versija spausdinimui
(0)
Mūsų šalyje dirbantys žmonės dalyvauja antrosios pakopos pensijų fonduose, kur jų uždirbtos lėšos investuojamos ir kaupiamos kaip priedas prie būsimos pensijos. Tad šįkart mūsų dėmesio centre būtent Lietuvoje veikiančių antrosios pakopos pensijų fondų apžvalga ir jų veiklos rezultatai.
Lietuvoje veikiantys antrosios pakopos pensijų fondai
Antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo principą. Kiekviena pensijų valdymo įmonė, kurių šiuo metu yra šešios (Luminor investicijų valdymas, INVL Asset Management, SEB investicijų valdymas, Swedbank investicijų valdymas, Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei naujokas Goindex UAB, kurio fondų ir jų veiklos rezultatų, nes jie įsteigti dar palyginus neseniai, į šią apžvalgą neįtraukėme), turi po 7 tikslinės grupės pensijų fondus (1954–1960, 1961–1967, 1968–1974, 1975–1981, 1982–1988, 1989–1995 ir 1996–2002 gimimo metų dalyvių grupėms) ir po pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą. Į gyvenimo ciklo fondą II pakopos pensijų fonduose kaupiantys gyventojai yra priskiriami automatiškai pagal savo gimimo metus, o pensijų fondas „sensta“ drauge su savo dalyviais – fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, pensijų fondo investavimo rizika bus automatiškai keičiama į konservatyvesnę. Kaupiančiajam nebereikia galvoti, kokio rizikingumo fondą pasirinkti ir kada jį keisti, – tai daroma automatiškai atsižvelgiant į laiką, likusį iki pensijos.
Antrosios pakopos pensijų fondų veiklos rezultatai
Remiantis Lietuvos banko pateikta naujausia informacija, trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje bendra visų trečiosios pakopos pensijų fondų valdomų grynųjų aktyvų vertė siekė 5,48 mlrd. eurų, o bendras dalyvių skaičius sudarė 1,412 milijono žmonių. Per metus minimi rodikliai paaugo abiem atvejais apie vieną procentą.
Kaip matome diagramoje, tiek pagal valdomų aktyvų vertę (2,083 mlrd. eurų arba 38 procentai visų grynųjų aktyvų vertės, per metus paaugo apie tris procentus), tiek pagal dalyvių skaičių (554,064 tūkstančiai arba 39,3 procento visų dalyvių, per metus paaugo apie vieną procentą) ir toliau tarp antrosios pakopos pensijų fondų siūlytojų lyderiauja Swedbank investicijų valdymas. Antroje pozicijoje, kaip ir prieš metus, abiem atvejais yra kito banko iš Švedijos antrinė įmonė SEB investicijų valdymas, t.y. ji valdo 25,9 procento visų antrosios pakopos fondų aktyvų (per metus jų vertė paaugo vos 0,2 procento) bei yra atsakinga už 22,8 procento visų dalyvių (per metus jų skaičius pakilo 2,3 procento) kaupiančių pensiją lėšas. Tarp antrosios pakopos pensijų fondų valdytojų, palyginus su praėjusių metų trečiojo ketvirčio pabaiga, labiausiai savo valdomų aktyvų grynąją vertę, t.y. apie keturis procentus kilstelėjo INVL Asset Management, be to, tas pats pasakytina ir apie dalyvių skaičių, kuris irgi pakilo apie keturis procentus. Tuo tarpu tiek Luminor investicijų valdymas, tiek Allianz Lietuva gyvybės draudimas per metus užfiksavo tiek valdomų aktyvų vertės, tiek ir dalyvių skaičiaus kritimą, tiesa, jis nebuvo itin didelis.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1996-2002
Tarp šios grupės pensijų fondų bent kol kas šiais metais mažiausią neigiamą investicinę grąžą demonstruoja INVL pensija 1996–2002 antrosios pakopos pensijų fondas. Kitų fondų nuostoliai yra didesni ir kai kuriais atvejais pastebimai didesni, t.y. Luminor 1996–2002 pensijų fondo neigiama grąža siekia daugiau nei šešioliką procentų, t.y. yra pati didžiausia, kai bendras vidurkis yra minus 13,91 procento.
