavus “Raiffeisen Ukraine” ir dalį Kazachstano “Bank TuranAlem” akcijų, grupės rezultatas lygus 594 mln. eurų ir yra 55 proc. didesnis nei 2005 metais. 2007 metais tikimasi pelną padidinti iki 700 mln. eurų. Spartus „Raiffeisen“ pelno augimas – atskleidžia, kaip auga regionas, kuriame investuoja „Finasta investicijų valdymas“ fondai.
„AIK banka“ pelnas augo 60 proc.
Sparčiai augant Serbijos bankų rinkai, šios šalies „AIK Banka“ grynasis pelnas pernai išaugo 60 proc. iki 3,86 mlrd. RSD (48 mln. EUR). Beveik ketvirtadalis pelno gauta iš prekybos „AIK banka“ akcijomis. “AIK Banka” turtas pernai padidėjo 73 proc. iki 38,3 mlrd. RSD (479 mln. EUR). Banko skolos ir nuosavo kapitalo santykis išliko stebėtinai mažas – tik 1,3, tuo tarpu Serbijos vidurkis yra apie 5, Centrinės ir Rytų Europos regiono - įprastas 15 lygis. Banko pelningumo rodikliai tebėra įspūdingi: vidutinis nuosavybės pelningumas ROAE - 27 proc., vidutinis turto pelningumas ROAA - 13 proc., atmetus vienkartinį pelną šie dydžiai atitinkamai siekia 20 proc. ir 9 proc. „AIK Banka“ yra viena iš didžiausių Naujosios Europos fondo investicijų.
Iki 2005 metų Rumunijoje veikė dvi vertybinių popierių biržos: oficialioji Bukarešto Vertybinių popierių birža ir RASDAQ prekybos sistema, kurioje kotiruojamos mažesnės ir dėl to mažiau likvidžios bendrovės. 2005-aisiais buvo nuspręsta jas sujungti ir palikti tik vieną, oficialiąją Bukarešto biržą.
Rumunijoje kotiruojama apie 2 tūkst. bendrovių, kurių bendra kapitalizacija – maždaug 2 mlrd. eurų. 2005 metais bendras šios rinkos prieaugis siekė 60 proc., o 2006-uosius metus – 31 proc.
Mūsų nuomone, šalis turi daug perspektyvų. Visų pirma - dėl savo rinkos dydžio. Sostinėje gyvena apie 2 mln. žmonių arba maždaug 10 proc. visų Rumunijos gyventojų. Todėl nenuostabu, jog tokio dydžio rinka įdomi daugeliui tarptautinių žaidėjų, kurie aktyviai skverbiasi į šalį. Dėl šios priežasties tiesioginės užsienio investicijos į šalį išlieka didelės, prie to prisideda ir valstybės vykdomi privatizacijos procesai.
Viena iš įdomesnių investicijų Rumunijoje yra kotiruojami penki privatizacijos fondai, trumpinami SIF ("Sociatate de Investitii Financiare"), kurie dėl plataus investavimo horizonto atspindi visos šalies ekonomiką. Šie fondai buvo sukurti 1996 metų lapkritį regioniniu pagrindu ir iš valstybės gavo investicijų portfelį, kurio struktūra atspindi sudėtingą Rumunijos privatizacijos procesą. Dešimtmečiui prabėgus vis dar sutampa apie 70 proc. SIF pozicijų - tai du didžiausi šalyje veikiantys bankai “BRD Groupe Societe Generale” ir "Erste" banko privatizuotas “Banca Comercijala Romania” (BCR). Likę aktyvai kiekviename iš fondų skiriasi ir priklauso nuo vadovybės strategijos: tai nekotiruojamos šalyje veikiančios įmonės, obligacijos bei kotiruojami vertybiniai popieriai.
Biržoje kotiruojami Rumunijos bankai yra gana brangiai vertinami dėl pakankamai mažos bankinės sistemos skvarbos bei sparčiai augančių disponuojamų pajamų. Todėl minėti privatizacijos fondai yra pigesnis dalyvavimas bankinėje sistemoje dėl to, kad SIF rinkos kaina mažesnė nei jų grynųjų aktyvų vertė. Kita vertus, neigiamas aspektas yra visiems asmenims galiojantis 1 proc. balsų apribojimas šiose bendrovėse. Tai lemia, kad įmonė neturi kontroliuojančio asmens, todėl prastėja kompanijos valdymas.
Kitas įdomus sektorius tokiose besivystančiose šalyse – statybos. Vienas iš šio sektoriaus dalyvių – Rumunijos biržoje kotiruojama bendrovė “Impact”, kurios pagrindinė veikla yra gyvenamosios paskirties pastatų statyba. Įmonės kapitalizacija siekia 200 mln. eurų. "Impact" veikia Bukarešte bei jo priemiesčiuose, todėl jos perspektyvos yra gana geros: sostinei tampant vis svarbesniu verslo centru į ją kraustysis vis daugiau gyventojų, kuriems reikės būsto.
