versija spausdinimui
(0)
Britų verslo dienraštis „Financial Times“, analizuodamas ekonominę padėtį Baltijos šalyse, sunkiausias ūkio augimo pasekmes pranašauja Talinui ir Rygai, bet drauge numato tikėtiną gelbėjimosi planą, pirmadienį rašo dienraštis „Verslo žinios“.
Bene daugiausia dėmesio iš visų Baltijos šalių FT skiria Estijai, kuri, kaip ironiškai pažymi publikacijos autorius, „iš sparčiausiai augusių Europos Sąjungos (ES) ekonomikų tapo lėčiausia“. Įtakingo britų dienraščio apžvalgininkas primena, kad Estiją drauge su Latvija ir Lietuva į dabartinę padėtį pastūmėjo staigaus ekonomikos augimo išpūsti darbuotojų atlyginimai, nekilnojamojo turto kainos ir infliacija.
Anot FT, vis daugiau ekonomistų „bent jau Estijai ir Latvijai“ prognozuoja netrukus prasidėsiantį „kietą nusileidimą“, o abejojama tik dėl to, kiek baisus tas nusileidimas būsiąs. Publikacijoje drauge pažymima, kad Lietuvos ūkio augimo lėtėjimas kol kas esąs mažiausias.
FT straipsnio autorius pabrėžia, kad Baltijos šalių koalicinės vyriausybės yra silpnos. Ekonominės problemos jau slegia tas silpnas vyriausybes ir trukdo joms sutelkti pastangas pokyčiams. Ūkio augimo sulėtėjimas atskleidė rimtas problemas, sekusias įkandin regiono transformacijos iš komunizmo į kapitalizmą. Didžioji dalis milžiniško skolinamo kapitalo srauto iš Skandinavijos bankų buvo išleista nekilnojamajam turtui, užuot tas lėšas investavus į eksportą kuriančią pramonę ir inovacijas, pažymi FT.
Visuotinis klestėjimas ir tuo pat metu įsisiūbavusi gyventojų emigracija pašokdino regiono gyventojų darbo užmokesčius iki Vidurio Europos atlyginimų lygio. Pavyzdžiui, Estijos darbuotojų algos pasiekė Čekijos ir Vengrijos lygį, tačiau produktyvumas ir toliau gerokai atsilieka, pabrėžia analizės autorius.
Bene daugiausia dėmesio iš visų Baltijos šalių FT skiria Estijai, kuri, kaip ironiškai pažymi publikacijos autorius, „iš sparčiausiai augusių Europos Sąjungos (ES) ekonomikų tapo lėčiausia“. Įtakingo britų dienraščio apžvalgininkas primena, kad Estiją drauge su Latvija ir Lietuva į dabartinę padėtį pastūmėjo staigaus ekonomikos augimo išpūsti darbuotojų atlyginimai, nekilnojamojo turto kainos ir infliacija.
Anot FT, vis daugiau ekonomistų „bent jau Estijai ir Latvijai“ prognozuoja netrukus prasidėsiantį „kietą nusileidimą“, o abejojama tik dėl to, kiek baisus tas nusileidimas būsiąs. Publikacijoje drauge pažymima, kad Lietuvos ūkio augimo lėtėjimas kol kas esąs mažiausias.
FT straipsnio autorius pabrėžia, kad Baltijos šalių koalicinės vyriausybės yra silpnos. Ekonominės problemos jau slegia tas silpnas vyriausybes ir trukdo joms sutelkti pastangas pokyčiams. Ūkio augimo sulėtėjimas atskleidė rimtas problemas, sekusias įkandin regiono transformacijos iš komunizmo į kapitalizmą. Didžioji dalis milžiniško skolinamo kapitalo srauto iš Skandinavijos bankų buvo išleista nekilnojamajam turtui, užuot tas lėšas investavus į eksportą kuriančią pramonę ir inovacijas, pažymi FT.
Visuotinis klestėjimas ir tuo pat metu įsisiūbavusi gyventojų emigracija pašokdino regiono gyventojų darbo užmokesčius iki Vidurio Europos atlyginimų lygio. Pavyzdžiui, Estijos darbuotojų algos pasiekė Čekijos ir Vengrijos lygį, tačiau produktyvumas ir toliau gerokai atsilieka, pabrėžia analizės autorius.