Kalbant apie šios grupės fondų sugeneruotą investicinę grąžą nuo jų veiklos pradžios 2019 metais, šiuo atveju lyderiauja vėl tas pats INVL Asset Management antrosios pakopos pensijų fondas, kurio teigiama grąža siekia 42,52 procento. Ne daug nuo jo atsilieka SEB 1996–2002 metų fondas, kurio grąža šiuo metu siekia beveik keturiasdešimt vieną procentą. Bent kol kas mažiausiai nuo veiklos pradžios savo fondų dalyviams uždirbo Luminor 1996–2002 bei Allianz Y3 1996–2002 antrosios pakopos pensijų fondai.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1989-1995
Šioje pensijų dalyvių grupėje, kaip matome iš pateikto paveikslėlio, akivaizdžiai, kalbant apie grąžą nuo šių metų pradžios, kuri visais atvejais neigiama, prasčiausiai atrodo Luminor 1989–1995 fondas su minus 16,2 procento investicine grąža. Bent kol kas mažiausiai nuostolių savo antrosios pakopos pensijų dalyviams sugeneravo INVL pensija 1989–1995 fondas. Bendras penkių šios grupės pensijų fondų grąžos vidurkis siekia beveik minus keturioliką procentų.
Ilgesnės trukmės investicinės grąžos atveju ji jau yra teigiama. Šiuo atveju tarp daugiausiai savo dalyviams uždirbusių lyderiauja du antrosios pakopos pensijų fondai, t.y. INVL pensija 1989–1995 bei Swedbank pensija 1989–1995, kurių grąža viršija keturiasdešimt tris procentus, kai bendras vidurkis siekia trisdešimt devynis procentus. Tuo tarpu Allianz Y2 1989–1995 ir Luminor 1989–1995 fondų rezultatai nuo veiklos pradžios yra patys kukliausi.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1982-1988
Bendras penkių veikiančių šios grupės antrosios pakopos pensijų fondų investicinės grąžos nuo šių metų pradžios vidurkis šiuo metu yra neigiamas ir siekia 13,64 procento. Prasčiausiai sekasi ir vėl Luminor investicijų valdymo fondui, o geriausiai - INVL Asset Management valdomam fondui, kurio neigiama grąža netgi yra vienženklė, t.y. neviršija minus dešimties procentų.
Kalbant apie grąžą nuo fondų veiklos pradžios, t.y. nuo 2019 metų, šiuo atveju lyderiauja Swedbank pensija 1982–1988 antrosios pakopos pensijų fondas su 44,39 procento investicine grąža, kai bendras vidurkis yra 39,24 procento. Mažiausiai savo klientams per minimą laikotarpį uždirbo Allianz Y1 1982–1988 bei Luminor 1982–1988 fondai, kurių grąža siekia apie trisdešimt keturis procentus.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1975-1981
Šiuo atveju irgi vyrauja ta pati tendencija, t.y. šiais metais pensijų fondų investicinė grąža yra neigiama. Mažiausiai, t.y. 9,86 procento, prarado INVL pensija 1975–1981 antrosios pakopos pensijų fondas, o štai didžiausią nuostolį, bent dabartiniu metu, savo pensijų fondo dalyviams sugeneravo Luminor 1975–1981 fondas. Bendras neigiamos investicinės grąžos nuo šių metų pradžios vidurkis yra 13,67 procento.
Ilgesnės perspektyvos atveju trijų šios amžiaus grupės antrosios pakopos pensijų fondų (Swedbank pensija 1975–1981, SEB 1975–1981 metų bei INVL pensija 1975–1981) investicinė grąža yra labai panaši ir siekia apie keturiasdešimt keturis procentus, kai bendras grąžos vidurkis sudaro beveik keturiasdešimt procentų. Likusių dviejų pensijų fondų uždarbis nuo jų veiklos pradžios, kaip matome pateiktame paveikslėlyje, yra akivaizdžiai mažesnis.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1968-1974
Paveikslėlyje su horizontaliom stulpelinėm diagramom matome, jog šiais metais tarp penkių apžvelgiamų šios grupės pensijų fondų didžiausią neigiamą grąžą sugeneravo Luminor 1968–1974. Tai eilinis kartas, kai Luminor investicijų valdymo antrosios pakopos pensijų fondai bent jau šiais metais atneša daugiausiai nuostolių. Tuo tarpu INVL Asset Management atveju padėtis priešinga, t.y. eilinį kartą šios įmonės valdomi antrosios pakopos pensijų fondai demonstruoja geriausius rezultatus, t.y. nors INVL pensija 1968–1974 fondo grąža nuo metų pradžios irgi neigiama, tačiau šis rodiklis yra mažiausias ir siekia minus 10,95 procento, kai bendras vidurkis sudaro beveik minus keturioliką procentų.