Šiuo metu vienam Bukarešto gyventojui tenkantis gyvenamasis plotas siekia apie 15 kvadratinių metrų, (palyginimui: senosiose ES valstybėse – 45 kvadratiniai metrai) todėl rinka turi daug galimybių augti. Būsto paskolos kol kas nėra itin prieinamas produktas dėl gana didelių palūkanų normų bei gan griežtų užstato reikalavimų. Tačiau mažėjant infliacijai bei augant gyventojų pajamoms galima tikėtis paskolų rinkos augimo, kas dar labiau didins būsto paklausą. Žinoma, statybų verslas turi tam tikrą specifiką, ne visuomet palankią smulkiesiems akcininkams. Tačiau rinka šią bendrovę vertina itin palankiai ir moka nemažą premiją lyginant su panašaus pobūdžio bendrovėmis Vidurio ir Rytų Europoje.
Žvelgiant į Rumunijos rinką, įmonės vertinamos gana brangiai dėl galimo jų augimo ir restruktūrizavimo potencialo, taigi rinktis investicijas reikia kruopščiai ir atidžiai.
SVARBIOS MĖNESIO NAUJIENOS KITOSE RINKOSE
ECB padidino bazinę palūkanų normą
Kovo pradžioje Europos centrinis bankas (ECB) padidino bazines palūkanas 0,25 proc. punkto iki 3,75 proc. ir užsiminė, kad šią vasarą gali įvykti dar vienas palūkanų normų didinimas. Taip siekiama kovoti su infliacija, kurią skatina brangstantys energetiniai ištekliai, kylantys atlyginimai bei paspartėjęs ekonomikos augimas. Tuo tarpu JAV jau užsimenama, kad palūkanų normų didinimas gali sustoti. Kylančios palūkanų normos Europoje didina įmonių kapitalo kaštus, o tai nėra palanku akcijų rinkoms, todėl jose galima laukti nervingos prekybos.
„Zentiva“ per įsigijimą plečiasi Turkijoje
Trečia pagal dydį vaistų gamintoja Vidurio Europoje „Zentiva“ paskelbė, kad už 460 mln. eurų perka 75 proc. akcijų paketą Turkijos „Eczacibaşi Generic Pharmaceuticals“. Sandoris leidžia „Zentiva“ įžengti į sparčiai augančią Turkijos rinką ir dar kartą patvirtina, jog generinių vaistų gamintojai dėl gerų perspektyvų šiuo metu rinkoje yra vertinami gana brangiai.
„Raiffeisen International“ pernai sparčiai augino pelną
Austrijos bankas “Raiffeisen International”, aktyviai veikiantis Centrinės ir Rytų Europos, NVS ir Pietryčių Europos regionuose, paskelbė pernai uždirbęs 1,182 mlrd. eurų grynojo pelno – tai yra dvigubai daugiau nei prieš metus. Atmetus vienkartinį pelną, gautą pardavus “Raiffeisen Ukraine” ir dalį Kazachstano “Bank TuranAlem” akcijų, grupės rezultatas lygus 594 mln. eurų ir yra 55 proc. didesnis nei 2005 metais. 2007 metais tikimasi pelną padidinti iki 700 mln. eurų. Spartus „Raiffeisen“ pelno augimas – atskleidžia, kaip auga regionas, kuriame investuoja „Finasta investicijų valdymas“ fondai.
„AIK banka“ pelnas augo 60 proc.
Sparčiai augant Serbijos bankų rinkai, šios šalies „AIK Banka“ grynasis pelnas pernai išaugo 60 proc. iki 3,86 mlrd. RSD (48 mln. EUR). Beveik ketvirtadalis pelno gauta iš prekybos „AIK banka“ akcijomis. “AIK Banka” turtas pernai padidėjo 73 proc. iki 38,3 mlrd. RSD (479 mln. EUR). Banko skolos ir nuosavo kapitalo santykis išliko stebėtinai mažas – tik 1,3, tuo tarpu Serbijos vidurkis yra apie 5, Centrinės ir Rytų Europos regiono - įprastas 15 lygis. Banko pelningumo rodikliai tebėra įspūdingi: vidutinis nuosavybės pelningumas ROAE - 27 proc., vidutinis turto pelningumas ROAA - 13 proc., atmetus vienkartinį pelną šie dydžiai atitinkamai siekia 20 proc. ir 9 proc. „AIK Banka“ yra viena iš didžiausių Naujosios Europos fondo investicijų.
Parsisiųsti: Rumunija- itin perspektyvi rinka 
Bylos dydis: 348KB, Siuntimų skaičius: 569
Bylos dydis: 348KB, Siuntimų skaičius: 569