Kalbant apie investicinę grąža nuo 2019 metų, kai šie fondai pradėjo savo veiklą, absoliučiai daugiausiai savo klientams uždirbo Swedbank pensija 1968–1974, kurio grąža sudaro beveik keturiasdešimt vieną procentą. Likusieji keturi fondai pagal investicinę grąžą pastebimai atsilieka, o štai mažiausiai, bent iki šiol, uždirbo Allianz X2 1968–1974 antrosios pakopos pensijų fondas.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1961-1967
Šios tikslinės grupės pensijų fondų vidutinė investicinė grąža šiais metais yra neigiama ir bent šiuo metu siekia beveik minus keturioliką procentų. Vėl daugiausiai (-15,87 procento) nuostolių sugeneravo Luminor investicijų valdymo antrosios pakopos pensijų fondas, o štai mažiausia (-12,33 procento) neigiama grąža šįkart išsiskiria Allianz X1 1961–1967.
Tarp penkių šios amžiaus grupės fondų nuo pat jų įkūrimo daugiausiai savo klientams bent kol kas uždirbo Swedbank investicijų valdymo fondas, kurio grąža siekia 20,47 procento, kai bendras vidurkis yra kiek didesnis nei penkioliką procentų. Priešingoje barikadų pusėje su mažiausia sugeneruota investicine grąža, kuri siekia tik 8,52 procento, šiuo metu yra Allianz X1 1961–1967 fondas.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1954-1960
Kalbant apie investicinę grąžą nuo šių metų pradžios, visais atvejais ji vėl neigiama, o didžiausias minusinis rodiklis yra Luminor 1954–1960 atveju, bet nedaug atsilieka ir SEB 1954–1960 metų antrosios pakopos pensijų fondas. Šiuo metu mažiausiai nuostolių fondų dalyviams atnešė Allianz B 1954–1960, kur neigiama grąža sudaro mažiau nei vienuoliką procentų, kai bendras vidurkis yra minus 13,57 procento.
Tuo tarpu vertinant analizuojamų fondų investicinę grąža nuo jų veiklos pradžios, t.y. nuo 2019 metų, tik vos dviejų iš jų grąža yra teigiama, t.y. Swedbank pensija 1954–1960 bei Allianz B 1954–1960, kuris uždirbo daugiausiai - 1,72 procento. Likusių trijų grąža bent šiuo metu su minuso ženklu, o daugiausiai nuostoliu šiuo atveju sugeneravo INVL pensija 1954–1960 antrosios pakopos pensijų fondas, t.y. beveik minus tris procentai.
Pensijų turto išsaugojimo pensijų fondai
Tarp šio tipo pensijų fondų mažiausią neigiamą grąžą šiais metais pasiekė Luminor turto išsaugojimo fondas, t.y. minus 11,27 procento. O štai Swedbank turto išsaugojimo pensijų fondas bent jau kol kas šioje fondų grupėje nuo metų pradžios savo klientams atnešė daugiausiai nuostolių, t.y. neigiama investicinė grąža sudaro 13,29 procento, kai bendras vidurkis yra minus 12,11 procento.
Kalbant apie šios grupės pensijų fondų grąžą nuo jų veiklos pradžios, vos vienintelis INVL pensijų turto išsaugojimo fondas gali pasigirti tuo, kad duotuoju momentu savo dalyviams yra sugeneravęs teigiamą grąžą, kai bendras vidurkis yra neigiamas ir siekia 1,44 procento. Tuo tarpu bent kol kas daugiausiai prarado Allianz S turto išsaugojimo pensijų fondas, kurio investicinė grąža yra minus 2,77 procento.
Šaltiniai: Lietuvos bankas, SEB, Swedbank, Luminor, INVL Asset Management ir Allianz Lietuva gyvybės draudimas.
Lietuvoje veikiantys antrosios pakopos pensijų fondai
Antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo principą. Kiekviena pensijų valdymo įmonė, kurių šiuo metu yra šešios (Luminor investicijų valdymas, INVL Asset Management, SEB investicijų valdymas, Swedbank investicijų valdymas, Allianz Lietuva gyvybės draudimas bei naujokas Goindex UAB, kurio fondų ir jų veiklos rezultatų, nes jie įsteigti dar palyginus neseniai, į šią apžvalgą neįtraukėme), turi po 7 tikslinės grupės pensijų fondus (1954–1960, 1961–1967, 1968–1974, 1975–1981, 1982–1988, 1989–1995 ir 1996–2002 gimimo metų dalyvių grupėms) ir po pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą. Į gyvenimo ciklo fondą II pakopos pensijų fonduose kaupiantys gyventojai yra priskiriami automatiškai pagal savo gimimo metus, o pensijų fondas „sensta“ drauge su savo dalyviais – fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, pensijų fondo investavimo rizika bus automatiškai keičiama į konservatyvesnę. Kaupiančiajam nebereikia galvoti, kokio rizikingumo fondą pasirinkti ir kada jį keisti, – tai daroma automatiškai atsižvelgiant į laiką, likusį iki pensijos.
Antrosios pakopos pensijų fondų veiklos rezultatai
Remiantis Lietuvos banko pateikta naujausia informacija, trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje bendra visų trečiosios pakopos pensijų fondų valdomų grynųjų aktyvų vertė siekė 5,48 mlrd. eurų, o bendras dalyvių skaičius sudarė 1,412 milijono žmonių. Per metus minimi rodikliai paaugo abiem atvejais apie vieną procentą.
Kaip matome diagramoje, tiek pagal valdomų aktyvų vertę (2,083 mlrd. eurų arba 38 procentai visų grynųjų aktyvų vertės, per metus paaugo apie tris procentus), tiek pagal dalyvių skaičių (554,064 tūkstančiai arba 39,3 procento visų dalyvių, per metus paaugo apie vieną procentą) ir toliau tarp antrosios pakopos pensijų fondų siūlytojų lyderiauja Swedbank investicijų valdymas. Antroje pozicijoje, kaip ir prieš metus, abiem atvejais yra kito banko iš Švedijos antrinė įmonė SEB investicijų valdymas, t.y. ji valdo 25,9 procento visų antrosios pakopos fondų aktyvų (per metus jų vertė paaugo vos 0,2 procento) bei yra atsakinga už 22,8 procento visų dalyvių (per metus jų skaičius pakilo 2,3 procento) kaupiančių pensiją lėšas. Tarp antrosios pakopos pensijų fondų valdytojų, palyginus su praėjusių metų trečiojo ketvirčio pabaiga, labiausiai savo valdomų aktyvų grynąją vertę, t.y. apie keturis procentus kilstelėjo INVL Asset Management, be to, tas pats pasakytina ir apie dalyvių skaičių, kuris irgi pakilo apie keturis procentus. Tuo tarpu tiek Luminor investicijų valdymas, tiek Allianz Lietuva gyvybės draudimas per metus užfiksavo tiek valdomų aktyvų vertės, tiek ir dalyvių skaičiaus kritimą, tiesa, jis nebuvo itin didelis.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1996-2002
Tarp šios grupės pensijų fondų bent kol kas šiais metais mažiausią neigiamą investicinę grąžą demonstruoja INVL pensija 1996–2002 antrosios pakopos pensijų fondas. Kitų fondų nuostoliai yra didesni ir kai kuriais atvejais pastebimai didesni, t.y. Luminor 1996–2002 pensijų fondo neigiama grąža siekia daugiau nei šešioliką procentų, t.y. yra pati didžiausia, kai bendras vidurkis yra minus 13,91 procento.
Kalbant apie šios grupės fondų sugeneruotą investicinę grąžą nuo jų veiklos pradžios 2019 metais, šiuo atveju lyderiauja vėl tas pats INVL Asset Management antrosios pakopos pensijų fondas, kurio teigiama grąža siekia 42,52 procento. Ne daug nuo jo atsilieka SEB 1996–2002 metų fondas, kurio grąža šiuo metu siekia beveik keturiasdešimt vieną procentą. Bent kol kas mažiausiai nuo veiklos pradžios savo fondų dalyviams uždirbo Luminor 1996–2002 bei Allianz Y3 1996–2002 antrosios pakopos pensijų fondai.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1989-1995
Šioje pensijų dalyvių grupėje, kaip matome iš pateikto paveikslėlio, akivaizdžiai, kalbant apie grąžą nuo šių metų pradžios, kuri visais atvejais neigiama, prasčiausiai atrodo Luminor 1989–1995 fondas su minus 16,2 procento investicine grąža. Bent kol kas mažiausiai nuostolių savo antrosios pakopos pensijų dalyviams sugeneravo INVL pensija 1989–1995 fondas. Bendras penkių šios grupės pensijų fondų grąžos vidurkis siekia beveik minus keturioliką procentų.
Ilgesnės trukmės investicinės grąžos atveju ji jau yra teigiama. Šiuo atveju tarp daugiausiai savo dalyviams uždirbusių lyderiauja du antrosios pakopos pensijų fondai, t.y. INVL pensija 1989–1995 bei Swedbank pensija 1989–1995, kurių grąža viršija keturiasdešimt tris procentus, kai bendras vidurkis siekia trisdešimt devynis procentus. Tuo tarpu Allianz Y2 1989–1995 ir Luminor 1989–1995 fondų rezultatai nuo veiklos pradžios yra patys kukliausi.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1982-1988
Bendras penkių veikiančių šios grupės antrosios pakopos pensijų fondų investicinės grąžos nuo šių metų pradžios vidurkis šiuo metu yra neigiamas ir siekia 13,64 procento. Prasčiausiai sekasi ir vėl Luminor investicijų valdymo fondui, o geriausiai - INVL Asset Management valdomam fondui, kurio neigiama grąža netgi yra vienženklė, t.y. neviršija minus dešimties procentų.
Kalbant apie grąžą nuo fondų veiklos pradžios, t.y. nuo 2019 metų, šiuo atveju lyderiauja Swedbank pensija 1982–1988 antrosios pakopos pensijų fondas su 44,39 procento investicine grąža, kai bendras vidurkis yra 39,24 procento. Mažiausiai savo klientams per minimą laikotarpį uždirbo Allianz Y1 1982–1988 bei Luminor 1982–1988 fondai, kurių grąža siekia apie trisdešimt keturis procentus.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1975-1981
Šiuo atveju irgi vyrauja ta pati tendencija, t.y. šiais metais pensijų fondų investicinė grąža yra neigiama. Mažiausiai, t.y. 9,86 procento, prarado INVL pensija 1975–1981 antrosios pakopos pensijų fondas, o štai didžiausią nuostolį, bent dabartiniu metu, savo pensijų fondo dalyviams sugeneravo Luminor 1975–1981 fondas. Bendras neigiamos investicinės grąžos nuo šių metų pradžios vidurkis yra 13,67 procento.
Ilgesnės perspektyvos atveju trijų šios amžiaus grupės antrosios pakopos pensijų fondų (Swedbank pensija 1975–1981, SEB 1975–1981 metų bei INVL pensija 1975–1981) investicinė grąža yra labai panaši ir siekia apie keturiasdešimt keturis procentus, kai bendras grąžos vidurkis sudaro beveik keturiasdešimt procentų. Likusių dviejų pensijų fondų uždarbis nuo jų veiklos pradžios, kaip matome pateiktame paveikslėlyje, yra akivaizdžiai mažesnis.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1968-1974
Paveikslėlyje su horizontaliom stulpelinėm diagramom matome, jog šiais metais tarp penkių apžvelgiamų šios grupės pensijų fondų didžiausią neigiamą grąžą sugeneravo Luminor 1968–1974. Tai eilinis kartas, kai Luminor investicijų valdymo antrosios pakopos pensijų fondai bent jau šiais metais atneša daugiausiai nuostolių. Tuo tarpu INVL Asset Management atveju padėtis priešinga, t.y. eilinį kartą šios įmonės valdomi antrosios pakopos pensijų fondai demonstruoja geriausius rezultatus, t.y. nors INVL pensija 1968–1974 fondo grąža nuo metų pradžios irgi neigiama, tačiau šis rodiklis yra mažiausias ir siekia minus 10,95 procento, kai bendras vidurkis sudaro beveik minus keturioliką procentų.
Kalbant apie investicinę grąža nuo 2019 metų, kai šie fondai pradėjo savo veiklą, absoliučiai daugiausiai savo klientams uždirbo Swedbank pensija 1968–1974, kurio grąža sudaro beveik keturiasdešimt vieną procentą. Likusieji keturi fondai pagal investicinę grąžą pastebimai atsilieka, o štai mažiausiai, bent iki šiol, uždirbo Allianz X2 1968–1974 antrosios pakopos pensijų fondas.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1961-1967
Šios tikslinės grupės pensijų fondų vidutinė investicinė grąža šiais metais yra neigiama ir bent šiuo metu siekia beveik minus keturioliką procentų. Vėl daugiausiai (-15,87 procento) nuostolių sugeneravo Luminor investicijų valdymo antrosios pakopos pensijų fondas, o štai mažiausia (-12,33 procento) neigiama grąža šįkart išsiskiria Allianz X1 1961–1967.
Tarp penkių šios amžiaus grupės fondų nuo pat jų įkūrimo daugiausiai savo klientams bent kol kas uždirbo Swedbank investicijų valdymo fondas, kurio grąža siekia 20,47 procento, kai bendras vidurkis yra kiek didesnis nei penkioliką procentų. Priešingoje barikadų pusėje su mažiausia sugeneruota investicine grąža, kuri siekia tik 8,52 procento, šiuo metu yra Allianz X1 1961–1967 fondas.
Tikslinės pensijų fondų dalyvių grupės pensijų fondai, 1954-1960
Kalbant apie investicinę grąžą nuo šių metų pradžios, visais atvejais ji vėl neigiama, o didžiausias minusinis rodiklis yra Luminor 1954–1960 atveju, bet nedaug atsilieka ir SEB 1954–1960 metų antrosios pakopos pensijų fondas. Šiuo metu mažiausiai nuostolių fondų dalyviams atnešė Allianz B 1954–1960, kur neigiama grąža sudaro mažiau nei vienuoliką procentų, kai bendras vidurkis yra minus 13,57 procento.
Tuo tarpu vertinant analizuojamų fondų investicinę grąža nuo jų veiklos pradžios, t.y. nuo 2019 metų, tik vos dviejų iš jų grąža yra teigiama, t.y. Swedbank pensija 1954–1960 bei Allianz B 1954–1960, kuris uždirbo daugiausiai - 1,72 procento. Likusių trijų grąža bent šiuo metu su minuso ženklu, o daugiausiai nuostoliu šiuo atveju sugeneravo INVL pensija 1954–1960 antrosios pakopos pensijų fondas, t.y. beveik minus tris procentai.
Pensijų turto išsaugojimo pensijų fondai
Tarp šio tipo pensijų fondų mažiausią neigiamą grąžą šiais metais pasiekė Luminor turto išsaugojimo fondas, t.y. minus 11,27 procento. O štai Swedbank turto išsaugojimo pensijų fondas bent jau kol kas šioje fondų grupėje nuo metų pradžios savo klientams atnešė daugiausiai nuostolių, t.y. neigiama investicinė grąža sudaro 13,29 procento, kai bendras vidurkis yra minus 12,11 procento.
Kalbant apie šios grupės pensijų fondų grąžą nuo jų veiklos pradžios, vos vienintelis INVL pensijų turto išsaugojimo fondas gali pasigirti tuo, kad duotuoju momentu savo dalyviams yra sugeneravęs teigiamą grąžą, kai bendras vidurkis yra neigiamas ir siekia 1,44 procento. Tuo tarpu bent kol kas daugiausiai prarado Allianz S turto išsaugojimo pensijų fondas, kurio investicinė grąža yra minus 2,77 procento.
Šaltiniai: Lietuvos bankas, SEB, Swedbank, Luminor, INVL Asset Management ir Allianz Lietuva gyvybės draudimas.